„Man nepakako duomenų žmogui nuteisti, vis tik prekyba žmonėmis yra rimtas nusikaltimas“, – prisipažįsta Klaipėdos apygardos teismo teisėja Regina Bertašienė.

Jos teigimu, apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. „Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo vertinamos kaltinamojo naudai“, – griežta įstatymo raide vadovaujasi R. Bertašienė.

Taip pirmoji byla, kurioje kaltinimai dėl prekybos žmonėmis, kai į užsienį buvo pasikėsinta išvežti vyrą, turėjusį vogti įvairias prekes iš parduotuvių, baigėsi kaltinamojo pergale – nekaltas.

Tokia baudžiamosios bylos baigtis nustebino ir prokurorus, ir nukentėjusįjį, ir prekybos žmonėmis aukas ginančios organizacijos „Caritas“ vadovus. Tačiau istorijoje, dėl kurios skauda ne tik nusikaltimo aukai, taškas dar nepadėtas – prokuratūra jau ruošia apeliacinį skundą ir sieks, kad Klaipėdos teisėjos verdiktas būtų pakeistas.

„Koks žmogus yra pažeidžiamas mūsų šalyje? Galbūt gerbiamiems teisėjams reikėtų dažniau išeiti už savo „rato“ ribų, pasidomėti, koks už teismo salės vyksta neturtingųjų ir silpnųjų gyvenimas?“ – po išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo stebėjosi programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė.

Glaudėsi kur tik galėjo

Išteisinamasis nuosprendis buvo paskelbtas netrukus 21-ąjį gimtadienį švęsiančiam Tauragės gyventojui Dovydui Račkauskui, pravarde Obuolys.

Jam kaltinimai buvo pateikti dėl to, kad jis praėjusių metų birželį verbavo, o paskui reikalavo kartu važiuoti į užsienį vogti iš parduotuvių. Jo nusižiūrėta auka – nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo bei pragyvenimo šaltinio neturintis tauragiškis Kęstutis D.

Anot prokurorų, D. Račkauskas pasinaudojo nukentėjusiojo pažeidžiamumu – jis neturi motinos, iki ketverių metų augo vaikų namuose, o kai iš kalėjimo grįžo tėvas, augo su pamote. Devynias klases mokykloje šiaip ne taip baigęs Kęstutis D. vėliau tėvo namus paliko ir ėjo per žmones prašyti darbo, glaudėsi kur tik galėjo.

Vyras į užsienį nebuvo išvežtas – pamatęs, kad prie namų jo atvažiavo paimti D. Račkauskas ir dar vienas vaikinas, Kęstutis D. užsirakino duris ir „geradario“ neįsileido, o išsikvietė policijos pareigūnus. Šie patvirtino, kad Kęstutis D. buvo labai išsigandęs, prašė jį apsaugoti.

Kad bijojo, jog bus išvežtas į užsienį, Kęstutis D. aiškino ir ikiteisminio tyrimo, ir teismino nagrinėjimo metu. „Iki šiol jaučiu baimę, o po šio įvykio negalėjau ramiai vaikščioti po Tauragę, bijojau, kad susitiksiu Obuolį“, – sakė jis.

Geriau liks Lietuvoje, nei vergaus užsienyje

Kęstutis D. pasakojo, kad su D. Račkausku susipažino birželio 19-ąją prie bendrabučio. „Jis man pasiūlė važiuoti į užsienį vogti prekes iš parduotuvių, sakė, kad nuveš ir pasirūpins apgyvendinimu, maistu, o už parduotas vogtas prekes dar ir gausiu pinigų, – pasakojo nukentėjusiuoju pripažintas vyras. – Sutikau važiuoti, pagalvojau, kad visai neblogai būtų užsidirbti.“

Tačiau vyras savo nuomonę netrukus pakeitė – pasikalbėjęs su buvusia D. Račkausko mergina Jūrate L. nutarė, jog geriau gyvens Lietuvoje, nei turės vergauti užsienyje.

„Ji man sakė, kad Obuolys mane apgaus, privers vogti ir visas prekes jam atiduoti, o pinigų už tai nemokės – ji taip pat sakė, kad jeigu nevogsiu, „gausiu į galvą“, bus kaip ir kitiems, susidėjusiems su Obuoliu“, – teisme kalbėjo Kęstutis D.

Po kelių dienų sutikęs D. Račkauską Kęstutis D. pasakė, kad pakeitė savo nuomonę ir niekur nevažiuos. „Už bazarą reikės atsakyti“, – anot nukentėjusiojo, tada pasakė Obuolys.

