Baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl kurstymo žudyti pateikti dviguba žmogžudyste įtariamo Drąsiaus Kedžio bičiuliams Raimundui Ivanauskui ir Eglei Barauskaitei, trečiadienį po pertraukos atversiantis Vilniaus apygardos teismas gali būti priverstas ją nagrinėti iš naujo. Taip nutiko dėl to, kad vienas iš trijų teisėjų kolegijos narių – teisėjas Artūras Pažarskis prezidentės dekretu buvo paskirtas dirbti į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Šioje byloje pakaitinis teisėjas nebuvo paskirtas.

Į Kauno žudynių bylą vietoj A. Pažarskio buvo paskirta teisėja Jolanta Čepukėnienė, kolegiją taip pat sudaro teisėja Rosita Patackienė ir kolegijos pirmininkė Daiva Kazlauskienė.

Pagal įstatymą pasikeitus teisėjams byla gali būti nagrinėjama iš naujo, tačiau, jeigu visi proceso dalyviai sutiks, gali užtekti tik jau teisme apklaustų liudytojų ir kaltinamųjų parodymų pagarsinimo. Kai kuriais atvejais šių parodymų garsinti net ir nereikia, jeigu teisėjas su šiais duomenimis susipažįsta dar iki bylos pradžios ir tam neprieštarauja nei kaltinamieji ir jų advokatai, nei nukentėjusieji ir jų atstovai, nei prokuroras.

Kaip bus R. Ivanausko ir E. Barauskaitės byloje, kol kas neaišku – tai bus sprendžiama trečiadienį suplanuotame teismo posėdyje. Šiame posėdyje taip pat bus svarstomas klausimas dėl ekspertizės R. Ivanauskui paskyrimo – teisėjai nori įsitikinti, ar jis tikrai nemato, kaip teigia.

Teisėjai taip pat yra nusprendę apklausti aukštus policijos pareigūnus, kuriuos apylinkės teismas praėjusį penktadienį išteisino dėl tarnybos įgaliojimų neatlikimo, kai šie neužkirto kelio D.Kedžio planuojamoms žudynėms.

Kauno žudynių bylą teismas yra suplanavęs nagrinėti dar pusmetį – teisėjai posėdžius yra suplanavę iki kitų metų gegužės vidurio.

Šioje byloje prokurorai teigia, kad R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė pritarė D. Kedžio sumanymui įvykdyti nužudymus, todėl buvo susitikę su vadinamuoju slaptuoju informatoriumi Mindaugu Žalimu – jo prašė padėti D. Kedžiui nužudyti J.Furmanavičių, V. Naruševičienę, L. Stankūnaitę ir A. Ūsą. Be to, M. Žalimo buvo prašoma surasti sodo namelį, kuriame turėjo slėptis D. Kedys.

2009 m. rugsėjo 6-ąją M. Žalimas suabejojo nužudymų būtinimu, todėl esą R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė jį įkalbinėjo padėti įvykdyti nusikaltimus.

Pasak valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro, po 10 d. M. Žalimas kreipėsi į pareigūnus ir pranešė apie D. Kedžio planuojamas žudynes.

Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai taip pat nustatė, kad D. Kedys „dėl asmeninių priežasčių“ ruošiasi nužudyti keturis žmones ir ieško bendrininkų, pritarė D. Kedžio ketinimams ir sutarė, jog jam padės slapstytis bei suras bendrininką.

Byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Redas Savickas teisme sakė, kad kaltinamieji D. Kedį atvežė į Vilnių, kur jis susitiko su M. Žalimu. Čia R.Ivanauskas esą D. Kedį patikino, kad M. Žalimas yra „patikimas žmogus“, kuris padės nužudyti keturis žmones.

Taip pat nustatyta, kad nužudymo metu D. Kedys turėjo būti užsidėjęs peruką, specialiai pasinaudos kelių priežiūros tarnybos autobusiuku, įsigys ginklus, o po nužudymų autobusiuką paliks Marijampolėje, taip suklaidindamas pareigūnus. Iš čia jį į sodo namelį Vilniuje turėjo nuvežti M. Žalimas.

Prokuroras sakė, kad prieš žudynes D. Kedys išbandė ginklą – šaudė į neperšaunamas liemenes.

Pasak R. Savicko, jau rugsėjo 16-ąją M. Žalimas iš R. Ivanausko paėmė tris krepšius, kurie buvo reikalingi D. Kedžio slapstymuisi ir juos tądien nuvežė į sodo namelį.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad jau prieš geras dvi savaites iki žudynių buvo žinoma, kad D. Kedys žudys spalio 5-ąją.

Prokuroro teigimu, į J. Furmanavičių buvo šauta 8, o į V. Naruševičienę – 6-7 kartus.