Vilniaus policijos ir prokuratūros pareigūnai išsiaiškino, kad Vilniaus tabore gyvenanti 53 metų L. Lukauskienė pragyvenimui užsidirbdavo prekiaudama metamfetaminu ir heroinu

L. Lukauskienei iškeltą baudžiamąją bylą nagrinėja Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis.

Į teismo salę iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atvežta kaltinamoji jautėsi nejaukiai – pamačiusi fotografą iš gėdos bandė slėpti savo veidą. Juk, kaip sako romai, didelė gėda, kai tave pareigūnai sučiumpa prekiaujant su nedideliu kiekiu narkotikų. Ir dar – savo namuose.

Byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Tomas Uldukis teisme pagarsino, kad L. Lukauskienė narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis prekiavo savo namuose – S. Dariaus ir S. Girėno g.

Nustatyta, kad kovo 12-ąją vilnietis Artiomas Stolbunovas iš prekeivės už 80 Lt nusipirko metamfetamino. Tiesa, suvartoti nesuspėjo – vos išėjęs iš taboro buvo sulaikytas akylai dirbusių policijos pareigūnų.

Pasak prokuroro, po šio sulaikymo L. Lukauskienė nesiliovė prekiavusi narkotikais – balandžio 23-ąją policijos pareigūnai jos namuose vėl atliko kratą, kurios metu buvo rasta 3,28 g metamfetamino ir bei penki folijos lankstinukai heroino. Pagal įstatymus – tai didelis kiekis.

Kratos metu pareigūnai aptiko ir svarstykles, kuriomis moteris, įtariama, sverdavo narkotines ir psichotropines medžiagas.

Tačiau net ir ši krata neatbaidė L. Lukauskienės nuo prekybos – gegužės 14-ąją tabore įvykusios kratos metu pas ją buvo rasta daugiau kaip 4 g heroino bei metamfetamino.

Šios kratos metu pareigūnai taip pat surado neregistruotą revolverį ir svetimus asmens dokumentus – vienai moteriai priklausantį vairuotojo pažymėjimą bei vienam vyriškiui išduotą laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.

Iš L. Lukauskienės metamfetaminą įsigijęs A. Stolbunovas pripažįsta savo kaltę – vyras sakė, jog kartais vartodavo narkotikus. „Tačiau dabar to jau nedarau“, – teisme tikino jis.

Tuo metu L. Lukauskienė nelinkusi pripažinti, kad vertėsi narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba – esą jos namuose pažįstami buvo palikę narkotikus, o ji juos pardavusi, kai pažįstamas paprašė.

„Ne, tikrai aš jais neprekiauju, esu nekalta“, – tikino moteris.

Tuo metu policijos pareigūnai laikosi kitokios pozicijos – tabore gyvenanti L. Lukauskienė yra aktyvi narkotikų platintoja ir šio savo verslo nė neketina nutraukti.

L. Lukauskienės pavardė prieš keletą metų buvo minima ir Lietuvos čigonų bendrijos pirmininko sūnaus Arturo Tyčinos baudžiamojoje byloje – jis yra pripažintas kaltu už didelio narkotikų kiekio įgijimą ir laikymą.

Teismas yra konstatavęs, kad A. Tyčyna 2008-ųjų liepos 17-ąją automobiliu „BMW 520“ į romų bendriją atgabeno 399,31 g miltelių, kuriuose buvo 42,05 g heroino. Pareigūnams vaikinas teisinosi „kažkokią pudrą“ radęs ant galinės automobilio sėdynės – esą pakeliui buvo pavežęs vieną čigoną, kuris greičiausiai juos ir paliko mašinoje.

Šiuo automobiliu važiavo ir L. Lukauskienė, su kurios dukra A. Tyčyna kitą dieną turėjo susituokti. Tačiau pareigūnai nepatikėjo A. Tyčinos versija, todėl L. Lukauskienė netikėtai atvyko į teismą ir pateikė naują versiją – esą tai ji „pakišo“ narkotikus.

„Esu jam išgelbėjusi gyvybę, kai radau perdozavusį nuo narkotikų, todėl jis dabar norėjo man atsidėkoti“, – sakė moteris.

„Aš nenorėjau, kad mano dukrą vestų Arturas, – sakė L. Lukauskienė. – Mano dukra yra pusiau lietuvė, o jis – grynas čigonas. Tabore labai sunku gyventi, todėl nenorėjau, kad mano dukra gyventų skurdžiose sąlygose. Vestuvių išvakarėse nusprendžiau Arturui „pakišti“ narkotikų – juos nusipirkau turguje, už gramą mokėjau 50 litų“.

Moteris sakė, kad čigonų tabore dažnai patruliuoja pareigūnai, todėl vestuvių išvakarėse dovanų maišelį su narkotikais įdėjusi į A. Tyčynos mašiną tikėjosi, jog automobilį patikrins pareigūnai. Vis dėlto, jeigu tai nebūtų atsitikę, L. Lukauskienė teigė būtų pasakiusi, jog automobilyje padėti narkotikai yra vestuvių dovana.

„Kai Arturą sulaikė policija, mano dukra labai verkė ir pergyveno, – sakė L. Lukauskienė. – Supratau, kad dukra jį labai myli ir nieko čia nepadarysi“.

„Jeigu yra mano kaltė, aš sutinku sėdėti kalėjime“, – kalbėjo A. Tyčynos uošve taip ir netapusi L. Lukauskienė. Tiesa, šia jos versija teisėjai taip ir nepatikėjo.