Išprievartauta, pasmaugta ir numesta į krūmus, rašo bild.de.
„Turiu tik vieną klausimą, - sako skausmo prislėgtas Artūras. - Gabrielė buvo gera studentė ir labai stengėsi tapti geru žmogumi – taigi, kodėl? Kodėl jos gyvenimas turėjo taip baigtis?“
Smulkutės jaunos studentės ryškiai žydromis akimis kūnas penktadienio, spalio 4 dienos, rytą buvo rastas Manheimo miesto centrinėje dalyje. Policijos turimais duomenimis, Gabrielė Vokietijos suvienijimo dieną (spalio 3-iąją) apsilankė universiteto kino renginyje „Movie Night“. Tarp 21 valandos 30 minučių ir 22 valandos ji išėjo. Ar viena iškart į namus ar su nepažįstamu žmogumi kažkur kitur – iki šiol neaišku.
Kitą rytą ji buvo rasta negyva.
Šeštadienio rytą Gabrielės tėvams paskambino Lietuvos policija. „Policininkai turėjo tik formalų raštą, - pasakoja Artūras. - Tik pirmadienio rytą mums paskambino kriminalinės policijos pareigūnai iš Mannheimo ir uždavė klausimus. Ar Gabrielė turėjo priešų ir panašiai“.
Gabrielė neturėjo jokių priešų, to jos tėvas negali net įsivaizduoti. „Ji nebuvo vakarėlių mergaitė. Ji daug skaitė, daug mokėsi, - prisimena Artūras. - Aš tik galvojau, kad tai negali būti tiesa. Dvidešimtmetė negali taip sau mirti“.
„Tai yra taip neįtikėtinai siaubinga, - sako Gabrielės 23 metų brolis Gediminas. - Mes prieš porą dienų kalbėjomės telefonu. Ji tik pradėjo apsiprasti“.
Brolis pasakoja, kad Gabrielė grojo gitara. „Ir ji mokėsi, daug mokėsi. Ji buvo labai ambicinga – norėjo labai daug pasiekti, daug patirti. Studijų semestras Manheime turėjo būti pasiruošimas magistro studijoms. Tai Gabrielė norėjo padaryti būtinai Vokietijoje“.
Devynis tūkstančius gyventojų turinčioje Naujojoje Akmenėje, kur gyvena jos tėvai, Gabrielė prieš dvejus metus baigė mokyklą, be kitų laikė ir baigiamąjį vokiečių kalbos egzaminą.
Jos nuotrauka kabo tarp geriausių gimnazijos mokinių fotografijų.
„Tai yra tie, kuriais mes ypatingai didžiuojamės, - sakė vokiečių kalbos mokytoja Regina Kriaučiūnienė, - ir Gabrielė priklausė prie jų“.
49 metų Gabrielės klasės auklėtoja Vita Pocienė pasakoja: „Gabrielė buvo tokia nuoširdi ir stropi. Ji visada viską darė sąžiningai, lankė mūsų šokių grupę, buvo mylima bendramokslių“. Kalbėdama auklėtoja vis pratrūksta verkti, jaudindamasi akinius vis perima iš vienos rankos į kitą. „Aš paprasčiausiai negaliu tuo patikėti. Tai taip žiauru ir šalta“, - sako V. Pocienė.
Baigusi mokyklą Gabrielė dvejus metus studijavo psichologiją sostinėje Vilniuje, kaip ypač gera studentė gaudavo stipendiją. „Ji kryptingai siekė tikslo, labai norėjo kažką pasiekti, - toliau pasakoja klasės auklėtoja. - Kažkuriuo metu universitetas pasiūlė jai semestrą užsienyje. Gabrielės mama džiaugėsi, tačiau ir baiminosi dėl savo dukters“.
Rugpjūčio mėnesį Gabrielė išvyko į Manheimą.
„Per tą laiką ji bendravo su namuose likusiais draugais internetu“, - pasakoja dvidešimtmetė Laura. Merginos pažinojo viena kitą nuo vaikystės, visada mokėsi toje pačioje klasėje. Vasarą jos matėsi paskutinį kartą.
Butas, kuriame užaugo Gabrielė ir jos brolis Gediminas, yra tik per vieną gatvę nuo jų mokyklos. Jis yra trečiame daugiabučio aukšte. Vidiniame kieme yra sūpynės. Kai kurios perdarytos į kabyklas skalbiniams. Vaikai čia nežaidžia. Namai atrodo bespalviais, beveik negyvenamais.
Kai atėjo žinia apie Gabrielės mirtį, jos brolis buvo Vilniuje, kur vasarą baigė universitetą.
„Mano mama telefonu tik pasakė, kad privalau grįžti į namus. Kad nutiko kažkas siaubingo“, – sakė Gabrielės brolis. Jam teks iš Vokietijos parsivežti savo nužudytą seserį. Tėvas to padaryti negali. Dar prieš nelaimę jis turėjo problemų su širdimi, jam negalima skristi lėktuvu. Gabrielės mamai ir broliui teks vieniems įveikti sunkų kelią.
Taigi, Gabrielės tėvo nebus, kai miestas ir Manheimo universitetas ketvirtadienį, spalio 10 dieną, 17 valandą 15 minučių aktų salėje prisimins pagal mainų programą atvykusią mokytis studentę ir su degančiomis žvakėmis surengs atminimo eiseną link nusikaltimo vietos.
Vokietijos policija ieško įtariamųjų ir prašo gyventojų pagalbos.