Lietuvoje organizuotas nusikalstamumas ėmė kelti grėsmę visuomenei 1992-1993 metais. Tuo metu nusikalstamų gaujų nariai reketavo, vogė, plėšė. Iš anksto suplanuoti nužudymai dėl keršto ar kaip sąskaitų suvedimo priemonė buvo Lietuvos kasdienybė. Šių nusikaltimų įrankiais tapdavo šaunamieji ir nešaunamieji ginklai (peiliai, metaliniai strypai bei pan.), sprogmenys.
Šio tūkstantmečio pradžioje organizuotų gaujų klestėjimo Lietuvoje laikotarpis ėjo į pabaigą. Bendromis teisėsaugos institucijų, o ypač Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB), pastangomis organizuotam nusikalstamumui buvo suduoti stiprūs smūgiai – išskaidyti Lietuvoje ilgą laiką veikę nusikalstami susivienijimai („Tulpinių“, „Gaidjurginių“ bei kiti), daugelis aktyviausių narių patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o lyderiai įkalinti iki gyvos galvos. Pareigūnams pavyko atskleisti prieš keletą ar net keliolika metų organizuotų nusikaltėlių įvykdytus nusikaltimus, tame tarpe ir rezonansinius nužudymus.
Galima teigti, kad kriminogeninė padėtis organizuoto nusikalstamumo aspektu Klaipėdos apskrityje kardinaliai pasikeitė po 2002 metų – kai LKPB pareigūnai baudžiamojon atsakomybėn patraukė Sigito Gaidjurgio, gim. 1958 m., nusikalstamo susivienijimo narius. Po šio tyrimo Klaipėdos apskrityje žymiai sumažėjo organizuotų nusikaltėlių įvykdomų rezonansinių nužudymų – jie iki šiol įvykdomi retai, tik pavieniais atvejais.
Darytina prielaida, kad Klaipėdos apskrities nusikaltėliai po ypač galingos S. Gaidjurgio gaujos sutriuškinimo suvokė, jog teisėsaugos pareigūnai pajėgūs sutramdyti pačius pavojingiausius nusikaltėlius ir išnarplioti sudėtingiausius nusikaltimus, įvykdytus net prieš keliolika metų. Nenorėdami be reikalo atkreipti policijos dėmesio, nusikaltėliai savo santykius ėmė aiškintis kitais, ne tokiais drastiškais būdais.
Tačiau nemažai organizuoto nusikalstamumo klestėjimo laikotarpiu įvykdytų akiplėšiškų ir brutalių nusikaltimų iki šiol tebelieka neatskleisti. Laikui bėgant jų organizatoriai, tiesioginiai vykdytojai bei įvykių liudytojai išvyko į užsienį, patys tapo nusikaltimų aukomis, buvo prarasti tiesioginiai, teisminę perspektyvą turintys įkalčiai bei t. t.
Žinomas sportininkas sušaudytas vidury dienos
Vienas iš audringą gaujų karų laikotarpį liudijančių nusikaltimų įvykdytas 2000 metų birželio mėnesį – dienos metu žmonių akivaizdoje savo automobilyje „Mercedes-Benz“, sustojusiame Laukininkų gatvės kieme, apsuptame daugiabučių, Klaipėdos miesto pietinėje dalyje, sušaudytas Algirdas Urmonas, gim. 1972 m., tuo metu 28 metų amžiaus.
A. Urmonas Klaipėdos mieste buvo žinomas sportininkas – anksčiau žaidė futbolą Klaipėdos „Granito“ ir „Atlanto“ komandose, vėliau buvo Gargždų „Bangos“ vartininku. Tačiau policijai buvo žinoma ir kita A. Urmono asmenybės pusė – nužudytasis sietas su organizuotais nusikaltėliais. Dar 1996 metų balandžio 10 dieną prie buvusio „Telekomo“ filialo, netoli Danės upės, po susišaudymo į miesto ligonines buvo nugabenti keturi asmenys, tarp jų ir A. Urmonas.
2000 metais, gavę pranešimą apie A. Urmono nužudymą, policijos pareigūnai nedelsdami ėmėsi tyrimo veiksmų – apžiūrėjo įvykio vietą ir apklausė liudytojus. Į įvykio vietą atvyko ir didelis būrys organizuotus nusikaltimus tiriančių pareigūnų.
Daug liudytojų sakė, kad nužudymo dieną prie nukentėjusiojo namų matė tris jaunuolius ir girdėjo šūvių garsą. Be to, matė iš nusikaltimo vietos nubėgančius kaltininkus, iš esmės panašiai apibūdino jų amžių, kūno sudėjimą, apsirengimą, su savimi turėtus daiktus bei kt.
Dabar jau galima teigti, kad tyrimui ypatingai daug naudos davė senas, bet iki šiol efektyvus kriminalistikos metodas – aplinkinių daugiabučių gyventojų apklausa ir pirminių parodymų fiksavimas. Jau tada buvo nustatyti ypatingi vieno iš kaltininkų požymiai.
