Tačiau net ir tuomet, kai ją nuskriaudę vyrai pagaliau atsidūrė už grotų, merginos ramybė nesibaigė: nors už nusikaltimus, kuriais žagintojai buvo kaltinami, grėsė įkalinimas iki dešimties metų, tačiau jiems buvo skirta kalėti vos po 3 metus.

Bet tai – tik skaičiai: nepraėjus nė metams po žagintojų nuteisimo mergina sužinojo, kad vienas nuteistųjų jau viena koja laisvėje. Paaiškėjo, kad savo kaltės nepripažinęs 27 metų alytiškis Mangirdas Packevičius sulaukė Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos užtarimo – komisijos nariai nutarė, jog mažąją dalį bausmės atlikęs kalinys jau nusipelno gyvenimo laisvėje.

Tiesa, tokiai komisijos nuomonei nepritarė vienas jos narys, bet, kaip sakoma, vienas lauke ne karys.

Pasipriešino prokurorė: jokiu būdu negalima paleisti

Kad M. Packevičius būtų paleistas į laisvę, pritarė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas – bausmę atliekančiam alytiškiui jau buvo beveik prasivėrusios Lukiškių durys, kai į šią istoriją įsikišo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Danutė Mekionienė.

Prokurorė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama naikinti M. Packevičiui priimtus palankius sprendimus: kalinys jokiu būdu negali būti išleistas į laisvę.

„M. Packevičius atlieka laisvės atėmimo bausmę už dviejų sunkių tyčinių nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymą bendrininkų grupėje, esant savanaudiškiems ir ciniškiems veikos padarymo motyvams – nuteistojo nusikalstami veiksmai tęsėsi visą vakarą, buvo naudojamas ne tik psichinis, bet ir fizinis smurtas, nukentėjusioji buvo žeminama, iš jos buvo tyčiojamasi, jai teko išgyventi neigiamus dvasinius sukrėtimus“, – pabrėžė prokurorė.

Jos teigimu, M. Packevičiaus ir jo draugų įvykdyti nusikaltimai „buvo plačiai aptarinėjami žiniasklaidoje, visuomenė buvo šokiruota ir sukrėsta“.

„Nuteistasis net ir atlikdamas bausmę pagal įsiteisėjusį nuosprendį, savo kaltės nepripažįsta, todėl akivaizdu, kad jis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų, žemindamas nukentėjusiąją, ieško save pateisinančių aplinkybių“, – tvirtino D. Mekionienė.

Prokurorė buvo teisi – M. Packevičius dar nenusipelno gyventi laisvėje, nors ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, pagrindą.

Teisėja: būtina atsižvelgti į nukentėjusiosios interesus

Skundą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Sigita Bieliauskienė paskelbė, kad trejų metų laisvės atėmimo bausme nuteistas M. Packevičius šiuo metu yra neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – virš dviejų metų, todėl taikant jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas – kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę, adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai.

„Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, į nukentėjusiosios lūkesčius, nes tik patenkinus šias sąlygas gali būti pasiekti Baudžiamajame kodekse įtvirtinti bausmės tikslai ir paskirtis – teismų praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už visuomenei pavojingą veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų“, – neskundžiamoje nutartyje nurodė teisėja S. Bieliauskienė.

Be to, teismas taip pat pažymėjo, kad nuteistąjį gerokai anksčiau į laisvę nusprendusi paleisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija neįvertino socialinio tyrimo išvadoje nurodytų kriminogeninių veiksnių: M. Packevičius lengvai pasiduoda kriminalinių kompanionų įtakai, smurtinis elgesys yra susijęs su alkoholio vartojimu, jam būdingas impulsyvumumas, agresyvumas, nesugebėjimas atpažinti problemas, problemų sprendimo įgūdžių bei pasekmių suvokimo stoka.

Pasak teismo, M. Packevičius „supranta, jog veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja, gali būti lengvatikis ir lengvai pasiduodantis kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje“.

„Nuteistasis dar nėra pakankamai įvertinęs savo praeities ir padaręs reikiamas išvadas bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys“, – teismas mano,kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti kaip ypatingai teigiamą, atspindėtų jo elgesio pokyčius ir suteiktų pagrindą manyti, kad įstatyme numatyti bausmės tikslai jau yra pasiekti.

Žagintojus palaikė ir prokurorai, ir teisėja

M. Packevičius buvo nuteistas kartu su savo bendrais – 3 metų laisvės atėmimo bausmės taip pat sulaukė 28 metų Deividas Lukaševičius ir 37 metų Robertas Javarauskas, o du kartus teistas 32 metų Kęstutis Balynas nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme.

Kęstutis Balynas, Deividas Lukaševičius, Mangirdas Packevičius, Robertas Javarauskas
Bausmę nuteistieji buvo pasiųsti atlikti tik praėjusių metų birželio 3-ąją – po Kauno apygardos teismo paskelbto nuosprendžio alytiškiai pasislėpė nuo teisingumo.

