Po skambučio anoniminiu telefonu vienam Šilalės autoservisui vadovaujanti Nijolė V. netrukus savo namuose ir darbe sulaukė nekviestų svečių – policijos pareigūnai turėjo leidimą atlikti kratą. Jos metu buvo ieškoma mobiliojo ryšio telefono, kuriuo moteris paskambino į Policijos departamentą.

Po šios kratos jai buvo pareikšti įtarimai – Nijolė V. esą pateikė melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, be to, jos paskleistos žinios įžeidė merginą, kurią ji nurodė kaip nusikaltimo auką.

„Tai buvo mano pirmas ir paskutinis skambutis – norėjau pasielgti pilietiškai, tačiau dabar, net jeigu kur nors už kampo žmogų skers, neskambinsiu policijai“, – trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme DELFI pareiškė Nijolė V.

Šilalės gyventojai tik po penkių mėnesių buvo panaikinti įtarimai – Tauragės prokurorai nusprendė, kad anoniminiu policijos pasitikėjimo telefonu paskambinusi Nijolė V. nežinojo, kad jos paskleista žinia yra melaginga.

Tvirtai tikėjusi, jog policijai praneša tiesą, šilališkė šiandien Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros, pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo – teismo prašo priteisti 200 tūkst. Lt.

Parengiamajame posėdyje bylą pradėjusi nagrinėti teisėja Loreta Braždienė trečiadienį posėdį buvo priversta atidėti – ieškovė pareiškė, kad viena nesugebės teisme įrodyti savo ieškinyje nurodytų teiginių, todėl į pagalbą pasitelks advokatą. Teismas savo iniciatyva papildomai į bylą trečiuoju asmeniu nutarė įtraukti Policijos departamentą.

Nijolės V. ieškinyje teigiama, kad balandžio 26-osios vakarą ji paskambino pasitikėjimo telefonu ir pranešė, jog girdėjo kalbų, kad jos vadovaujamame autoservise dirbantis vyras išžagino nepilnametę – vieno Šilalės rajono policijos komisariato tyrėjo dukrą.

Šią informaciją pareigūnai iš karto patikrino – buvo apklausta mergina, kurią Nijolė V. įvardijo kaip nukentėjusiąją, tačiau ši pareiškė, jog jokio išžaginimo nebuvo. Policijai atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius nusikalstamos veikos požymių, buvo nuspręsta baudžiamojon atsakomybėn patraukti apie tai pranešusią moterį.

Pasak Nijolės V., Policijos departamento internetiniame puslapyje paskelbta, kad skambinančiojo telefono numeris nefiksuojamas, garantuojamas anonimiškumas, tačiau jos atveju viskas buvo priešingai – pareigūnai iš karto išsiaiškino jos telefono numerį ir gyvenamosios vietos adresą.

Tik nutraukus ikiteisminį tyrimą Nijolė V. sužinojo, kad pradėti tyrimą dėl melagingos informacijos pateikimo paprašė nepilnametės motina.

Moteris sakė, kad apie išžaginimą išgirdo atsitiktinai – jos vadovaujamo autoserviso darbuotojas kolegoms papasakojo, jog „prisidirbo“. Tiesa, vėliau šie bendradarbiai informacijos nepatvirtino, tai kategoriškai neigė ir išžaginimu įtartas vyras – su juo net buvo surengta moters akistata.

„Visa anonimiškai pateikta informacija tapo vieša“, – policijos elgesiu stebėjosi Nijolė V.

Ji sakė, kad pakliuvusi į tokią situaciją nebeturi galimybės ramiai gyventi.

„Man dabar belieka tik išvažiuoti iš Lietuvos – pabaigsiu šią bylą ir emigruosiu, kito kelio nėra“, – DELFI kalbėjo Nijolė V.

„Skambindama policijai norėjau tik įvykdyti savo pilietinę pareigą, pranešti apie man žinomą nusikalstamą veiką, tačiau jokiu būdu nesitikėjau, kad nepasitvirtinus pateiktai informacijai prieš mane bus pradėtas baudžiamasis persekiojimas“, – sakė ji.

Tuo metu Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos atstovai kategoriškai nesutinka su Nijolės V. pareikštu ieškiniu ir teismo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Prokuratūros atstovai savo atsiliepime teismui teigia, kad ikiteisminis tyrimas dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą buvo pradėtas nepilnametės motinos prašymu – jai teko vykti į apklausas policijoje, ji buvo pažeminta, kai buvo klausinėjama apie galimos seksualinės prievartos atvejį.

Pasak prokurorų, įstatyme nėra numatytas imunitetas nuo baudžiamojo persekiojimo dėl pranešimo anoniminiu pasitikėjimo telefonu, todėl pagrįstai buvo aiškinamasi, kas paskleidė melagingą informaciją.

Be to, jie pabrėžė, kad pareigūnų atlikti veiksmai buvo teisėti, o ieškovė nepateikė įrodymų, jog dėl baudžiamojo persekiojimo patyrė neturtinę žalą.

Tuo metu Teisingumo ministerijos atstovai teismui nurodė, kad Nijolės V. pranešimas anoniminiu pasitikėjimo telefonu sukėlė neigiamus padarinius kitam asmeniui, jos pateikta informacija turėjo būti patikrinta.

Pasak Lietuvos valstybei atstovaujančios ministerijos teisininkų, ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai neigė kalbėję apie nepilnametės išžaginimą, todėl Nijolė V., pranešdama apie nebūtą nusikaltimą, privalėjo suprasti pasekmes, kurios kils apkaltinus asmenį padarius nusikaltimą.

Jų teigimu, moteris pasielgė kaip neapdairus ir nerūpestingas asmuo, todėl už kilusias pasekmes turi ir pati prisiimti atsakomybę.