„Ji grįžo į namus verkdama, tik padavė broliukui saldainius ir užsidarė savo kambaryje“, – prisimindama vos metų senumo įvykį sakė nukentėjusiosios nepilnametės močiutė. Ji, kaip ir daugelis vieno nedidelio miestelio, esančio Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, gyventojų lankėsi Vilniaus apygardos teisme.
Čia teisėja Regina Pocienė pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl trylikametės mergaitės išžaginimo pateikti 20 metų Darjanui Adamovičiui.
Baudžiamąją bylą teismas nagrinėja neviešuose posėdžiuose – taip siekiama apginti nukentėjusiosios interesus.
Bylos duomenimis, trylikametė mergaitė buvo užpulta, kai iš kaime esančios parduotuvės ėjo į namus – nepilnametė buvo nuėjusi penkiamečiui broliukui nupirkti „ko nors saldaus“.
Kai mažametė keliu grįžinėjo į namus, ją netikėtai užkalbino gatvėje su draugu buvęs D. Adamovičius – greičiausiai, savo auką jis nusižiūrėjo dar tuomet, kai ši ėjo į parduotuvę. Kai mergaitė nesileido į kalbas, įtariama, ne vieną dieną girtavęs vyras ją užpuolė – paėmęs ant rankų nusinešė į šalia kelio esantį miškelį, prie apleisto namo, o čia, grasindamas susidorojimu, išžagino.
Nukentėjusioji teigė, kad žagintojas jai ranka užspaudė burną – kad ši nesišauktų pagalbos.
Patenkinęs savo gyvulišką aistrą vaikinas mergaitę paleido – ši verkdama grįžo namo. Kad jai kažkas negero nutiko, artimieji suprato iš karto – išsigandusi, apsiverkusi mergaitė užsidarė savo kambaryje. Netrukus motinai ji papasakojo, kaip buvo užpulta ir išžaginta.
Dar tą patį vakarą apie nusikaltimą buvo pranešta policijos pareigūnams – įtariamojo jiems net nereikėjo ieškoti: jis buvo savo namuose.
„Jis iš karto buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę, – pasakojo mergaitės močiutė, – tačiau, visų nuostabai, po pusmečio paleistas į laisvę – vėl grįžo į namus“.
Senyvo amžiaus moteris sakė, kad grįžęs į kaimą jos anūkės išžaginimu kaltinamas vyras nebandė ieškoti ryšių su mergaite – tai jam uždraudė pareigūnai.
„Buvome priblokšti, kai jį vėl pamatėme kaime – net policijos tyrėja buvo nustebusi, jog jį paleido į laisvę, – sakė senolė. – O anūkė dar kartą patyrė šoką: vėl atsivėrė žaizdos, ji net iš namų bijodavo išeiti“.
Paleisti D. Adamovičių į laisvę nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas – praėjus pusei metų po nusikaltimo Vilniaus apygardos teismas buvo nusprendęs pratęsti kardomąjį kalinimą, tačiau tuo metu dar įtariamojo statusą turėjęs vyras nutartį apskundė aukštesnės instancijos teismui. Ir netrukus buvo išleistas į laisvę – esą nebus pažeisti nukentėjusiosios interesai, jeigu jis proceso pabaigos lauks gyvendamas laisvėje, šalia savo aukos.
Mergaitės močiutė neslėpė, kad jos anūkė iki šiol negali pamiršti savo skriaudiko.
„Po šio įvykio ji tapo uždara, labai vengia žmonių, retai matau ją besišypsančią, – kalbėjo senolė. – Ir, nors sakoma, kad laikas gydo žaizdas, tačiau nežinau, kada tai ji galės pamiršti: net naktimis ji tą vyrą sapnuoja, vis šaukia, kad paleisk mane, paleisk mane...“.
Dar didesnio smūgio mergaitė sulaukė, kai apie savo išgyvenimus buvo iškviesta papasakoti į teismą. Vos už kelių metrų nuo jos sėdėjo išžaginimu kaltinamas D. Adamovičius.
„Pamačiusi tą kaimyną ji apsiverkė, vos ją nuraminome – kitaip nebus“, – liūdnai kalbėjo mergaitės močiutė.
Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn dėl mažametės išžaginimo patrauktas D. Adamovičius nepripažįsta jam pateiktų kaltinimų. Jeigu teismas patvirtins jo kaltę, jaunam vyrui grės laisvės atėmimo nuo penkerių iki penkiolikos metų bausmė.
Nukentėjusioji kaltinamajam nėra pareiškusi civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo.
„Ilgai mes svarstėme, ar iš jo reikalauti pinigų, tačiau nusprendėme, kad to nereikia daryti – jokie pinigai neatpirks to, kas buvo padaryta – svarbiausia, kad anūkėlė kuo greičiau visa tai pamirštų, o kaskart dalimis pervedami pinigai tik dar labiau gali priminti tą patirtą košmarą“, – prisipažino aukos močiutė.