Į šiuos klausimus atsakymo ieško Vilniaus apygardos teismas, antradienį baigęs nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje prokurorų kaltinimų dėl tyčinio itin žiauraus nužudymo sulaukė Šalčininkų gyventojas Olgerdas Dovidovičius.
Per savo dar pakankamai ne ilgą gyvenimą jau net aštuonis kartus teistas 36 metų vyras neigia, kad siekė nužudyti savo bičiulį. „Labai atsiprašau motinos ir sesers – tikrai neturėjau jokio tikslo žudyti, jeigu būčiau norėjęs, būčiau nužudęs, jį užrakinęs bute, nuo kurio tik aš turėjau raktus, o pats pasislėpęs“, – teisme sakė O. Dovidovičius.
Baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Liutauras Rudzevičius teisėjams siūlė O. Dovidovičių pripažinti kaltu ir skirti 15 metų laisvės atėmimo bausmę, pirmuosius 6 metus atliekant kalėjime, o likusius – pataisos namuose.
Valstybinis kaltintojas taip pat įsitikinęs, kad kaltinamasis turėtų būti pripažintas itin pavojingu recidyvistu – žmogų jis, įtariama, nužudė dar neišnykus paskutiniajam teistumui, kai buvo pripažintas kaltu dėl bejėgiškos būklės žmogaus sunkaus sveikatos sutrikdymo.
Pasak prokuroro, savo draugą O. Dovidovičius nužudė itin žiauriai – ant nužudytojo kūno nebuvo vietos be mėlynių.
„Jam net trūko kepenys, bet teismo medicinos ekspertas nurodė, kad vyras būtų miręs, jeigu jos ir nebūtų trūkusios – per daug buvo kraujosruvų, nuo kurių išsivystė šokas, – sakė prokuroras. – Smūgiai buvo suduoti į visas kūno vietas, kur tik galima pataikyti.“
Bylos duomenimis nustatyta, kad 34 metų Šalčininkų gyventojas Jaroslavas K. buvo nužudytas praėjusių metų balandžio 18-osios vakarą O. Dovidovičiaus bute Vytauto g. Čia, anot liudytojų, galėjo užeiti bet kas – degtinė liejosi per kraštus.
Kaip tik tą vakarą O. Dovidovičius ir dar du vyrai girtavo. Konfliktas tarp šeimininko ir jo pasikviestų svečių kilo apie 19 val., kai šis pareikalavo, kad bičiuliai išeitų iš namų – jis esą norėjo nueiti pas savo motiną, su kuria iš anksto buvo susitarę dėl susitikimo.
Kai svečiai neišėjo, O. Dovidovičius, įtariama, ėmė mušti Jaroslavą K. – iš pradžių sudavė smūgius rankomis ir kojomis, o paskui jį talžė iš balkono atsinešta grindjuoste arba, kitaip tariant, vadinamuoju plintusu.
Kai O. Dovidovičius pamatė, kad Jaroslavas K. jau beveik nekvėpuoja, iškvietė greitosios pagalbos medikus, o pats nuėjo pas kaimynus, prašydamas pagalbos išvalyti koridoriuje esantį kraują. Kitas vyras, tuo metu buvęs bute, buvo per dag girtas, kad ką būtų galėjęs padaryti.
Atvykusiems policijos pareigūnams buto šeimininkas aiškino, kad nežino, kas nutiko, nes esą pats tuo metu miegojo. Vėliau jis pripažino, kad draugui maždaug 3 kartus trenkė su grindjuoste.
Medikams Jaroslavo K. gyvybės nepavyko išgelbėti, tuo metu į policijos komisariatą nuvežtam O. Dovidovičiui praėjus beveik 2 val. po nužudymo buvo nustatytas 3 prom. girtumas. Areštinėje įtariamas nenorėjo sėdėti – neprabėgus nė 48 val. po sulaikymo jis bandė pasprukti. Tačiau nesėkmingai – iš kameros išbėgęs vyras paslydo koridoriuje ir nugriuvęs susitrenkė galvą.
O. Dovidovičių ginantis advokatas teisme suabejojo, ar iš tiesų Jaroslavas K. mirė nuo patirtų sužalojimų – jis teisėjų prašė paskirti ekspertizę, kurios metu esą reikėtų išsiaiškinti, ar medikai padarė viską, kad išgelbėtų sunkiai sužaloto šalčininkiečio gyvybę. Tačiau tokį prašymą teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Sūnaus ir brolio netekę Jaroslavo K. motina ir sesuo teisme per baigiamąsias kalbas beveik nekalbėjo – verkdamos moterys bylą nagrinėjančių teisėjų prašė kuo griežčiau nubausti kaltinamąjį. „Iš jo žmogaus jau nebus“, – prisipažino nužudytojo motina.
Savo verdiktą trijų teisėjų kolegija žada paskelbti po mėnesio.