„Supratau, kad būsiu suspardytas, jis sakė, kad vis tiek atvažiuos manęs pasiimti“, – pasakojimą tęsė nukentėjusysis.

Vogti vienam nepatogu – reikia, kad kas nors pridengtų

Tuo metu D. Račkauskas nepripažino, kad panaudodamas grasinimus verbavo Kęstutį D. „Tada neturėjau darbo, todėl man kilo mintis važiuoti į užsienį vogti iš parduotuvių – tai esu daręs jau anksčiau, – sakė jis. – Vogti vienam yra nepatogu, reikia, kad kas nors pridengtų, todėl nutariau susirasti bendrininką. Kęstutį D. man kaip tinkamą kandidatą pasiūlė vienas pažįstamas – esą jis yra neramios dūšios, visur kiša rankas, vagia. Taip pat sakė, kad jis yra vargšas, neturi gyvenamosios vietos ir darbo, o toks žmogus man tiko, nes kiti mano draugai turi darbus, šeimas ir nebūtų kartu važiavę.“

D. Račkauskas neslėpė, kad planavo važiuoti į Prancūziją – su Reimso mieste gyvenančiu bičiuliu jau buvo sutaręs, jog šis leistų apsistoti jo namuose.

„Kai Kęstučiui D. pasiūliau, jis sutiko, o kai po kelių dienų jį sutikau kartu su kitais žmonėmis, jis pareiškė, kad jau niekur nevažiuos, bet pamaniau, jog taip jis kalba tik prie kitų žmonių“, – tvirtino kaltinamasis.

Vyras neslėpė, kad Kęstučiui D. grasino, sakydamas, jog „už bazarą reikės atsakyti“, tačiau tikino, jog nieko nepadarė net tada, kai prieš išvykstant į Prancūziją šis pasislėpė bendrabučio kambaryje. „Išvažiavau, o kai grįžau atgal į Lietuvą, mane sulaikė policija“, – teigė Obuolio pravardę turintis vyras.

Kad jo jau ieško policija, D. Račkauskas žinojo dar negrįžęs į Tauragę – telefonu susisiekęs su buvusia drauge vyras sužinojo, kad jam gresia nemalonumai dėl galimos prekybos žmonėmis.

„Bet tai tą asilą, (necenzūrinis žodis – aut. past.) į dvišimtę bačką (necenzūriniai žodžiai – aut. past.), aš jį...“ – vyro pokalbį užfiksavo pareigūnai.

Dar prieš grįždamas į Lietuvą D. Račkauskas paragavo kalėjimo duonos Vokietijoje – rugsėjį jis buvo sulaikytas už turto grobimą, iš kalėjimo buvo paleistas tik gruodį.

Teisėja: jis toks pats, kaip ir dauguma, gyvenančių kaime

Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo teisėja R. Bertašienė nutarė, kad D. Račkauskas negali būti nuteistas už pasikėsinimą Kęstutį D. prievarta išvežti į užsienį. Teisėjai sukėlė įtarimų ne tik tai, kad nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis vyras yra nepagrįstai priskirtas prie pažeidžiamų asmenų grupės, bet ir grasinimai, kurių esą net nebuvo.

„Nukentėjusiojo apbibūdinta jo socialinė padėtis, išsilavinimas ir kitos aplinkybės niekuo neišskiria jo iš didelės dalies jo bendraamžių, ypač gyvenančių kaimo vietovėje“, – pažymėjo teisėja.

Jos teigimu, D. Račkauskas nepripažino, kad Kęstutį D. bendrininku pasirinko dėl jo sunkios materialinės padėties ar socialinio pažeidžiamumo. Teismas neįžvelgė ir to, kad kaltinamasis nukentėjusįjį būtų verbavęs važiuoti į užsienį vogti iš parduotuvių.

„Verbavimas pasireiškia įstatyme išvardintais asmens valios palenkimo būdais – naudojama apgaulė, fizinis smurtas, asmens priklausomumas ir pan.“, – teisėjos nuomone, nenustatyta, kad D. Račkauskas nukentėjusiajam būtų grasinęs.

Anot teismo, Kęstutis D. pradėjo Obuolio bijoti ne dėl jo pasakytų žodžių apie bazarą - baimė atsirado tik po buvusios šio draugės pasakojimo apie galinčius grėsti nemalonumus.

„Kitų asmenų suteikta informacija, paskatinusi nukentėjusįjį bijoti kaltinamojo, negali būti vertinama kaip nagrinėjamo nusikaltimo sudėtis“, – rašoma kol kas dar neįsiteisėjusiame nuosprendyje.

