Aiškėja, kad spragos Lietuvos teisinėje sistemoje tris kartus teistam J. Dačkai šiuo metu suteikia galimybes be jokių kliūčių išvykti į užsienį ir net pasislėpti nuo teisingumo – tokia galimybė neatmetama, nes labai sunkiais nusikaltimais kaltinamam Lapinų grupuotės vienam lyderių gresia net įkalinimas iki gyvos galvos.

Ar J. Dačkai bus skirta kokia nors kardomoji priemonė (namų areštas, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti), paaiškės tik kitą ketvirtadienį – būtent tada Vilniaus apygardos teismas, kurio žinioje yra „Lapinų“ byla, svarstys, ar tikslinga kaltinamajam skirti procesines prievartos priemones.

„Šiuo metu jam tikrai nėra paskirta jokia kardomoji priemonė“, – pripažino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė, pažymėjusi, jog nėra jau tokie dažni atvejai, kai iš suėmimo paleisti asmenys iš karto pasislepia nuo teisingumo.

„Lapinų“ bylą nagrinėjantis teisėjų kolegijos pirmininkas Arūnas Kisielius šiuo metu atostogauja, todėl kardomosios priemonės paskyrimo klausimą nagrinės kitas kolegijos narys – teisėja Jurgita Mačionytė arba teisėjas Stasys Punys.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša pripažįsta, kad susiklostė tokia situacija, jog teismui į laisvę paleidus sunkiais nusikaltimais kaltinamą J. Dačką, šiam nėra taikomi jokie apribojimai.

„Čia yra tokia spraga – nėra numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas suėmimą, galėtų paskirti kitą kardomąją priemonę“, – sakė jis.

Prokuroras mano, kad į tokią situaciją teisėjai galėjo reaguoti operatyviau, juoba kad Lietuvos apeliacinis ir Vilniaus apygardos teismai yra tame pačiame pastate.

„Bylos nukeliavimas iš vieno teismo į kitą galėtų užtrukti 5 minutes, bet tam reikalinga tam tikra komunikacija“, – sakė M. Jovaiša.

Vis dėlto, prokuroro teigimu, kaltinamasis turi pareigą atvykti į iš anksto suplanuotus teismo posėdžius, o jeigu to nepadarytų, galbūt vėl būtų suimtas.

„Niekada nėra atmestina galimybė, kad asmuo, pakeitus kardomąją priemonę, iš karto pasislėps – juk yra buvę visokių garsių atvejų, – pažymėjo jis. – Manau, kad siekiant užtikrinti asmens dalyvavimą procese, visą laiką jam turėtų būti paskirta kardomoji priemonė – jeigu ne pati griežčiausia, tai švelnesnė.“

DELFI primena, kad „Lapinų“ vadeivoms priskiriamas J. Dačkas buvo paleistas į laisvę, nes per ilgai laukia baudžiamojo proceso baigties – už grotų kaltinamasis yra praleidęs jau puspenktų metų.

Paleisdamas kaltinamąjį į laisvę teismas pažymėjo, kad net jeigu šis ir nuspręs pabėgti į užsienį, nieko baisaus nenutiks – Europoje egzistuoja tokia tobula teisinė sistema, kad besislapstantis asmuo greitai bus sulaikytas ir grąžintas į Lietuvą.

„J. Dačka yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jam išvykus į užsienio valstybes, nebūtų teisinių kliūčių J. Dačką išduoti tolimesniam baudžiamajam persekiojimui“, – neskundžiamoje nutartyje panaikinti kaltinamajam suėmimą nurodė teisėjas.

Ne vieną garsų nusikaltėlį į laisvę paleidęs V. Kažys taip pat pabrėžė, kad kalėjimo darbuotojai J. Dačką charakterizuoja patenkinamai, jis nėra linkęs konfliktuoti su kitais kaliniais, neturėjęs nuobaudų.

„Tai parodo, kad kaltinamasis nėra tiek pavojingas visuomenei, jog naujų nusikaltimų darymo nebūtų įmanoma užkardinti taikant kitas kardomąsias priemones“, – nurodė V. Kažys.

J. Dačka jau anksčiau kartą vos per plauką nebuvo paleistas į laisvę – Vilniaus apygardos teismas praėjusių metų rugsėjį buvo nutaręs suėmimą pakeisti į dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, tačiau tam pasipriešino prokurorai. Jie sprendimą apskundė – skundą išnagrinėjęs V. Kažio kolega Albinas Bielskis nutarė, kad viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę ir J. Dačkai pratęsė suėmimą.

