Tai paaiškėjo antradienį Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl Policijos departamento pareigūnų galimo netinkamo pareigų atlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimo reaguojant į įvykius Kaune, kai buvo nužudyti teisėjas Jonas Furmanavičius ir Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.

Kaltinamai teismo nagrinėjamoje byloje pateikti buvusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui, buvusiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojui Tomui Ulpiui, Kriminalinio policijos biuro pareigūnams, operatyvinius veiksmus atlikusiems Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovskiui bei jų vadovui, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui.

Teismas, skelbdamas maždaug 20 tomų bylos medžiagą, paskelbė, kad Kriminalinės policijos biuro pareigūnai dar 2009 metų rugsėjo 16 dieną duomenų bazėse tikrino informaciją apie Drąsių Kedį, J. Furmanavičių, jo draugą Raimundą Ivanauską, L. Stankūnaitę, Andrių Ūsą. Mindaugas Žalimas teigia būtent šiuo laikotarpiu kreipęsis į policijos pareigūnus.

Apie šiuos asmenis duomenų bazėse informacija tikrinta ir kitomis dienomis. Pareigūnus domino ir M. Žalimas, taip pat D. Kedžio ir A. Ūso nuotraukos, rodo bylos medžiaga. Teismas paskelbė, kad kai kurie pareigūnai vadinamosios pedofilijos skandalo dalyvių duomenis tikrino net po keletą kartų. Pareigūnus domino A. Ūso vaikų, tėvų duomenys. Sistema užfiksavo, kad duomenų bazėse lankėsi kaltinamasis E. Damukaitis ir D. Sinkevičius.

Surinkta medžiaga rodo, kad pareigūnai pedofilijos skandalo dalyviai domėjosi ir po žudynių.

Teisme taip pat paskelbta, kad M. Žalimo parodymai, kuriuose jis teigia, kad viską išdėstęs pareigūnams, o spalio 5 dieną klausė radijo žinių, jam rūpėjo, ar iš tikrųjų D. Kedys įgyvendins savo ketinimus. Ryte jis išgirdo pranešimą apie nušautą teisėją J. Furmanavičių.

Teismas taip pat paskelbė, kad byloje yra televizijos kanalų TV3, LNK, LRT transliuotų laidų stenogramos, jose - V. Račkausko, kitų asmenų pasisakymai.

Teismas tai pat paskelbė policijos vidaus patikrinimo išvadą, kurioje konstatuota, kad D. Kedys nebuvo išreiškęs konkrečių grasinimų, policijos pareigūnai neprivalėjo sekti viešoje erdvėje esančios informacijos, jos fiksuoti.

M. Žalimas yra valstybės saugomas liudytojas, kuris tikina, kad prieš žudynes Kaune 2009 metų spalį, kai buvo nužudytas Kauno apygardos teismo teisėjas J. Furmanavičius ir V. Naruševičienė, apie planuojamus D. Kedžio veiksmus jis esą įspėjo Policijos departamento vadovybę. Tačiau pareigūnai neva nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią žudynėms.

D. Kedys kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir A. Ūsą D. Kedys kaltino pedofilija. Teismai A. Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi.