Būtent šio pokalbio įrašo originalas neaiškiomis aplinkybėmis dingo iš garsios policijos pareigūnų bylos dėl žudynių Kaune. Šiame pokalbyje T. Ulpis pasakojo apie bendravimą su vadinamuoju slaptuoju informatoriumi Mindaugu Žalimu.

„Pas mane tas įrašas yra, nes tyriau bylą – kol byla dar gyva, jį saugosiu“, – ketvirtadienį pareiškė M. Donauskas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį tęsė Policijos departamento pareigūnų, kaltinamų piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimu, baudžiamosios bylos nagrinėjimą.

Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimo skyriaus pareigūnas M. Donauskas buvo vienas iš tų, kuriam ikiteisminio tyrimo teisėja buvo leidusi neįvardijant tapatybės atlikti slaptus veiksmus su šiuo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktais departamento pareigūnais. Tiesa, taip jau sutapo, kad M. Donauskas bendravo tik su T. Ulpiu.

M. Donauskas teisme teigė, kad slapta fiksuoto pokalbio metu T. Ulpis pasakojo, kaip bendravo su į departamentą atvykusiu ir apie D. Kedžio planuojamas žudynes pranešusiu M. Žalimu.

„Tai buvo draugiškas pokalbis, kurio metu mes gėrėme kavą ir kalbėjomės apie tas aplinkybes, žinau, kad T. Ulpis pabrėžė, jog M. Žalimui ne kartą kartojo, kad jeigu bus kokia nors informacija, kreipkis pas mus ir informuok“, – sakė liudytojas.

Pareigūnas aiškino, kad po šio pokalbio padarė jo stenogramą, o į kompaktinę plokštelę įrašytą įrašą perdavė tyrėjai pridėti prie bylos, tačiau taip pat ir išsaugojo kopiją. Būtent M. Donausko išsaugotą kopiją teismas yra išklausęs byloje – nusprendus teisme išklausyti įrašą ir atplėšus užantspauduotą voką paaiškėjo, kad kompaktinės plokštelės jame nėra.

„Kompaktinė plokštelė buvo pridėta prie bylos, vokas užantspauduotas“, – patikino Imuniteto tarnybos pareigūnas.

Jis teigė, jog įrašo kopiją pasiliko sau tik todėl, kad ateityje, jeigu iškiltų kokie neaiškumai, galėtų jį perklausyti. „Tai tikrai nebuvo su tikslu, kad jis kažkada dings“, – aiškino M. Donauskas.

Pareigūnas taip pat sakė, kad slaptas pokalbio įrašas buvo daromas su specialia garso įrašymo technika, tačiau įrenginyje nėra saugomas, nes policija jų tiek neturi, jog galėtų pridėti prie kiekvienos baudžiamosios bylos.

Ketvirtadienį teisme taip pat buvo apklausti Policijos departamento pastate budėję postiniai – jie negalėjo prisiminti, kad būtų matę slaptuoju liudytoju įvardijamą M. Žalimą.

Generalinė prokuratūra kaltinimus yra pateikusi iš pareigų pasitraukusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui, buvusiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininko pavaduotojui T. Ulpiui, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui bei operatyviniams darbuotojams Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovskiui.

Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras teisme yra skelbęs, kad V. Račkauskas, veikdamas bendrininkų grupėje su T. Ulpiu, E. Damukaičiu, V. Vitkovskiu ir D. Sinkevičiumi, nuo 2009 m. spalio 5-osios (J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymo) iki 2011-ųjų spalio 30-osios nuslėpė informaciją apie buvusį dviejų žmonių nužudymu įtariamą Drąsiaus Kedžio draugą M. Žalimą.

Pasak prokuroro, į Policijos departamentą dar 2009 m. rugsėjo 16-ąją atvyko M. Žalimas ir pateikė informaciją apie D.Kedžio bei jo galimų bendrų Raimundo Ivanausko ir Eglės Barauskaitės planuojamą teisėjo J. Furmanavičiaus, L. Stankūnaitės bei jos sesers V. Naruševičienės nužudymą. Be to, M. Žalimas pateikė informaciją apie nužudymui ketinamą panaudoti dujinį ginklą su garso slopintuvu bei įsigytą automobilį.

Šią informaciją, prokuroro teigimu, M. Žalimas pateikė T. Ulpiui, kuris šių duomenų jokiuose dokumentuose neužfiksavo ir nesiėmė neatidėliotinų veiksmų užkirsti kelią planuojamam labai sunkiam nusikaltimui.

Vėliau, jau po J. Furmanavičiaus ir V. Naruševiečienės nužudymo, įtariama, V. Račkauskas savo pavaldiniams V. Vitkovskiui ir D. Sinkevičiui nurodė patekti į sodo namelį, kuriame curėjo slėptis D. Kedys. Šiame namelyje pareigūnai spalio 8-ąją neteisėtai įrengė ir savaitę naudojo slaptas technines priemones, tačiau įtariamojo žudiko taip ir nesulaukė, o D. Kedžio name paliktus daiktus vėliau atidavė M. Žalimui. „Taip sudarė sąlygas negrįžtamai prarasti daiktus“, - pabrėžė prokuroras.

Kaltinamajame akte taip pat teigiama, kad šios informacijos nežinojo ikiteisminį tyrimą dėl žudynių Kaune atliekantys Generalinės prokuratūros prokurorai. Maža to, praėjus 10 d. po žudynių esą pareigūnams buvo duotas nurodymas ir toliau prokurorams nepranešti duomenų apie M. Žalimą.

Be to, prokuroro teigimu, 2009-ųjų lapkričio 20-ąją V. Račkauskas taip pat suklastojo oficialų dokumentą, kai siekdamas nuslėpti M. Žalimo pateiktą informaciją, tuomečiam Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui Algimantui Kliunkai pranešė, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro padaliniai nebuvo gavę duomenų apie ketinimus susidoroti su J. Furmanavičiumi, V. Naručevičiene dėl galimo mažametės mergaitės tvirkinimo. Šią pažymą prokurorui parengė E. Damukaitis.

Kad policija neturi jokių duomenų apie M. Žalimą, prokurorui A. Kliunkai jo darbo kabinete 2010-ųjų sausio 20-ąją vykusio susitikimo metu nurodė ir T. Ulpis.

Pasak prokuroro, ši informacija paaiškėjo 2011-ųjų spalio 30-ąją, kai pas prokurorus atvyko M. Žalimas ir pateikė anksčiau policijai perduotą informaciją.

Kaltinamajame akte teigiama, kad aukšti policijos pareigūnai dėl neatsargumo neatliko savo pareigų bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

Atsakomybėn patraukti pareigūnai neigia kaltę dėl jiems pateiktų kaltinimų.