KOMENTARAI

Regina Bertašienė
Klaipėdos apygardos teismo teisėja:

Išteisinau kaltinamąjį, nes nepakako duomenų, įrodančių, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Buvo nustatyta, kad jis pagrasino nukentėjusiajam, pasakydamas, „už bazarą reikės atsakyti“. Tokią frazę pripažino ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis. Daugiau byloje nebuvo nieko tokio, kad nukentėjusysis turėtų pagrįstą baimę – bijoti ir tikėtis, kad jis tikrai bus per prievartą išvežtas.

Ta nusikalstama veika nebuvo pabaigta, tiesiog nukentėjusysis užsirakino duris, o kaltinamasis išvažiavo į jas pabeldęs. Visos abejonės yra kaltinamojo naudai, kaip visada.

Nukentėjusysis pirmą kartą buvo pažadėjęs važiuoti, iš viso su kaltinamuoju jis kalbėjosi du kartus. Vieną kartą sutarė, kad važiuos, o antrą kartą jau nukentėjusysis abejojo ir pokalbio pabaigoje pasakė, kad nevažiuos. Kaltinamasis sakė, kad jis suprato, jog nukentėjusysis taip pasakė tik dėl to, kad aplinkui buvo daugiau žmonių, girdinčių tą pokalbį.

Mano požiūriu, šioje byloje pritrūko grasinimų realumo. Man nepakako duomenų žmogui nuteisti, vis tik prekyba žmonėmis yra rimtas nusikaltimas. Ar ta baimė tikrai buvo pagrįsta, ar buvo tik pagrįsta kitų žmonių kalbomis, šiuo atveju sunku pasakyti. Tai yra vertinimo dalykas. Gal prokurorui atrodė vienaip, man – kitaip.

Kai tuos žmones pamatai, kai išgirsti, kai pasiklausai jų pasakojimus – man susidarė tokia nuomonė, kad nepakanka duomenų nuteisti tą žmogų.

Kad nors tie grasinimai būtų išsakyti tam nukentėjusiajam asmeniui, o tie grasinimai, kad „tu bijok to žmogaus“... Juk tai pasakė kaimynė. O ar ji pagrįstai pasakė, ar nepagrįstai? Tai ne paties kaltinamojo grasinimas. Tai buvo svarbi priežastis išteisinant.

Nežinau, kaip nukentėjusįjį reikėtų vertinti – ar jis vargšas? Tokios išskirtinės būklės kaip ir nebuvo, kaip ir jis pats susikūrė tokią savo padėtį. Kaip maniau, taip ir įvertinau nuosprendyje, o aukštesnis teismas dar kažkaip pasakys – ar pritars mano nuomonei, ar prokurorui, sunku pasakyti.

Ruslanas Ušinskas
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras:

Būtinai skųsime nuosprendį, nes, mano namynu, kvalifikacija buvo teisinga – D. Račkausko veika atitinka prekybos žmonėmis kvalifikaciją. Na, teismas įvardija keletą aplinkybių, kodėl nesutinka – tai ir verbavimo nebuvimo bei kad neva nebuvo daromas poveikis nukentėjusiajam. Manau priešingai – tų duomenų užtenka, įrodyta, kad buvo ir verbavimas, ir daromas poveikis.

Negalėčiau pasakyti, kad jis nebijojo – jeigu žmogus užsidaro kambaryje, užsirakina ir kviečiasi policiją, o policija atvažiavusi patvirtina, kad nukentėjusysis išėjo iš to kambario visas drebėdamas, bijodamas, ar tai nėra grasinimas ir bauginimas nukentėjusiajam? Teismui pasirodė, kad tai nėra grasinimas, bauginimas. Aš manau priešingai.

Mano manymu, teismas nepagrįstai išteisino.

Kristina Mišinienė
Lietuvos „Carito“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė:

Šiandien matome principinę kovą tarp teisėsaugos ir nusikaltėlių, prekiaujančių žmonėmis, stumiančių juos į įvairias išnaudotojiškas situacijas. Todėl Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis – pirmasis Lietuvoje dėl naujų prekybos žmonėmis formų – yra netikėtas ir nuviliantis.

Praktiškai benamio statusą turintis asmuo nėra pažeidžiamas?

Tai kas tada yra pažeidžiamas mūsų šalyje? Galbūt gerbiamiems teisėjams reikėtų dažniau išeiti už savo „rato“ ribų, pasidomėti, koks už teismo salės vyksta neturtingųjų ir silpnųjų gyvenimas?

Tai daug minčių sukeliantis teisėjos sprendimas išteisinti kaltinamąjį, manau, kad nuosprendis būtinai turi būti apskųstas.