„Jeigu man būtų pateikta kitokio pobūdžio informacija, būtų imtasi kitokių veiksmų“, - V. Račkauskas pažymėjo, kad iki Kauno žudynių nieko nežinojo nei apie Drąsių Kedį, nei apie jo planuojamus nusikaltimus.
Vilnaus miesto apylinkės teismas pirmadienį toliau tęsė baudžiamosios bylos, kurioje kaltinimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo pateikti buvusiems ir esamiems Policijos departamento pareigūnams, nagrinėjimą – pabaigus apklausinėti liudytojus ir pagarsinus surinktus įrodymus, teisėjas Valerijus Paškevičius paskelbė, jog yra pasiruošęs išklausyti kaltinamųjų.
Teismas nutarė, kad pirmasis parodymus duos Visvaldas Račkauskas, po jo – Tomas Ulpis, Vytautas Damukaitis, Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis. Visi jie nepripažįsta kaltinimų.
„Visi esate su antpečiais ir kiekvieno asmens su antpečiais reikalas atsakyti už tai ką padarėte, ir gintis, jeigu ko nepadarėte“, - prieš duodant parodymus kaltinamiesiems pareiškė teisėjas V. Paškevičius.
Pradėdamas pasakoti apie Kauno žudynių bylos tyrimą, buvęs generalinio komisaro pavaduotojas V. Račkauskas pareiškė, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnai neturėtų sėdėti kaltinamųjų suole.
„Visos šios bylos taikinys buvau aš, man apmaudu, kad šie keturi vyrai teisiami dėl manęs, nes buvo vienas tikslas – mane sukompromituoti ir atleisti iš darbo“, - V. Račkauskas pareiškė, kad tuo esą buvo suinteresuotas dabartinis policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis.
„Jie (kaltinamieji - aut. past.), kaip ir aš, jokio nusikaltimo nepadarė“, - pabrėžė V. Račkauskas.
V. Račkauskas piktinosi, kad jam padaryta neatstatoma žala: „Baisesnio įtarimo negali būti kaip žmogui, kuris visą gyvenimą atidavė kovodamas prieš nusikalstamumą, ką baisiau galima pareikšti – žinodamas apie planuojamą nužudymą neužkirto kelio“, - buvęs komisaras prisipažino, kad po įtarimų pareiškimo ikiteisminio tyrimo teisėjas davęs leidimą jį sekti.
Maža to, V. Račkauskas atskleidė, kad po teisėjo Jono Furmanavičaus nužudymo pirmoji mintis, kodėl buvo nušautas teisingumo vykdytojas, buvo ta, jog su juo galėjo susidoroti nusikalstamo pasaulio atstovai – prieš mėnesį Bulgarijoje buvo sulaikytas Kauno nusikalstamo pasaulio šulas Henrikas Daktaras, pravarde Hena.
„Po jo suradimo buvome gavę labai didelę grėsmę keliančios informacijos – ir pirma mintis, kuri atėjo, buvo ta, kad tai susiję su organizuotu nusikalstamu pasauliu“, - teigė V. Račkauskas.
Iš pareigų atsistatydinęs V. Račkauskas teisme aiškino, kad D.Kedžio pavardę pirmą kartą išgirdo po žudynių spalio 5-ąją, kai su kolega Vitalijumi Gailiumi vyko į Kauną: esą pakeliui į Kauną sulaukė daug skambučių telefonu – daugelis kalbėjo apie D. Kedį ir jo sukeltą pedofilijos istoriją.
„Atvykome į Kauną jau su dviem versijomis“, - V. Račkauskas pabrėžė, kad Kaune netrukus buvo sužinota, kad yra nušauta D. Kedžio buvusios mylimosios Laimutės Stankūnaitės sesuo , šalia jos buvo rastas ginklas, priklausęs D. Kedžiui. Tada, jo teigimu, neliko abejonių, kad D. Kedys yra žudikas.
Kad D. kedys būtų surastas, V. Račkausko teigimu, buvo dedamos visos pastangos, apie jo slapstymąsi buvo gaunama įvairi prieštaringa informacija. Kaltinamasis tikino, kad susitikinėjo su įvairių šalių ambasadoriais, kriminalinės policijos vadovais, prašydamas padėti savo šalyje ieškoti D. Kedžio.
„Prašiau, kad paieška būtų vykdoma ne tik policijoje, bet apie ieškomą nusikaltėlį būtų ir paskelbta viešai, jog jis būtų įtrauktas į prioritetinius sąrašus“, - buvęs generalinio komisaro pavaduotojas pripažino, kad paieška užsienyje nedavė jokios naudos. „O D. Kedys slapstėsi labai profesionaliai“, - pabrėžė jis.
„Paieškos metu mes jautėme informacijos nutekėjimą – ne kartą buvome išduoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, jautėme, kad artimieji ir jis pats gauna informaciją apie mūsų planuojamas priemones, reikalavau, kad informacija būtų ribojama nuo pašalinių asmenų“, - sakė jis.
V. Račkauskas teisme prisipažino, kad dar likus dviem savaitėms iki žudynių, rugsėjo 16-ąją, į Policijos departamentą buvo atvykęs generalinio komisaro pavaduotojo Algirdo Stončaičio giminaičiu prisistatęs vyras.
„Paskambino A. Stončaitis ir paprašė pasikalbėti su žmogumi, bet kadangi buvau užsiėmęs, paprašiau nuetiti T. Ulpio – kitą rytą per tarnybinį pasitarimą jis visiems papasakojo apie pedofilijos atvejį Kaune, - sakė jis. Ir nors to atvykusio asmens pasakojimas buvo nedeklaratyvus, kaip per mėnulio pilnatį, jis pažadėjo informaciją patikrinti – sakė, eis pas apygardos vyriausiąjį prokurorą Ramutį Jancevičiui. Pasisiūliau T. Ulpiui padėti, bet jis atsisakė“.
V. Račkauskas teigė, kad tik 2011-ųjų lapkričio 2 ar 3 d. sužinojo, jog tas asmuo – dabar slaptuoju informatoriumi informatoriumi įvardijamas M. Žalimas.
Teisme V. Račkauskas slaptąjį informatorių M. Žalimu vadino šmeižiku, o ikiteisminį tyrimą
dėl LKPB pareigūnų elgesio atlikusius prokurorus – dievais.
„Jeigu informacija būtų buvusi rimta, T. Ulpis ją būtų surašęs ir ji gulėtų ant stalo – jis nuėjo tikrinti pas proceso vadovus, pas dievus ir patikrino – dievai, jūsų kolegos, nusprendė, surašykite, tokį tarnybinį ir tirsime, – V. Račkauskas sakė, kad kiekvienas pareigūnas nusprendžia, ar surašyti tarnybinį pranešimą apie gautą operatyvinę informaciją. – O ką rašyti, jeigu apie mėnulį, pilnatį kalba – košės druska nepagaminsi“.
V. Račkauskas kratėsi jam pateiktų kaltinimų, pažymėjęs,jog nevadovavo nužudymo bylos tyrimui. „Prašau mane išteisinti, panaikinti kardomąją priemonę ir kuo skubiau“, - sakė jis.
Kitus kaltinamuosius teismas žada apklausti tik kitų metų vasarį.