Atlikę tyrimą Kriminalistinių tyrimų padalinių pareigūnai padarė išvadas dėl įvykio vietoje ir aukos kūne rastų šaudmenų dalių rūšinės priklausomybės ir galimo ginklų kiekio. Įvertinus surinktus duomenis prieita išvada, kad minėtą įžūlų nusikaltimą įvykdė trys kaltininkai, kurie nukentėjusįjį sušaudė iš trijų ginklų – TT ar analogiško modelio pistoleto, medžioklinio šautuvo bei galimai savadarbio šaunamojo ginklo.
Tyrimą perėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro (ONTB) ir Klaipėdos apygardos prokuratūros pareigūnai.
Tirdami minėtą nužudymą pareigūnai intensyviai dirbo ir kriminalinės žvalgybos veiksmais surinko nemažai reikšmingos informacijos. Išanalizavus surinktą informaciją, išskirtos dvi pagrindinės nusikaltimo versijos.
Iš pradžių manyta, kad nužudymą įvykdė tuo metu su organizuota nusikalstama grupuote sieti du asmenys – apie jų galimą prisidėjimą prie nužudymo parodymus davė kai kurie liudytojai. Kaltinimai dėl A. Urmono nužudymo vienam sulaikytajam pareikšti 2001 metais. Kitas įtariamasis teisėsaugininkams įkliuvo tik po 3 slapstymosi metų per uostamiesčio teisėsaugininkų ir Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojų operaciją.
Vėliau bylos dėl A. Urmono nužudymo nagrinėjimas teisme užsitęsė, nes svarbūs liudytojai išvyko į užsienį, o teismo posėdžiuose taip ir nepasirodė. Netrukus ikiteisminis tyrimas dėl A. Urmono nužudymo įtariamųjų atžvilgiu buvo nutrauktas. Ilgus metus taip ir nebuvo atskleista tikroji tiesa, o nužudymas liko neišaiškintas.
Silpnoji grandis - ketvirtas įtariamasis
Dar atlikdami pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus įvykio vietoje, uostamiesčio kriminalistai surinko duomenis apie išskirtinius vieno iš įtariamųjų bruožus. ONTB pareigūnams šis asmuo buvo gerai žinomas.
Gauti duomenys rodė, kad kaltininkas – ambicingas, agresyvus, įžūlus, karštakošis bei kerštingas asmuo. Uostamiestyje jis ne kartą pastebėtas kartu su sėbrais apsirengę sportiniais kostiumais, besivažinėjantys „BMW“ modelio automobiliu.
1999 metais jis neblaivus po konflikto su naktinio klubo „Kalifornija“ apsaugininkais gatvėje žiauriai sumušė pirmą jam pasitaikiusį asmenį. Nukentėjusysis (buvęs policijos pareigūnas) po poros dienų mirė nuo galvos traumos komplikacijos.
Už pastarąjį nužudymą kaltininkas iš pradžių buvo suimtas, bet vėliau jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – 2000 metų birželio mėnesį jis buvo laisvėje. Žudikas suimtas tik 2003 metais, kai Klaipėdos apygardos teismas pripažino jį kaltu dėl nužudymo, ir šiuo metu atlieka 15 metų laisvės atėmimo bausmę.
Apie tai, kad A. Urmono nužudymą galimai organizavo ir įvykdė minėtas asmuo bei du uostamiestyje gyvenę broliai, liudijo ir Klaipėdos apskrities ONTB surinkta informacija.
Baudžiamojoje praktikoje pripažįstama, kad pats sudėtingiausias kelias atskleisti „tamsų“ nusikaltimą – tai įrodinėti jį netiesioginiais įrodymais. Tačiau kvalifikuotai surinkti ir visapusiškai įvertinti, jie susijungia į vienalytę, nepertraukiamą loginę grandinę, neginčijamai liudijančią nusikaltimą padariusių asmenų kaltę. Tereikia surasti silpną nusikaltimo grandį, ir tada ji taps praeitį ir dabartį jungiančiu elementu.
Daugelis kriminalinę žvalgybą atliekančių pareigūnų sutiks su tuo, kad teisėsaugos institucijos turi nemažai informacijos apie anksčiau padarytus nusikaltimus, jų motyvus bei juos įvykdžiusius asmenis. Bet kaip paversti šią informaciją procesiniais įrodymais?
Pareigūnai, tiriantys organizuotų nusikaltėlių padarytus nusikaltimus patvirtins, kaip sunku, o kartais neįmanoma gauti parodymus apie gaujų padarytus nusikaltimus. Ne paslaptis, jog šie nusikaltimai pasižymi dideliu latentiškumu, gaujos narius sieja ilgalaikiai glaudūs ryšiai, jie rūpinasi vieni kitais ne tik laisvėje, bet ir įkalinimo įstaigose, kartu leidžia laisvalaikį. Apie gaujos padarytus nusikaltimus dažniausiai gali žinoti tik gaujos narys.
