Dvi savaites be jokios kardomosios priemonės laisvai gyvenęs vienas nusikalstamo „Lapinų“ susivienijimo vadeivų ir toliau nori būti laisvas kaip paukštis – tris kartus teistas vyras nesutinka, kad naktimis turėtų būti namuose.
Puspenktų metų už grotų praleidusiam J. Dačkai skirti namų areštą, įpareigojant būti namuose nuo 18 iki 6 val., pasiūlė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Remigijus Matevičius. Jo teigimu, tik ši kardomoji priemonė galėtų užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese.
Prokuroras pripažįsta, kad situacija, kai labai sunkiais nusikaltimais kaltinamas J. Dačka, kuriam gresia net įkalinimas iki gyvos galvos, buvo paleistas į laisvę, nėra kasdienis įvykis.
„Tai – neeilinis atvejis“, – sakė R. Matevičius.
Pasak jo, J. Dačka su kitais asmenimis yra teisiamas dėl labai sunkių ir sunkių nusikaltimų, jeigu teisme bus įrodyti kaltinimai, jam grės pakankamai griežta bausmė.
Valstybinis kaltintojas taip pat pažymėjo, kad J. Dačkos gyvenimo neprašo apriboti dienos metu – jis gali dirbti ir užsidirbti pinigų šeimos išlaikymui. „O vakare jis turi būti su šeima namuose“, - pabrėžė R. Matevičius.
Kokia J. Dačkai turėtų būti skirta kardomoji priemonė ketvirtadienį svarstė Vilniaus apygardos teismo teisėja Jurgita Mačionytė - „Lapinų“ nusikalstamo susivienijimo bylą nagrinėjančios kolegijos pirmininkas Arūnas Kisielius šiuo metu atostogauja.
J. Dačka nenori, kad jam būtų taikomi griežti apribojimai – viešumo vengęs vyras teismo posėdyje pareiškė, kad jau įsidarbino vienoje statybų bendrovėje, todėl gali būti, jog kartais reikės dirbti ir iki 22 val.
„Manęs laukia darbovietė, šeima, prašau man duoti galimybę dirbti ir susitvarkyti gyvenimą“, - pareiškė J. Dačka. Jis taip pat panoro, kad teismas sugrąžintų pasą – tuoj baigiasi jo galiojimas, o be sugrąžinto dokumento pareigūnai nesutinka pagaminti asmens tapatybės kortelės.
J. Dačkai atstovaujanti advokatė Eugenija Liutvinskienė taip pat mano, kad nereikia taikyti griežtų apribojimų – esą baudžiamajame procese numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus gerokai švelnesnes kardomąsias priemones. Pavyzdžiui, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
„Jis suaugęs žmogus, turi šeimą, mažamečius vaikus, nėra koks nors valkata, namų areštas yra labai griežta kardomoji priemonė, – pabrėžė advokatė. - Prašyčiau juo pasitikėti, nes jis niekur nepasislėpė, šiandien atėjo į teismo posėdį. J. Dačka nėra maas vaikas, kuris turi būti vakare namie, teismas nė karto dėl J. Dačkos neatidėjo bylos nagrinėjimo, jis elgiasi padoriai – mes turime juo pasitikėti ir leisti normaliai gyventi bei dirbti“.
Atnaujinta 14.15 val.: Teismas nutarė J, Dačkai skirti namų areštą - jis namuose privalės būti nuo 22 iki 7 val., be to, jam uždrausta bendrauti su kitais bylos kaltinamaisiais.
DELFI primena, kad „Lapinų“ vadeivoms priskiriamas J. Dačkas buvo paleistas į laisvę, nes per ilgai laukia baudžiamojo proceso baigties – už grotų kaltinamasis yra praleidęs jau puspenktų metų.
Paleisdamas kaltinamąjį į laisvę teismas pažymėjo, kad net jeigu šis ir nuspręs pabėgti į užsienį, nieko baisaus nenutiks – besislapstantis asmuo greitai bus sulaikytas ir grąžintas į Lietuvą.
„J. Dačka yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jam išvykus į užsienio valstybes, nebūtų teisinių kliūčių J. Dačką išduoti tolimesniam baudžiamajam persekiojimui“, – neskundžiamoje nutartyje panaikinti kaltinamajam suėmimą nurodė teisėjas.
Ne vieną garsų nusikaltėlį į laisvę paleidęs V. Kažys taip pat pabrėžė, kad kalėjimo darbuotojai J. Dačką charakterizuoja patenkinamai, jis nėra linkęs konfliktuoti su kitais kaliniais, neturėjęs nuobaudų.
„Tai parodo, kad kaltinamasis nėra tiek pavojingas visuomenei, jog naujų nusikaltimų darymo nebūtų įmanoma užkardinti taikant kitas kardomąsias priemones“, – nurodė V. Kažys.
J. Dačka jau anksčiau kartą vos per plauką nebuvo paleistas į laisvę – Vilniaus apygardos teismas praėjusių metų rugsėjį buvo nutaręs suėmimą pakeisti į dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, tačiau tam pasipriešino prokurorai. Jie sprendimą apskundė – skundą išnagrinėjęs V. Kažio kolega Albinas Bielskis nutarė, kad viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę ir J. Dačkai pratęsė suėmimą.
