„Dėl pedofilijos istorijos buvo sugriautas mūsų šeimos gyvenimas, Andrius buvo žmogus, kurį, ko gero, vos ne kiekvienas Lietuvos žmogus norėjo matyti nulinčiuotą“, – pareiškė verslininko našlė.

Moteris liudijo dvigubą žmogžudystę, įtariama, įvykdžiusio Drąsiaus Kedžio bendrų Raimundo Ivanausko ir buvusios jo sugyventinės Eglės Barauskaitės baudžiamojoje byloje dėl kurstymo žudyti. Kaltinamųjų G. Ūsienė teigė nepažįstanti, apie juos nieko nebuvo sakęs ir jos sutuoktinis.

„Viskas prasidėjo 2008-aisiais, kai vyras žymiai šeimai perėjo kelią – jam paskambinęs D. Kedys pareiškė, jog jis bus apkaltintas pedofilija, dėl to kitą dieną policijoje atsidūrė jo pareiškimas, nuo tada mūsų gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis“, – pasakojo ji.

„Aišku, dėl tokių kaltinimų šeimoje buvo didelė įtampa, vyras labai išgyveno, 2009 m. vasarą, kai buvo įmaišytas gerbiamas teisėjas, atsiprašau jo giminių, maniau,kad viskas pasikeis, teisėsauga susivoks, bet tai neįvyko – prireikė, kad būtų nužudyti du žmonės“, – sakė našlė.

Kad į pedofilijos istoriją yra įveltas ir Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius, A. Ūsas sužinojo tik iš spaudos: „Jis sakė, kad va, ir kažkokį teisėją Joną įkišo – spaudoje atsirado straipsnis, kad su teisėju Jonu važinėja po egzotiškas šalis, nors niekur jis nevažiavo – tik 2008 m. buvome nuvažiavę tik į Turkiją“.

Moteris sakė, jog vyrui buvo sunku įrodyti savo nekaltumą, nes net žurnalistai viešai jį įvardydavo kaip pedofilą. „Buvo ne tiriamoji, o užsakomoji žurnalistika – kas ką norėjo, tas tą darė“, – televizijos TV3 laidomis piktinosi G. Ūsienė.

„Žala padaryta visam gyvenimui, buvo pasikėsinta į žmogaus konstitucinę vertybę – gyvybę, o kas liečia Andrių, tokį sūnų linkiu turėti kiekvienam: ir protingas, ir jautrus, visada už jo stovėjome kaip už sienos“, – sakė A. Ūso, kurį D. Kedys taip pat planavo nužudyti, motina Aldona Ūsienė.

Su vyru 75 tūkst. Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti pareiškusi moteris teigė, kad prašomi priteisti pinigai jai nėra svarbūs: „Tokiems žmonėms ne tokių sumų reikėtų – kas tai padarė, tegul žino, jog turės mokėti, tegul tai jiems būna gyvenimo skola“.

Moteris sakė, kad po J. Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo sūnus buvo saugomas pareigūnų, tačiau ir pats kaip įmanydamas saugojosi. „Jis sakė, kad aš čia pirmas turėjau būti, bet matyt ne tą laiką pataikė“, – teisme tvirtino A. Ūsienė.

Pasak nukentėjusiosios, D. Kedys jos sūnui buvo pareiškęs, jog dėl pagalbos Laimutės Stankūnaitės jis „kentės, kad jo garbingai šeimai skersai perėjo kelią“.

„Nežinai, su kuo susidūrei, būsi pakastas“, – D. Kedžio žodžius citavo ji.

A. Ūsienė piktinosi pasakojimais, jog sūnus finansiškai remdavo L. Stankūnaitę. „Nebuvo jis toks turtuolis, kad mašinas pirktų ir t. t.“, – pareiškė ji.

