R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė kaltinami talkinę D. Kedžiui nužudant J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę ir kurstę buvusios teisėjos Neringos Venckienės brolį žudyti. Baudžiamasis kodeksas asmeniui, kuris nužudė du ar daugiau žmonių, numato laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Trečiadienį byloje apklausti du žurnalistai ir policijos pareigūnai.
Žurnalistas: J. Furmanavičiaus pavardę pirmi ištarė Venckai
Artūras Jančys, 2009 m. dirbęs „Lietuvos ryto" priede „Laikinoji sostinė“, byloje jau buvo apklaustas kaip liudininkas dėl rengtų publikacijų. A. Jančys yra rašęs apie konfliktinę situaciją tarp Kedžių šeimos, A. Ūso ir L Stankūnaitės.
Pasak trečiadienį liudijusio A. Jančio, teisėjo J. Furmanavičiaus vardą pirmoji ištarė N. Venckienė ar jos vyras Aidas Venckus. Teisėjas buvo paminėtas pedofilijos kontekste kaip priedangos elementas – esą kartu su A. Ūsu skraidė į Kubą, Tailandą.
Kitą kartą D. Kedys pas žurnalistą atsivedė dukrą ir jau aiškino, kad J. Furmanavičius mergaitę prievartavo per „analinę angą“, buvo pedofilijos orgijų dalyvis. Taip, pasak žurnalisto, teisėjas atsirado pedofilijos kontekste. Pasak A. Jančio, A. Ūsas, L. Stankūnaitė ir V. Naruševičienė viską neigė, aiškino, kad vyksta kova dėl mergaitės. A. Ūsas aiškino, kad jam keršijama už pagalbą kovojant dėl mergaitės L. Stankūnaitei. Jis taip pat tikino, kad D. Kedys vartojo narkotikus.
D. Kedys žurnalistui yra kalbėjęs apie orgijas, esą teisėjas krikštynų dieną prievartavo ir tvirkino D. Kedžio ir V. Naruševičienės dukras. V. Jančys jau tada stebėjosi, kaip teisėjas, būdamas viešas asmuo, gali nesislėpti ir tvirkinti vaiką, nebijoti, kad bus pastebėtas ir identifikuotas.
Liudytojas prisiminė, kad po kurio laiko į redakciją ėmė vaikščioti N. Venckienė, kuri ragino rašyti apie pedofiliją. Teisėjo žurnalistas straipsnyje neminėjo, tad jo ir nekalbino.
Kartą D. Kedys kalbėjo, kad pedofilai provokuoja juos šaudyti, tačiau jis to nedarysiąs, kitą kartą jau kalbėjo apie jų šaudymą. „Tas vaikinas buvo pamišęs, emociškai išbalansuotas“, - apie D. Kedį kalbėjo A. Jančys. Kaip „emociškai išbalansuotą“ jis apibūdino ir N. Venckienę. Pasak žurnalisto, tik buvusios teisėjos vyras A. Venckus išlaikė šaltus nervus.
D. Kedžio žodžių apie žudymą A. Jančys nevertino kaip rimtų - esą žurnalisto darbe dažnai tenka susidurti su panašiais atvejais.
V. Gaivenis: D. Kedžio kurstytojai buvo R. Ivanauskas ir N. Venckienė
Žurnalistas Virginijus Gaivenis kūrė laidą „Abipus sienos“ ir joje pasakojo apie vadinamąją pedofilijos istoriją. V. Gaivenis teisme liudijo, kad kartą telefonu paskambinęs M. Žalimas primygtinai siūlėsi papasakoti apie D. Kedžio veiklą ir nusikaltimus. Susitikus M. Žalimas ėmė pasakoti, kad bute turi D. Kedžio asmeninius daiktus, jam kyla grėsmė iš pareigūnų pusės. V. Gaivenis suvokė, kad reikia iš karto filmuoti, tad išsikvietė operatorių ir filmavo iki vėlumos. Žurnalistas sakė nuosekliai M. Žalimo klausinėjęs apie nusikaltimo detales.
„Jis žinojo pakankamai daug, gal ne viską, bet pakankamai daug“, - teisme sakė V. Gaivenis. Pasak jo, M. Žalimas papasakojo apie nužudymų detales ir tai, kad jo funkcija turėjo būti po žudynių slėpti D. Kedį. M. Žalimas esą yra sakęs, kad D. Kedys nestabilus.
V. Gaivenis pasakoja, kad dabar M. Žalimas jau nebepamena kai kurių detalių, istoriją pasakoja kitaip.
Teisme V. Gaivenis pasakojo apie Rusijoje veikiančią Solncevo grupuotę. Esą su šia grupuote susijęs ir R. Ivanauskas. V. Gaivenis stebėjosi, kad Policijos departamentas iš M. Žalimo žinojo apie planuojamas žudynes, tačiau nieko nedarė.
V. Gaivenis pasakojo, kad R. Ivanauskas su D. Kedžiu buvo geri pažįstami, abu sportavo. V. Gaivenio manymu, jei ne kurstytojai R. Ivanauskas ir N. Venckienė, D. Kedys nebūtų šaudęs visų iš eilės.
Pasak V. Gaivenio, M. Žalimas minėjo, kad E. Barauskaitė žinojo apie planuojamą nusikaltimą. Tai yra užfiksuota ir V. Gaivenio filmuotoje medžiagoje.
