Ramybėje jų nepalieka ir Ligonių kasa, reikalaujanti atlyginti žalą už dėl jų kaltės nukentėjusių asmenų gydymą. Panevėžio teritorinės ligonių kasos vyriausiosios specialistės Tomos Šeštokienės teigimu, ir šiais metais pažeidėjams jau pateikta nemažai ieškinių, bendra jų suma siekia apie 34 tūkstančius eurų.
Ieškinių sumos labai skirtingos, jos priklauso nuo padarytos žalos. Vienas mažiausių – 12 eurų ieškinys už nukentėjusiojo gydymą šių metų sausio mėnesį pateiktas vienai Panevėžio krašto gyventojai. Ši moteris per buitinį konfliktą sužalojo sutuoktinį ir už jo gydymą turės sumokėti pati. Laimė, vyras nukentėjo nesunkiai, didelių išlaidų jam gydyti neprireikė.
Kitas ieškinys gerokai didesnis. Galvą žmogui sudaužęs vyras už sudėtingą nukentėjusiojo gydymą turės atlyginti Ligonių kasai padarytą 4200 eurų žalą. Pasitaiko ir dar didesnes sumas siekiančių ieškinių.
Žala kitų žmonių sveikatai dažniausiai padaroma dėl neblaivių, asocialių asmenų sukeltų muštynių, buitinių konfliktų, eismo įvykių ar kitokių nusikaltimų.
Per praėjusius metus Panevėžio teritorinė ligonių kasa žalai atlyginti buvo pateikusi 226 ieškinius ir 91 pretenziją. Į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pažeidėjai grąžino daugiau kaip 957 tūkstančius litų. Tiesa, ši suma mažesnė nei grąžinta 2013-aisias, tuomet pažeidėjai į biudžetą buvo sugrąžinę beveik pusantro milijono litų.
Sugrįžta daugiau
Šalies mastu už nukentėjusių žmonių gydymą išieškoma vis daugiau pinigų. Į Privalomojo sveikatos draudimo fondą iš žalą padariusių asmenų ir 2014, ir 2013 metais buvo išieškota beveik po 6 milijonus litų. O 2012 metais į biudžetą sugrįžo per 5, o 2011 metais per 4 milijonus litų.
Valstybinės ligonių kasos Teisės skyriaus vedėjos Vitalijos Griškovos teigimu, siekdama sugrąžinti lėšas, Valstybinė ligonių kasa glaudžiai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, su antstoliais.
„Žalos išieškojimu pradedama rūpintis gavus policijos komisariatų, prokuratūrų informaciją apie nusikaltimus žmogaus gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai. O antstoliai padeda išieškoti priteistas lėšas ir jas sugrąžinti į biudžetą“, – tvirtina V. Griškova.
Apskaičiavus žalos dydį reiškiamas civilinis ieškinys kaltininkams arba teikiama pretenziją draudimo bendrovei, jeigu eismo įvykis draudžiamasis. Pavyzdžiui, kai per avariją sužalojamas žmogus, jo gydymo išlaidos, jeigu automobilis apdraustas, išieškomos iš draudimo bendrovės, o jeigu nedraustas – iš eismo įvykio kaltininko.
Jei avariją sukelia ir žmogų sužaloja nepilnametis, žalą turi atlyginti tėvai ar globėjai, tuomet jiems tenka sumokėti už per avariją nukentėjusių žmonių gydymą. Kai žala padaroma kelių asmenų, jiems gali būti taikoma solidarioji atsakomybė.
Net ir šuns savininkui gali tekti sumokėti už jo augintinio apkandžioto asmens gydymą – kartais ir daugiatūkstantines sumas, jei prireikia chirurgo paslaugų, anestezijos, skiepų, medikamentų.
Neteisėtai pasinaudojus kortele
Žala Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaroma ir užsienyje neteisėtai pasinaudojus Europos sveikatos draudimo kortele. Tokiais atvejais žalą padarę žmogus turėtų grąžinti jo gydymui apmokėti panaudotas lėšas.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos vyriausioji specialistė T. Šeštokienė primena, kad gaudamas Europos sveikatos draudimo kortelę kiekvienas žino, jog pasikeitus statusui jis privalės apie tai pranešti Ligonių kasai. Tačiau pasitaiko, kad kortelė atrodo galiojanti ir žmogus ja pasinaudoja, nors yra nebedraustas ir to daryti neturi teisės.
„Neapdraustas asmuo už gydymą privalo susimokėti pats. Į užsienį už suteiktas paslaugas išsiųstus pinigus Ligonių kasa vis tiek susigrąžins. Kartais už užsienyje gyvenančiuosius žalą atlyginti padeda artimieji“, – sako T. Šeštokienė.
Ir šiemet jau gauti du pranešimai apie neteisėtą Europos sveikatos draudimo kortelės panaudojimą. Vienu atveju į biudžetą teks grąžinti 7 eurus, už kuriuos buvo suteikta pagalba Italijoje. Kitam asmeniui teks sumokėti 209 eurus, šie pinigai sumokėti už suteiktą medicinos pagalbą Nyderlanduose.
Suma didėja
Žalos dydis priklauso nuo gydymo paslaugų, jų kiekio, tuo metu galiojančių kainų. Visiems galimiems pažeidėjams primenama, kad sužinojus apie būtinybę atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondui, geriausia tai padaryti geranoriškai.
„Dažnai žmonės taip ir elgiasi, tačiau pasitaiko ir skandalus keliančiųjų, pykstančiųjų, šaukiančiųjų“, – sako T. Šeštokienė.
Ji teigia, kad gavus pranešimą dėl tokios žalos atlyginimo galima pasirinkti arba iš karto pervesti visą skolos sumą, arba atvykti į teritorinę ligonių kasą ir pasirašyti sutartį dėl žalos atlyginimo dalimis. Nesutarus geranoriškai, į pagalbą pasitelkiami antstoliai, tuomet skolos suma gerokai padidėja.
Sutartis gali būti sudaroma ne ilgiau kaip penkeriems metams, o konkretus žalos atlyginimo terminas nustatomas šalių susitarimu, atsižvelgiant į jos dydį ar kitas aplinkybes.
Lietuvoje per 2014 metus mažiausia priteistos ir išieškotos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondui suma buvo apie 11 eurų už gydytojo chirurgo konsultaciją, o didžiausia – daugiau kaip 23 tūkstančiai eurų. Pastaroji pinigų suma sumokėta už kelių žmonių gydymo ligoninėje ir reabilitacijos paslaugas, kurių prireikė gydant per eismo įvykį patirtas traumas.