Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nustatė, kad A. M. su „Sampo banku“ sudarė faktoringo sutartį, kurios pagrindu bankas avansu sumokėdavo A. M. vadovaujamai įmonei už tariamai parduotas prekes – buitinės-komercinės paskirties kilimus - Vokietijos įmonėms.
„A. M. bankui pateikdavo suklastotas pirkimo-pardavimo sutartis, neva sudarytas su Vokietijos įmonėmis, bei suklastotas sąskaitas-faktūras. Minėtos įmonės per 120 kalendorinių dienų turėdavo pervesti pinigus į AB „Sampo bankas“, - sukčiavimo schemą atskleidė valstybinį kaltinimą teisme palaikęs prokuroras.
„Sampo bankas“ per 1,5 metų laikotarpį pervedė į A. M. įmonės sąskaitą apie 9,5 mln. litų, iš kurių per 2 mln. A. M. pasisavino.
„Ikiteisminio tyrimo metu buvo siųsti teisinės pagalbos prašymai į Vokietiją. Gautas atsakymas, jog jokių sutarčių ir kilimų, kuriuos neva į Vokietiją siuntė A. M. įmonė, nebuvo“, - kalbėjo D. Puzinas.
Baudžiamojon atsakomybėn dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo buvo patraukta ir A. M. žmona, tuo metu buvusi A. M. įmonės akcininkė, ir vyriausioji buhalterė.
Praeityje tris kartus dėl finansinių nusikaltimų teistam A. M. teismas skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę bei 13 tūkst. litų baudą.
Jo žmonai, R. M., skirta to paties dydžio – 100 MGL – bauda – 13 tūkst. litų.
Taip pat bankas visiškai tenkino „Sampo bankas“ pateiktą civilinį ieškinį ir priteisė iš sutuoktinių per 765 tūkst. eurų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.