Teismas informuoja, kad priteisė iš R. P. beveik 55 tūkst. litų SEB bankui žalai atlyginti.
Teismas nustatė, kad kaltinamasis R. P., dirbęs SEB banko Anykščių filialo klientų aptarnavimo skyriaus viršininku, o vėliau vadybininku, per aštuonerius metus neteisėtai sukūrė aštuonių realiai neegzistuojančių asmenų anketinius duomenis ir juos naudojo prisijungti prie banko informacinių sistemų.
Be to, šių asmenų vardu jis sudarė einamųjų sąskaitų, kreditinių kortelių, vartojimo kredito ir elektroninės bankininkystės sutartis. Dėl šių neteisėtų veiksmų R. P. apgaulės būdu įgijo bankui priklausančius 79,5 tūkst. lito. Iki 2012 metų vidurio bankui nebuvo grąžinta 65 tūkst. litų.
Be to, R. P., vėliau įsidarbinęs Šiaulių banko Anykščių klientų aptarnavimo skyriuje, klastodamas dokumentus ir pakeisdamas elektroninius duomenis, be banko indėlininkų žinios ir sutikimo nutraukė jų turimas terminuotas sutartis ir pervedė indėlininkų pinigus į neegzistuojančių asmenų vardais sukurtas sąskaitas, kurias valdė pats. Taip R. P. pasisavino 100,2 tūkst. litų, priklausiusių Šiaulių bankui.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino dėl visų jam pareikštų kaltinimų. Skirdamas bausmę teismas tai pripažino R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis susitarė su Šiaulių banku dėl žalos atlyginimo, t. y. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį daugiau kaip 94 tūkst. litų.
Teismas pažymėjo, kad už sukčiavimą ir turto pasisavinimą Baudžiamasis kodeksas numato tik laisvės atėmimo bausmes. Įvertinęs R. P. asmenybę, jo visišką prisipažinimą bei siekį atlyginti padarytą žalą, teismas nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės, nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Panevėžio apygardos teismo nuosprendį per 20 dienų galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.