A. Ūsienė kaltinamųjų suole pasigedo tikrųjų pedofilijos istorijos ir Kauno žudynių organizatorių: „Kodėl nėra kviečiami į šią bylą pagrindiniai šios istorijos organizatoriai – pareigūnai, vaikų teisių darbuotojai, žurnalistai ir kiti, čia sėdi ne visi, tikrai ne visi“.

„Siūlyčiau E. Barauskaitei prisipažinti – ir vaikas pas ją yra, čia reikia į viską žiūrėti iš esmės, tegul papasakoja iš dūšios, neslėpti, nors gal jiems grasina, gal jie bijo – gal jie ne prie ko, bet čia yra kaip yra“, – sakė moteris.

A. Ūsas: viskas, ką padarė sūnus dėl L. Stankūnaitės, buvo su mano palaiminimu

Tuo metu A. Ūso tėvas Aleksandras teisme pasakojo, kad jo sūnus buvo sekamas – prie namų atvažiuodavo nepažįstami automobiliai.

„Žmonai sakydavau, kad, matyt, namas patinka, tik nedrįsta užeiti, tačiau kartą atvažiuoju į darbą ir randu padėtą vainiką, kečupo pripilta, vaizduojant kraują“, – taip pat prisiminė, kaip kartą pašto dėžutėje rado voką, kuriame buvo laikraštis ir vaikiškas aplaužytas žaislinis automatas.

Nukentėjusysis sakė, kad nepažįstamųjų saugojosi ne tik jo sūnus, bet ir jis pats – prie darbo vietos dažnai atvažiuodavo nematyti automobiliai ir stebėdavo.

„Man viskas žinoma apie pedofiliją, apie sekimus, tik man neįtikėtina sūnaus žūties aplinkybės ir rezultatas, priežastis“, – pareiškė A. Ūsas.

Vyras teigė, kad tie žmonės, kurie pažinojo sūnų, netikėjo sukurta pedofilijos istorija ir ragino kovoti, nepasiduoti D. Kedžio, kurį jis siejo su Kauno nusikalstamu pasauliu ir vadino Džigitu, šmeižtui.

„Visus žingsnius, kuriuos sūnus padarė dėl L. Stankūnaitės, aš padėjęs ranką prie širdies galiu pasakyti – aš palaiminau, sakiau, kovok“, – A. Ūsas teigė, jog „niekas nevyko be jo pritarimo“.

A. Ūso tėvas taip pat piktinosi, kad kaltinamųjų suole sėdi tik E. Barauskaitė bei R. Ivanauskas – jis žadėjo ateityje nuskriausti visus, kurie buvo susiję ir su pedofilija, ir su žudynėmis.

„Visi tie, kurie dalyvavo šiame procese, turėtų nors kaip nukentėti – ne morališkai, nes tokie žmonės moralės neturi, bent finansiškai – manau, dar atsiras daugiau žmonių, nes grupuotė buvo nemaža, ir kiekvienas pagal savo nuopelnus turi sulaukti atpildo“, – nukentėjusysis teigė, jog ateityje kiekvienam asmeniui, stosiančiam prieš teismą, pareikš ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Jis taip pat pažymėjo, kad dėl sukurtos istorijos apie pedofiliją turėtų kentėti Venckų ir Kedžių giminės. „Aš niekada neapkaltinsiu žmogaus, jeigu neturiu faktų“, – sakė A. Ūsas.

Apklaus įslaptintus liudytojus

Apklausęs nukentėjusiuosius teismas nusprendė surengti neviešą posėdį, kuriame ketina apklausti šioje byloje įslaptintus liudytojus – proceso dalyvių pateiktus klausimus liudytojams užduos ir atsakymus išgirs tik teisėjai. Vėliau jie liudytojų pasakojimus ketina pagarsinti teisme.

Trečiadienio posėdyje teismas jau pradėjo garsinti kai kurią bylos medžiagą, kuri tik patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu žudynių vietose rasti biologiniai pėdsakai yra priskirtini D. Kedžiui.

Popiet teisėjai žiūrės vaizdo įrašus.