Trečdalį bausmės M. Packevičius turėtų atlikti tik birželio 3-iąją, todėl, jeigu Vilniaus apygardos teismas būtų pritaręs jo lygtiniam paleidimui, nuteistasis į laisvę būtų išėjęs po vos 10 mėnesių kalinimo.

Istorija, dėl kurios M. Packevičius ir jo bendrai buvo pripažinti kaltais išžaginimo ir prievartavimo byloje, buvo sukėlusi didelį visuomenės susidomėjimą – įvairiais būdais žaginta ir prievartauta mergina teisingumą pasiekė ne iš karto – jeigu ne policijos aplaidumas, nusikaltimo greičiausiai net nebūtų buvę.

Žagintojai užtarimo buvo sulaukę ir iš Alytaus teisėjos Ramunės Kuzmienės – baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja kaltinamuosius išteisino, nes jie esą nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo požymių. Tiesa, kai kurie jų net neslėpė, kad buvo išsityčioję iš merginos.

Nusikaltėlių užgaidas tenkino ir prokurorai – praėjus dviem mėnesiams po nusikaltimo jie tyrimą nutraukė. Jis buvo atnaujintas tik tuomet, kai apie nukentėjusiosios dramą viešai prabilo už moterų teises kovojančios visuomeninės organizacijos.

Pagrobė daugiabučio laiptinėje

Istorija, dėl kurios alytiškiai stojo prieš teismą, Dzūkijos sostinės gyventojus sukrėtė prieš tris metus – antrąją Kalėdų dieną savo namų laiptinėje buvo užpulta ir pagrobta mergina. Ją į sodo namelį Alytaus rajone nusivežę vyrai įvairiais būdais ne tik seksualiai prievartavo, bet ir žagino.

Bylos duomenimis, tądien K. Balynas kelis kartus skambino merginai, kurią kvietė susitikti. Mergina nesutiko, todėl vyras sugalvojo apgaulingą planą – paprašė jos pasakyti savo adresą, nes kurjeriui jau esą sumokėjo pinigus už gėlių ir šampano pristatymą. „Jis pinigų negrąžina“, – aiškino jis.

Po ilgų įkalbinėjimų mergina padiktavo savo adresą, tačiau po kiek laiko laiptinėje sulaukė ne gėlių ir šampano, o keturių vyrų. Net nekreipdami dėmesio į kaimynus jie merginą įsitempė į liftą ir išsivedę į lauką įsisodino į automobilį.

Daugiabučio, kuriame buvo pagrobta mergina, gyventojai vėliau prisipažins, kad mergina nusikaltėliams dar bandė priešintis – įsikibo į kaimynų buto durų rankeną, iš visų jėgų beldė į kaimynų duris, bet nutrūkus rankenai buvo įtraukta į liftą.

„Atidariusi duris išgirdau baisų moters spiegimą, sklindantį iš aikštelės prie liftų, bei prie savo buto durų pamačiau labai susijaudinusią, išsigandusią kaimynę, kuri prašė padėti gelbėti mergaitę, nes nepažįstami vaikinai ją tempiasi ir nori išsivežti“, – vėliau sakė viena kaimynė.

Policija į gyventojų skambučius nereagavo

Apie pagrobtą merginą kaimynai pranešė policijai – policijos darytame garso įraše užfiksuota, kaip susijaudinusiu balsu moteris sako, kad „iš buto girti bernai per prievartą išsitempė mergaitę“.

Į šį pagalbos šauksmą pareigūnai nereagavo. Dėl to vėliau trims budėtojų operatyvinio valdymo skyriaus pareigūnams už aplaidų tarnybinių pareigų atlikimą taikytos tarnybinės nuobaudos.

Nukentėjusioji dėl vos tragiškai nepasibaigusio įvykio turėjo patirti pažeminimą ne tik iš keturių vyrų, bet ir iš pareigūnų – dėl įvykio ji buvo apklausta net šešis kartus, apie patyčias turėjo pasakoti ir teisme.

Tačiau savo parodymų ji niekada neišsižadėjo ir nebuvo linkusi taikytis su skriaudikais.

„Lifte visi kaltinamieji mane apstojo, kad nejudėčiau, tačiau aš rėkiau, bet K. Balynas mane sugriebė už kaklo ir smaugė, man pasidarė bloga“, – sakė mergina.

„Nenorėjai su dviem, tai dabar reikės su keturiais“, – prievartautojai sakė merginai.

Kai į sodo namelį nuvežta mergina nepakluso girtų vyrų reikalavimams ir atsisakė su jais lytiškai santykiauti, vėl sulaukė grasinimų: „Plauksi ant lyčių Nemune“.

Mergina neslėpė, kad sodo namelyje iškrypėliams taip pat turėjo šokti striptizą.