„Lapinų“ nusikalstamo susiviejinimo baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama nuo 2010-ųjų gruodžio. Tiesa, nesėkmingai – vasarį viena teisėja buvo paskirta dirbti į Lietuvos apeliacinį teismą, pasikeitė teisėjų kolegija, todėl teismas buvo priverstas daugiau kaip 86 tomuose surašytus nusikaltimus aiškintis iš naujo.
Tuo metu pagrindiniu „Lapinų“ grupuotės vadeiva laikomas Justas Belousovas pareigūnams iki šiol nepasiekiamas – jis yra pasislėpęs, jo pėdsakų neužčiuopa ir tobulos teisinės sistemos Europoje atstovai.
Vilniaus apygardos prokurorų surašytame kaltinamajame akte teigiama, kad J. Dačka su J. Belousovu,Remigijumi Byčiumi, Andrejumi Denisovu ir Genriku Lisovskiu dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti, nuo 2007-ųjų vidurio iki 2010-ųjų pradžios organizavo, vadovavo šaunamaisiais ginklais ginkluotam nusikalstamam susivienijimui ir neteisėtai disponavo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti, neteisėtai įgijo ir laikė šaunamuosius ginklus bei šaudmenis.
Vienas šios grupuotės lyderių G. Lisovskis iki suėmimo dirbo nušalintojo prezidento Rolando Pakso vadovaujamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ Vilniaus Šeškinės skyriuje.
Pareigūnai yra nustatę, kad nusikalstamo susivienijimo nariai yra išplatinę ne mažiau kaip 63 kg amfetamino ir metamfetamino, apie 10 kg kanapių ir jų dalių, apie kilogramą kokaino, maždaug 400 g heroino ir per 13 tūkst. psichotropinio poveikio tablečių.
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai sostinėje aptiko patalpas, kuriose veikė šio nusikalstamo susivienijimo laboratorija – čia buvo gaminamas amfetaminas.
Per kratas buvo rasta 15 įvairių kalibrų ir kategorijų šaunamųjų ginklų, priklausiusių nusikalstamo susivienijimo nariams, taip pat apie 120 šovinių.
Su pareigūnais sutikęs bendradarbiauti dabar jau buvęs nusikalstamo susivienijimo narys Dmitrijus J. teisme yra sakęs, kad gaujoje galiojo nerašytos labai griežtos taisyklės. „Jeigu gavęs nurodymą iš karto neatvažiuodavau pas savo vadą, būdavau baudžiamas – ne kartą buvau sumuštas“, – sakė vilnietis, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pasak Dmitrijaus J., „Lapinų“ grupuotė buvo paskirsčiusi savo veiklą po visą Vilnių. Jis įvardijo ne vieną atvejį, kai amfetaminas ir marihuana buvo atvežta iš Ispanijos.
„Aš turėdavau paskirstyti narkotikus, juos paslėpti ir visada pristatyti, kai tik man nurodydavo“, – teigė liudytojas.
Jis neslėpė, kad „Lapinų“ grupuotėje galiojo griežtos nerašytos taisyklės. „Aš visada privalėjau atsiliepti į telefono skambučius ir skubiai atvykti man nurodytu adresu bet kuriuo paros metu, – sakė Dmitrijus J. – Už nepaklusnumą buvo numatytos fizinės bausmės, pats ne kartą buvau sumuštas“.
Vyras sakė, kad kartą grupuotės nariai papuolė į susišaudymą Naujininkuose. Juos užpuolę asmenys pabėgo, tačiau vieną jiems šiaip ne taip pavyko pasivyti. „Jis buvo visas sudaužytas, G. Lisovskis jam kojas ir užpakalį supjaustė peiliu“, – prisiminė Dmitrijus J.
Pasak jo, po šio įvykio buvo „pravestas instruktažas“ – esą jeigu ateityje per kokį nors susišaudymą pas ką nors ras likusių kulkų, jos bus „suvarytos“ tam asmeniui.
Liudytojas taip pat teigė, kad narkotikus paskirstydavo juos platinusiems asmenims, iš kurių taip pat surinkdavo pinigus.
Jo teigimu, „Lapinų“ grupuotės nariai palaikė glaudžius ryšius su kitomis sostinės nusikalstamomis grupuotėmis ir netgi vieni iš kitų pirkdavo narkotikų, kai jų pritrūkdavo.
Pasak jo, kiekvienas grupuotės šulas turėjo savo platintojus ir buvo pasiskirstę teritorijomis Vilniuje.
Teisme jau yra išnagrinėta viena baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai dėl narkotikų platinimo buvo pateikti 33 grupuotės nariams – tik 23 kaltinamieji buvo nuteisti.
Baudžiamajame kodekse tam, kas organizavo ar vadovavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, numatyta laisvės atėmimo nuo 10 iki 20 metų arba įkalinimo iki gyvos galvos bausmė.
