Vilniaus apygardos teismo teisėja Daiva Kazlauskienė penktadienį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje su sugyventine maitinimo paslaugas Vilniaus Vasiliaus Kačialovo gimnazijos moksleiviams teikęs 47 metų Vytautas Mockus kaltinamas tyčia nužudęs 55 metų vilnietę Palmirą J.
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai teigia, kad dar kovo 7-ąją Palmirai dviem plaktukais į galvą buvo suduoti ne mažiau kaip 8 smūgiai bei 4 kartus peiliu durta į krūtinę. Ekspertai įtaria, kad moteris peiliu buvo badoma jau nebegyva.
Po nužudymo Palmiros kūnas net tris dienas pragulėjo gimnazijos rūsyje – sužinojęs, kad į mokyklą atvyko policijos pareigūnai, V. Mockus iš karto prisipažino, jog nužudė moterį. Jis taip pat parodė, kur slepia kūną – anksčiau, nors jo prašė nužudytosios sūnūs, vyras taip ir neišdrįso prisipažinti, ką padarė.
„Man iki šiol kūnas eina pagaugais, tai vis regiu prieš akis, savigrauža dėl to, ką padariau, manęs neapleidžia – negaliu paaiškinti ir pateisinti savo veiksmų“, – teisme sakė kaltę dėl baisaus nusikaltimo pripažįstantis V. Mockus.
Nužudymu kaltinamas V. Mockus pasakojo, kad su savo sugyventine Liudmila yra įkūręs bendrovę, kuri laimėjo konkursą teikti maitinimo paslaugas sostinės Karoliniškių mikrorajone esančioje V. Kačialovo gimnazijoje.
Kad pradėtų šį verslą, jiems reikėjo pinigų – juos sutiko paskolinti sena V. Mockaus pažįstama Palmira. Anot kaltinamojo, moteris paskolino 19 tūkst. Lt, tačiau jis su sugyventine ilgą laiką negalėjo grąžinti skolos, todėl kreditorė paskaičiavo palūkanas ir vieną dieną atvažiavo pas jo sugyventinę ir esą privertė pasirašyti skolos vekselį.
„Ji buvo išsigandusi ir pasirašė vekselį 245 tūkst. Lt skolai – iki šiol niekaip nesuprantu, kaip 19 tūkst. Lt skola galėjo išaugti iki tokios sumos“, – V. Mockus teigė, kad vėliau Palmira 245 tūkst. Lt skolą prisiteisė teisme, o ją išieškoti ėmėsi antstolis.
„Per šiuos 2 metus esame jau sumokėję apie 170 tūkst. Lt“, – teigė vyras.
Konfliktas – dėl senos lyginimo lentos
V. Mockus teisme taip pat pasakojo, kad Palmira buvo socialiai remtina – gaudavo maisto davinius iš „Maisto banko“, be to, prie konteinerių rinkdavo įvairius daiktus, pvz., išmestą buitinę techniką. Šiuos daiktus, anot jo, moteris tempdavo jam ir liepdavo nupirkti.
„Palmira sakė, kad jeigu jų nepirksiu, padarys viską, jog iš manęs atimtų biznį – jeigu ją pažinotumėte, suprastumėte, kad tai įmanoma – kai buvau atsisakęs iš jos pirkti senas daržoves, kruopas su pasibaigusiu galiojimu, bet ji nuėjo pas mokyklos vadovybę ir sukėlė skandalus dėl mano skolų, – sakė V. Mockus. – Nereikėjo man tų skandalų gimnazijoje, todėl jai paklusdavau. Daržoves ir senas kruopas atiduodavau valgyklos darbuotojai, ji sušerdavo kaime šunims. Palmira buvo labai valdinga ir kerštinga moteris – kadangi buvau skolingas pinigų, ji manė, kad yra mano valdovė ir su manimi gali daryti ką tik nori.“
Kaltinamasis tenkindavo moters užgaidas ir supirkdavo neveikiančias mikrobangines krosneles ir kt. techniką. Net 140 Lt jis buvo sumokėjęs už maždaug 30 m. senumo drabužių lyginimo lentą, nors ją laikė mokyklos rūsyje.
Būtent dėl šios lyginimo lentos ir kilo konfliktas kovo 7-ąją, kai V. Mockus susitiko su Palmira – prieš išvažiuodama į kaimą moteris suplanavo susitikti su skolininku, kuris buvo žadėjęs jai parduoti pigesnių dešrų.
Vyras teigė, kad su moterimi atvažiavo į V. Kačialovo gimnaziją ir nuėjo į valgyklai priklausančias patalpas rūsyje – čia neveikė elektra, todėl jie pasišvietė tik mobiliuoju telefonu ir žiebtuvėliu.
„Kai Palmira pamatė tą lyginimo lentą, jai užvirė pyktis, pasidarė kaip nesava, aiškino, kad jai jau nusibodo žaisti žaidimus, ėmė mane įžeidinėti įvairiais žodžiais – jie giliai mane žeidė ne tik kaip vyrą, bet ir kaip elementarų žmogų, – teisme pasakojo V. Mockus. – Sakiau jai, kad neverta draskytis dėl šio metalo gabalo, už kurį jai jau buvau sumokėjęs – buvau pasiryžęs už šią lentą sumokėti dar kartą 140 Lt, kad tik ji mane paliktų ramybėje. Bet ji tada sakė, kad nebeturi ko prarasti, jos vaikai pinigus iš manęs vis tiek atgaus, Liudmila juos išmokės, o mane užvers.“
Nuo smūgio nukrito plaktuko galas
Kaltinamasis teigė, kad po šių žodžių moteris nuo spintelės pagriebė čia gulėjusį peilį.