Po ilgalaikio ir sudėtingo tyrimo buvo sulaikytas ketvirtasis A. Urmono nužudyme dalyvavęs asmuo (pats nešaudęs). Jis davė išsamius parodymus ir patvirtino vieną iš tyrimo pradžioje iškeltų versijų dėl nusikalstamos veikos padarymo motyvų bei nusikaltimą įvykdžiusių asmenų. Šis žmogus, labai daug padėjęs tyrimui, byloje tapo tik liudininku.
Įtariama, kad nusikaltėliai, planuodami nužudymą, sekė auką – sužinojo, kokiu automobiliu pastarasis naudojosi, nustatė jo gyvenamąją vietą bei darbovietę, apsirūpino šaunamaisiais ginklais, susitarė bei pasiskirstė vaidmenimis. Kai A. Urmonas grįžo į savo kiemą, kaltininkai užpuolė jį nespėjusį išlipti iš mašinos ir dienos metu daugiabučio namo kieme sušaudė iš dviejų pistoletų bei nupjautavamzdžio šautuvo.
Nors A. Urmonas ir turėjo legaliai išduotą kovinį ginklą, tačiau apsiginti nespėjo. Jis instinktyviai bandė slėptis nuo šūvių už automobilio prietaisų skydelio, tačiau netrukus mirė nuo daugybinių šautinių galvos, krūtinės ląstos bei pilvo sužalojimų.
Įvertinus surinktų įkalčių visumą buvo nuspręsta sulaikyti ir kitus įtariamuosius. Vienas iš įtariamųjų buvo etapuotas iš pataisos namų į Klaipėdos apskrities areštinę.
2012 metų gruodžio mėnesio viduryje, po to, kai atvyko į Lietuvą ir vėliau pabandė išvykti, sulaikytas kitas kaltininkas. Jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Įtariamasis iki šiol suimtas.
2013 metų sausio mėnesio pabaigoje Norvegijoje sulaikytas ir pastarojo brolis. Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl jo ekstradicijos į Lietuvą.
Praėjus 13 metų, teisėsaugininkai po ilgo, komplikuoto bei sudėtingo tyrimo išaiškino labai sunkų nusikaltimą ir sulaikė jo padarymu įtariamus asmenis. 2013 metų sausio mėnesio pabaigoje baudžiamoji byla perduota į teismą – 2 kaltininkai stojo prieš teismą už nužudymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.
2013 metų sausio mėnesį tyrimas trečiojo įtariamojo atžvilgiu išskirtas į atskirą bylą, laukiama jo išdavimo Lietuvai.
Prokuroras nusipelnė policijos pagyrimų
Šį nusikaltimą atskleidė Klaipėdos apskrities ONTB 2-ojo skyriaus viršininkas Ramūnas Strazdauskas ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras Aidas Giniotis.
Seniai įvykdytą rezonansinį nusikaltimą padėjo atskleisti profesionalus R. Strazdausko požiūris į Klaipėdos apskrities ONTB informaciją apie A. Urmono nužudymo aplinkybes, kruopštus, atsakingas bei kryptingas darbas, rašoma Klaipėdos apskrities policijos vadovybės teikime konkursui "Metų seklys".
Pagal anksčiau susiklosčiusią praktiką prokuratūros atstovai nebuvo teikiami konkursui „Metų seklys“, tačiau aprašytu atveju negalima neįvertinti prokuroro A. Giniočio indėlio į minėto nusikaltimo atskleidimą. Prokuroras buvo lygiavertis tyrimo partneris – pats asmeniškai atliko daugybę tyrimo veiksmų ir patį ikiteisminį tyrimą, palaiko valstybinį kaltinimą teisme, dirbo petys į petį su policijos pareigūnais bei daug kuo prisidėjo prie sudėtingo nusikaltimo atskleidimo.
Galima pasakyti, kad aprašyto tyrimo sėkmę nulėmė kūrybiškas Klaipėdos apskrities ONTB seniai sukauptos informacijos ir naujai gaunamų duomenų panaudojimas bei glaudus bendradarbiavimas su prokuratūra.
Šis tyrimas dar kartą parodė, koks svarbus yra policijos pareigūnų kartų patirties ir informacijos perimamumas organizuotą nusikalstamumą tiriančiuose, o taip pat ir kituose padaliniuose. Juk R. Strazdauskas sugebėjo realizuoti informaciją, surinktą dar tuo metu, kai jis dirbo kitame policijos padalinyje.
Klaipėdos apskrities VPK vadovybės nuomone, R. Strazdauskas – vienas iš labiausiai patyrusių ir talentingų jaunesnės kartos kriminalistų, šiuo metu dirbančių Klaipėdos apskrityje.
Už labiausiai patikusį tyrimą DELFI skaitytojai galės balsuoti nuo spalio 18 d. Daugiausiai skaitytojų balsų surinkusios bylos tyrėjams – visuomenės išrinktiems metų sekliams – DELFI įteiks prizą spalio 25 d. minint Kriminalinės policijos dieną.