Vilniaus apygardos teismui trečiadienį atvertus R. Ivanausko ir jo draugės Eglės Barauskaitės bylą paaiškėjo, kad jau trečiasis posėdis gali neįvykti – R. Ivanauską ginantis advokatas Artūras Bauža pareiškė, kad kaltinamasis nepasitiki dviem teisėjais, įtrauktais į kolegiją.

Pasak advokato, teisėjai Angelė Ikasalienė ir Artūras Šumskas apeliacine tvarka yra nagrinėję D. Kedžio motinos Laimutės Kedienės baudžiamąją bylą apeliacine tvarka dėl nuosprendžio, kuriuo moteris buvo pripažinta kalta dėl pedofilijos bylą nutraukusių Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų įžeidimo.

Jis pažymėjo, kad jau viena teisėja – Vitalija Norkūnaitė – dar tik perdavus bylą teismui nusišalino nuo jos nagrinėjimo, nes buvo nagrinėjusi vadinamąją pedofilijos bylą apeliacine tvarka.

R. Ivanauskas teigė, kad teisėjai A. Ikasalienė ir A. Šumskas gali būti susidarę išankstinę nuomonę.

„Tai nėra kliūtis šiam teisėjų sąstatui nagrinėti šią bylą – L. Kedienė yra tik liudytoja, nėra jokių pagrįstų motyvų, kad teisėjai šiame procese bus šališki“, - su tokia kaltinamojo pozicija nesutiko valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Redas Savickas.

Be to, bylą pradėjus nagrinėti teisme paaiškėjo, kad posėdžio išvakarėse E. Barauskaitė sulaukė grasinimų susidorojimu, dėl to ji žada prašyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Palaikyti kaltinamų labai sunkiais nusikaltimais į teismą atvyko monsinjoras Alfonas Svarinskas, disidentė Nijolė Sadūnaitė bei kiti, pastaraisiais metais nuolat stebintys dėl terorizmo nuteistos Eglės Kusaitės bei buvusio OMON smogiko Konstantino Michailovo bylas.

Atnaujinta 10.24 val.: R. Ivanausko advokato prašymą išnagrinėję teisėjai nusprendė jį patenkinti, nors ir nebuvo nustatyta Baudžiamojo proceso kodekse (BPK) aplinkybių, dėl kurių reikėtų nusišalinti. Tačiau, pasak teisėjų kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, nors ir teisėjai A. Ikasalienė ir A. Šumskas neturi išankstinio nusistatymo, esant bent menkiausiai abejonei dėl teisėjų šališkumo nuspręsta teisėjus nušalinti.

Šį teisėjų nušalinimą dar turi patvirtinti teismo pirmininkas.

R. Ivanausko ir E. Barauskaitės byla bus tęsiama rugsėjo 11-ąją – tada ketinama apklausti kaltinamuosius ir pradėti liudytojų apklausą.

Atnaujinta 10.33 val.: Po teismo posėdžio E. Barauskaitė žurnalistams sakė, kad antradienį kreipėsi į prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų.

„Gavau grasinantį anoniminį laišką, kuriame išdėstyta tai, kad jeigu aš duosiu parodymus, manęs laukia A. Ūso likimas. Tai yra anoniminis laiškas, atėjęs į pašto dėžutę“, – sakė E. Barauskaitė.

Moteris tikino, kad neįsivaizduoja, kas jai gali grasinti. „Ne, neįsivaizduoju“, – sakė ji.

Bylą sudaro 14 tomų

Baudžiamoji byla, kurią sudaro 14 tomų medžiagos, iš Kauno apygardos teismo perduota nagrinėti į Vilnių – kaltinamieji kaltinami bendrininkavę nužudant Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją J. Furmanavičių, ikiteisminio tyrimo metu didžioji dauguma šio teismo teisėjų yra apklausti liudytojais.

Ikiteisminį tyrimą atlikusi Generalinė prokuratūra nustatė, kad R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė, planuodami rengiamų nužudymų detales, davė patarimus dėl nužudymų eigos, surado galimą bendrininką, kartu su D. Kedžiu aptarinėjo slapstymosi vietas bei atsitraukimo kelius iš įvykių vietų, policijos darbuotojų suklaidinimo taktiką, dalyvavo užtikrinant D. Kedžio slapstymąsi po jo planuojamų nužudymų ir išbandant nužudymuose numatytą naudoti pistoletą su garso slopintuvu bei neperšaunamas liemenes, tokiu būdu padėdami D. Kedžiui rengtis nužudyti ir nužudant du asmenis.

DELFI primena, kad 2009 m. spalio 5 d. rytą važiuojantis į darbą J. Furmanavičius buvo nušautas iš viso aštuoniais šūviais, automobiliui užblokavus kelią. V. Naruševičienė nužudyta tą pačią dieną rytą savo namų tarpduryje šešiais–septyniais šūviais. Manoma, kad ji, nors ir buvo įspėta apie J. Furmanavičiaus nužudymą, susirūpinusi savo dukters saugumu ir visiškai nekreipdama dėmesio į jai gresiantį pavojų, ėjo jos pasitikti iš mokyklos. Plyšyje tarp laiptelių ir namo sienos rastas D. Kedžiui išduotas pistoletas.

D. Kedžio žudynės buvo atskleistos po slaptojo informatoriaus Mindaugo Žalimo liudijimo – jis prisipažino įspėjęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnus apie planuojamus nusikaltimus.

Baudžiamasis kodeksas asmeniui, kuris nužudė du ar daugiau žmonių, numato laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Šioje byloje šešios J. Furmanavičiaus seserys ir motina Anelė Furmanavičienė yra pripažintos civilinėmis ieškovėmis. Ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pateikė ir Laimutė Stankūnaitė su tėvais bei Andriaus Ūso tėvai.

L. Stankūnaitė prašo priteisti 100 tūkst., jos tėvai – po 200 tūkst., J. Furmanavičiaus seserys ir motina – po 100 tūkst., A. Ūso tėvai ir našlė - po 75 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat kaltinamiesiems yra pareikštas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo – prašoma atlyginti laidojimo išlaidas.