„Ir su juo ėjo manęs link – Palmira buvo paklaikusi, tai matėsi iš jos akių – man nebuvo kito pasirinkimo, – teisinosi V. Mockus. – Negaliu paaiškinti, kaip tai įvyko, gyvenime nesu nieko sumušęs... Iš jos atėmiau peilį ir pagriebęs nuo lentynos kažkokį daiktą, kaip vėliau sužinojau, plaktuką, juo trenkiau per galvą. Nuo smūgio nukrito plaktuko galas, mano rankose liko tik kotas... Paskui dūriau peiliu.“
V. Mockus tikino, kad iki šiol negali suvokti savo veiksmų. „Ir jų pateisinti negaliu, tuo metu buvau supanikavęs, kažkoks siaubas“, – sakė jis.
Kaltinamasis nesuvokia, kaip galėjo ekspertai nustatyti, kad Palmirai į galvą buvo suduoti 8 smūgiai, o peiliu durta 4 kartus. „Tikrai nebuvo tiek kartų, bet jeigu ekspertai taip nustatė, gal taip ir buvo“, – sakė jis.
Nuvalė rankenas automobilyje, o telefoną išmetė į konteinerį
„Kai ji nugriuvo ant grindų, numečiau peilį ir išbėgau iš rūsio – buvau tualete, mane kratė drebulys, man reikėjo nusiraminti“, – tęsė pasakojimą kaltinamasis.
Apie tai, kad nužudė moterį, V. Mockus niekam nepasakojo – nuėjo į automobilį, čia nuvalė rankenas, prie kurių buvo prisilietusi Palmira. „Ji buvo labai nevalyva – kai ji sėdėdavo automobilyje, nuo jos sklisdavo įvairūs kvapai, tą dieną ji smirdėjo silke“, – savo veiksmus, kodėl valė rankenėles, bandė pateisinti kaltinamasis.
Jis sakė, kad paskui nuvažiavo prie „Maximos“ ir ilgai sėdėjo automobilyje.
„Į mokyklą tą dieną grįžau gal tris ar keturis kartus – paskutinį kartą nuėjęs į rūsį patraukiau kūną į kampą, nes nuo lubų varvėjo vanduo, kojas uždengiau plėvele, o paskui rūsį užrakinau“, – teigė V. Mockus.
Prieš tai jis paėmė Palmirai priklausantį mobilųjį telefoną, iš kurio išėmė SIM kortelę, ir viską išmetė į šiukšlių konteinerį.
Po skambučio prisipažino, kad nužudė
Netikėtai dingusios Palmiros iš karto ėmė ieškoti jos šeima – V. Mockus dar šeštadienį jos vaikams prisipažino, kad penktadienį su moterimi buvo susitikęs, o ši jam pasakojo, jog planuoja važiuoti į kaimą.
„Nežinojau, kaip elgtis, bet tiesos nepasakiau – man pristigo drąsos“, – sakė jis. Sekmadienį V. Mockus buvo iškviestas į policiją, bet ir čia neišdrįso papasakoti, ką padarė. Tai jis padarė tik pirmadienį, kai dar kartą buvo iškviestas į komisariatą.
„Supratau, kad privalau atsakyti už tai, ką padariau – niekur nedingsiu, nors galėjau ir pasislėpti, – kalbėjo vyras. – Kai buvau policijoje, man paskambino sugyventinė, sakė, kad į gimnaziją atvažiavo policija, klausė, ką padariau. Pasakiau, kad negaliu kalbėti, nes esu policijoje. Tada iš karto parašiau SMS žinutę, kad nužudžiau, o tada iš karto prisipažinau tyrėjui.“
V. Mockus tikino, kad yra pasiruošęs prisiimti atsakomybę už baisų dalyką, sutinka nužudytosios sūnums ir vyrui atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą. „Sėdėjimas Lukiškėse daug ką keičia žmogaus smegeninėje ir gyvenime“, – teigė jis.
Turi ir daugiau bėdų dėl skolų
Bylą nagrinėjant teisme taip pat paaiškėjo, kad Palmiros sūnus motinos ieškojo ne tik savaitgalį, kai per žiniasklaidą prašė surasti netikėtai dingusią motiną, bet ir pirmadienį rankose laikydamas jos nuotrauką atėjo į V. Kačialovo gimnaziją, kurioje motiną paskutinį kartą matė gyvą.
Gimnazijos direktorė Roza Dimentova vaikinui leido peržiūrėti vaizdo įrašus – juose buvo užfiksuota, kaip V. Mockus ir Palmira atvažiuoja ir užeina į mokyklą. Tačiau iš jos vėliau išėjo tik V. Mockus.
Teisme taip pat paaiškėjo, kad Palmira nėra vienintelė, kuriai V. Mockus buvo skolingas pinigų – buvusi jo kirpėja prisipažino, kad vyras jos motinai yra negrąžinęs 20 tūkst. Lt skolos. Pinigų taip pat yra neatgavusi dar viena moteris.