„Lapinų“ nusikalstamo susiviejinimo baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama nuo 2010-ųjų gruodžio. Tiesa, nesėkmingai – vasarį viena teisėja buvo paskirta dirbti į Lietuvos apeliacinį teismą, pasikeitė teisėjų kolegija, todėl teismas buvo priverstas daugiau kaip 86 tomuose surašytus nusikaltimus aiškintis iš naujo.

Tuo metu pagrindiniu „Lapinų“ grupuotės vadeiva laikomas Justas Belousovas pareigūnams iki šiol nepasiekiamas – jis yra pasislėpęs, jo pėdsakų neužčiuopa ir tobulos teisinės sistemos Europoje atstovai.

Vilniaus apygardos prokurorų surašytame kaltinamajame akte teigiama, kad J. Dačka su J. Belousovu, Remigijumi Byčiumi, Andrejumi Denisovu ir Genriku Lisovskiu dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti, nuo 2007-ųjų vidurio iki 2010-ųjų pradžios organizavo, vadovavo šaunamaisiais ginklais ginkluotam nusikalstamam susivienijimui ir neteisėtai disponavo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti, neteisėtai įgijo ir laikė šaunamuosius ginklus bei šaudmenis.

Vienas šios grupuotės lyderių G. Lisovskis iki suėmimo dirbo nušalintojo prezidento Rolando Pakso vadovaujamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ Vilniaus Šeškinės skyriuje.

Pareigūnai yra nustatę, kad nusikalstamo susivienijimo nariai yra išplatinę ne mažiau kaip 63 kg amfetamino ir metamfetamino, apie 10 kg kanapių ir jų dalių, apie kilogramą kokaino, maždaug 400 g heroino ir per 13 tūkst. psichotropinio poveikio tablečių.

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai sostinėje aptiko patalpas, kuriose veikė šio nusikalstamo susivienijimo laboratorija – čia buvo gaminamas amfetaminas.

Per kratas buvo rasta 15 įvairių kalibrų ir kategorijų šaunamųjų ginklų, priklausiusių nusikalstamo susivienijimo nariams, taip pat apie 120 šovinių.

Su pareigūnais sutikęs bendradarbiauti dabar jau buvęs nusikalstamo susivienijimo narys Dmitrijus J. teisme yra sakęs, kad gaujoje galiojo nerašytos labai griežtos taisyklės. „Jeigu gavęs nurodymą iš karto neatvažiuodavau pas savo vadą, būdavau baudžiamas – ne kartą buvau sumuštas“, – sakė vilnietis, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pasak Dmitrijaus J., „Lapinų“ grupuotė buvo paskirsčiusi savo veiklą po visą Vilnių. Jis įvardijo ne vieną atvejį, kai amfetaminas ir marihuana buvo atvežta iš Ispanijos.

„Aš turėdavau paskirstyti narkotikus, juos paslėpti ir visada pristatyti, kai tik man nurodydavo“, – teigė liudytojas.

Jis neslėpė, kad „Lapinų“ grupuotėje galiojo griežtos nerašytos taisyklės. „Aš visada privalėjau atsiliepti į telefono skambučius ir skubiai atvykti man nurodytu adresu bet kuriuo paros metu, – sakė Dmitrijus J. – Už nepaklusnumą buvo numatytos fizinės bausmės, pats ne kartą buvau sumuštas“.

Vyras sakė, kad kartą grupuotės nariai papuolė į susišaudymą Naujininkuose. Juos užpuolę asmenys pabėgo, tačiau vieną jiems šiaip ne taip pavyko pasivyti. „Jis buvo visas sudaužytas, G. Lisovskis jam kojas ir užpakalį supjaustė peiliu“, – prisiminė Dmitrijus J.

Pasak jo, po šio įvykio buvo „pravestas instruktažas“ – esą jeigu ateityje per kokį nors susišaudymą pas ką nors ras likusių kulkų, jos bus „suvarytos“ tam asmeniui.

Liudytojas taip pat teigė, kad narkotikus paskirstydavo juos platinusiems asmenims, iš kurių taip pat surinkdavo pinigus.

Jo teigimu, „Lapinų“ grupuotės nariai palaikė glaudžius ryšius su kitomis sostinės nusikalstamomis grupuotėmis ir netgi vieni iš kitų pirkdavo narkotikų, kai jų pritrūkdavo.

Pasak jo, kiekvienas grupuotės šulas turėjo savo platintojus ir buvo pasiskirstę teritorijomis Vilniuje.

Teisme jau yra išnagrinėta viena baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai dėl narkotikų platinimo buvo pateikti 33 grupuotės nariams – tik 23 kaltinamieji buvo nuteisti.

Baudžiamajame kodekse tam, kas organizavo ar vadovavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, numatyta laisvės atėmimo nuo 10 iki 20 metų arba įkalinimo iki gyvos galvos bausmė.