„Man iškart nekilo abejonių nei dėl J. Furmanavičiaus, nei dėl V. Naruševičienės, kad tai buvo išgalvota ir tam žmogui reikėjo savo ego patenkinti prieš kitus“, - apibendrino V. Gaivenis, prisiminęs, kaip filmuodamas mergaitę D. Kedys rodė ir mokė dukrą, kaip reikia elgtis. D. Kedys žurnalistams taip pat sakė, kad nereikia dengti nufilmuotos mergaitės veido – esą geriau, kad viskas matytųsi.
Pasak V. Gaivenio, D. Kedys, žurnalistams perdavęs įrašus su mergaitės „liudijimais“, ragino kuo greičiau juos parodyti per televiziją. Jau tada laidos kūrėjams kilę įtarimų, kad normalus tėvas taip nesielgtų.
D. Kedys buvo įtūžęs
Policijos pareigūnė Audra Giedraitienė byloje atliko kai kuriuos procesinius veiksmus – 2009 m. rugsėjo pabaigoje, likus savaitei iki žudynių, vyko apklausti Kedžių kaimynės Degutienės. Apklausą ji atliko viena. Po apklausos grįžusi į automobilį, kur jos laukė kolega, pareigūnė rado nusigandusį kolegą. Šis paaiškino, kad atvykęs nervingas vyras grasino. A. Giedraitienei iš pasakojimo susidarė įspūdis, kad tai buvo D. Kedys. Be to, ji matė baltą autobusiuką, kuriuo, kaip vėliau paaiškėjo, naudojosi D. Kedys. Kad D. Kedys nervingas, pareigūnė sakė patyrusi jau anksčiau, tad jo elgesiu nesistebėjo.
Pareigūnas Svetoslavas Kakoškinas pasakojo Klonio gatvėje Garliavoje lankęsis du kartus: 2009 m. rugsėjį ir spalį. Jis sakė lydėjęs kolegę A. Giedraitienę, turėjusią atlikti apklausą.
Jam laukiant, privažiavo juodas „Mercedes“, išlipęs vyras išėmė juodą krepšį ir perdėjo jį į autobusiuką. Paskui atvažiavęs vyras priėjo prie pareigūno ir išsiaiškino, ką pareigūnas čia veikia, papriekaištavo dėl prasto darbo. Tuo metu S. Kokoškinas nežinojo, kad tai buvo D. Kedys.
Bylos nagrinėjimą teismas tęs kitą pirmadienį.
Kaltinami planavę žudynes
Byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Redas Savickas teisme yra pagarsinęs, kad R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė pritarė D. Kedžio sumanymui įvykdyti nužudymus, todėl buvo susitikę su Mindaugu Žalimu – jo prašė padėti D. Kedžiui nužudyti J. Furmanavičių, V. Naruševičienę, L. Stankūnaitę ir A. Ūsą.
Baudžiamoji byla, kurią sudaro 14 tomų medžiagos, iš Kauno apygardos teismo perduota nagrinėti į Vilnių – kaltinamieji kaltinami bendrininkavę nužudant Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją J. Furmanavičių, ikiteisminio tyrimo metu didžioji dauguma šio teismo teisėjų yra apklausti liudytojais.
Ikiteisminį tyrimą atlikusi Generalinė prokuratūra nustatė, kad R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė, planuodami rengiamų nužudymų detales, davė patarimus dėl nužudymų eigos, surado galimą bendrininką, kartu su D. Kedžiu aptarinėjo slapstymosi vietas bei atsitraukimo kelius iš įvykių vietų, policijos darbuotojų suklaidinimo taktiką, dalyvavo užtikrinant D. Kedžio slapstymąsi po jo planuojamų nužudymų ir išbandant nužudymuose numatytą naudoti pistoletą su garso slopintuvu bei neperšaunamas liemenes, tokiu būdu padėdami D. Kedžiui rengtis nužudyti ir nužudant du asmenis.
DELFI primena, kad 2009 m. spalio 5 d. rytą važiuojantis į darbą J. Furmanavičius buvo nušautas iš viso aštuoniais šūviais, automobiliui užblokavus kelią. V. Naruševičienė nužudyta tą pačią dieną rytą savo namų tarpduryje šešiais–septyniais šūviais. Manoma, kad ji, nors ir buvo įspėta apie J. Furmanavičiaus nužudymą, susirūpinusi savo dukters saugumu ir visiškai nekreipdama dėmesio į jai gresiantį pavojų, ėjo jos pasitikti iš mokyklos. Plyšyje tarp laiptelių ir namo sienos rastas D. Kedžiui išduotas pistoletas.
D. Kedžio žudynės buvo atskleistos po slaptojo informatoriaus Mindaugo Žalimo liudijimo – jis prisipažino įspėjęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnus apie planuojamus nusikaltimus.
Baudžiamasis kodeksas asmeniui, kuris nužudė du ar daugiau žmonių, numato laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Šioje byloje šešios J. Furmanavičiaus seserys ir motina Anelė Furmanavičienė yra pripažintos civilinėmis ieškovėmis. Ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pateikė ir Laimutė Stankūnaitė su tėvais bei Andriaus Ūso tėvai.
L. Stankūnaitė prašo priteisti 100 tūkst., jos tėvai – po 200 tūkst., J. Furmanavičiaus seserys ir motina – po 100 tūkst., A. Ūso tėvai ir našlė - po 75 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat kaltinamiesiems yra pareikštas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo – prašoma atlyginti laidojimo išlaidas.