Bijojo, kad nenužudytų

Vyrai iš aukos tyčiojosi kelias valandas. Nukentėjusioji prisipažino, kad iš sodo namelio kelis kartus buvo vedama į lauko tualetą.

„Tada turėjau vienintelę galimybę pasprukti ir prašiau mane vedusio vaikino paleisti, tačiau jis nesutiko ir aiškino, jog jeigu jį apgausiu, tai kitą kartą bus dar blogiau“, – sakė ji.
„Bijojau, kad manęs daugiau nemuštų ir nenužudytų, todėl vykdžiau jų nurodymus“, – sakė mergina.

Kai po linksmybių vyrai nuėjo miegoti, vienas iš kompanijos merginą nusivežė į kitą vietą – čia vėl ją prievartavo ir žagino. Į pareigūnus auka kreipėsi ne iš karto – į namus grįžusi ji vengė bendrauti su artimaisiais, o kai jos tėvas suprato, jog dukrai kažkas nutiko negero, privertė ją kreiptis į policiją.

„Po įvykio ji buvo labai prislėgta, sugniuždyta, gulėjo lovoje ir su niekuo nebendravo“, – sakė liudytojai.

Teisme prievartautojai laikėsi pozicijos, kad nukentėjusioji – laisvo elgesio mergina, juos tenkinusi už pinigus. Tiesa, ikiteisminio tyrimo metu trys prievartautojai buvo parašę prisipažinimus apie merginos pagrobimą ir žaginimą.

Merginą užtarė Kauno apygardos teismas

„Iš nukentėjusiosios parodymų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu akivaizdu, kad nukentėjusioji kaltinamųjų bijojo, todėl suprantama, kodėl ji dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo į policijos pareigūnus nesikreipė nedelsiant, – konstatavo teismas. – Tiek ši aplinkybė, tiek faktas, kad apklausiama nukentėjusioji neigė kaltinamųjų nurodytą aplinkybę, kad už pinigus atlikdavo seksualines paslaugas, ir ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų šia tema, apie tai vengė kalbėti teisiamajame posėdyje, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad ji kaltinamųjų lytinę aistrą tenkino savo noru“.

Pasak bylą nagrinėjusio Kauno apygardos teismo, nukentėjusiosios nenoras viešinti seksualinio pobūdžio kaltinamųjų veiksmus pats savaime nereiškia, kad šie veiksmai buvo atliekami su jos sutikimu.

Apeliacinės instancijos teismas negailėjo kritikos ir žagintojus išteisinusiai Alytaus teisėjai.

„Apylinkės teismas nuosprendyje vertindamas visų kaltinamųjų parodymus akcentavo, kad jie nuo pat pirmų paaiškinimų nurodė, kad nukentėjusiąją pasamdė kaip laisvo elgesio merginą seksualinėms paslaugoms teikti, – pažymima apkaltinamajame nuosprendyje. – Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog kaltinamieji, prievarta atsigabenę nukentėjusiąją į K. Balyno sodybą, galimai sumokėjo jai už neva perkamas seksualines paslaugas, nesuteikia jiems teisių elgtis su ja kaip tinkamiems“.

Patyrė nesuprantančių žmonių pasmerkimą

Pasak teismo, kaltinamieji veikė vieningai – prievarta atsivedė nukentėjusiąją į automobilį, čia pradėjo seksualinio prievartavimo veiksmus, kurie toliau, kartu su prievartiniais lytiniais santykiais jų visų buvo tęsiami K. Balyno sodyboje ir R. Javarausko sodo namelyje.

„Jeigu kuris iš kaltinamųjų tiesiogiai ir nenaudojo fizinio smurto ir grasinimų, tai būdamas kartu matė, kaip tokiu būdu buvo palaužtas nukentėjusiosios pasipriešinimas, ir pasinaudodamas tuo tenkino savo lytinę aistrą“, – teismas pabrėžė, kad vyrai veikė bendrininkų grupėje.

Teismas taip pat pripažino, kad nukentėjusiajai buvo padaryta didelė neturtinė žala – kaltinamųjų tyčiniai nusikalstami veiksmai su nukentėjusiąja truko visą vakarą, ji patyrė didelį pažeminimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, neigiamas psichologines pasekmes, jos gyvenimo situacijos išviešinimą, nesuprantančių žmonių pasmerkimą.

„Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos teisminis nagrinėjimas tęsėsi ilgą laiką, tai taip pat sukėlė neigiamas emocijas“, – pabrėžė teismas.

Tokiems teiginiams pritarė ir vėliau nuteistųjų skundus išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: „Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistiesiems visiškai nerūpėjo nukentėjusiosios norai ir valia, jie su ja elgėsi kaip su nelaisvu žmogumi, kuris, jų akimis žiūrint, privalėjo neribotą laiką tenkinti bet kokias jų seksualines užgaidas“.