R. Simaška antradienį netikėtai pasirodė Vilniaus miesto apylinkės teisme, kur teisėja Nida Vigelienė nagrinėjo Probacijos tarnybos teikimą – praėjusį rudenį iš pataisos namų į laisvę anksčiau laiko paleistas nuteistasis nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, todėl už lygtinai paleisto nuteistojo integraciją į visuomenę atsakinga tarnyba teismo prašo jį vėl uždaryti į pataisos namus.
Už sutuoktinės nužudymą 9 metų laisvės atėmimo bausme nuteistam R. Simaškai bausmės laikas buvo sutrumpintas 2 metais ir 1 mėnesiu. Būtent tokiam laikui Probacijos tarnyba teismo prašo nuteistąjį vėl uždaryti į įkalinimo įstaigą.
Paaiškėjo, kad Švedijos pilietybę turintis (anksčiau turėjo ir Lietuvos, bet prieš 6 m. ši buvo panaikinta) R. Simaška neteisėtai išvyko iš Lietuvos, dėl to buvo paskelbta jo paieška.
Žino, kad policija paskelbė paiešką
Probacijos tarnybos atstovas Donatas Zabolevičius teisme aiškino, kad į laisvę anksčiau laiko paleistas R. Simaška buvo įpareigotas įsidarbinti ar užsiregistruoti Darbo biržoje, vakarais būti namuose, neišvykti iš šalies, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir auklėti bei išlaikyti savo nepilnametį sūnų.
Pasak jo, už pažeidimus R. Simaška buvo išbrauktas iš Darbo biržos sąrašų, nesilankė patikrinimui dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo bei nepateikė duomenų, kad auklėjo vaiką, todėl dar lapkričio pabaigoje buvo įspėtas. Tačiau pagrindinis motyvas, dėl ko tarnyba siekia nuteistąjį grąžinti atgal į pataisos namus, tai, kad jo dar kovo 6-ąją pareigūnai nesurado namuose, o paskui gavo žinių, jog dar mėnesio pradžioje vyras išvyko į Švediją. Dėl to buvo paskelbta jo paieška.
„Taip, žinau, kad manęs ieško, bet šiandien be jokių kliūčių atvykau į Lietuvą – pareigūnas pažiūrėjo dokumentus ir nieko nesakė“, – prisipažino R. Simaška.
Anksčiau laiko į laisvę paleistas vyras netikėtai pasirodė teikimą nagrinėjančiame teisme – jam apie posėdį buvo pranešta išsiunčiant šaukimą paštu.
„Gavau jį ir atvažiavau į teismą, nesu nieko blogo padaręs, kaip ir nusižengiau įstatymui, tačiau Lietuvoje neturėjau iš ko gyventi“, – sakė R. Simaška.
Išėjęs į laisvę jautėsi kaip kosmose
Vyras pasakojo, kad dar prieš išeinant į laisvę jis įkalinimo įstaigoje bandė paaiškinti, jog ketina išvykti gyventi į Švediją, tačiau esą jam pareigūnai pareiškė, jog to net nesitikėtų – reikia nurodyti gyvenamosios vietos Lietuvoje adresą, kitaip jis nebus paleistas lygtinai. „Parašiau Trakų rajone gyvenančio sūnaus adresą, tačiau ten negyvenau“, – sakė jis.
Nuteistasis aiškino, kad išėjęs į laisvę bandė integruotis į visuomenę, tačiau tie ilgi metai, praleisti už grotų, padarė savo.
„Turėjau santaupų, išsinuomojau butą, bet kadangi nedirbau, negalėjau išgyventi, kreipiausi dėl socialinės pašalpos, tačiau man pasakė, kad Švedijos piliečiams jos nepriklauso, – sakė R. Simaška. – Išėjęs į laisvę Lietuvoje jaučiausi kaip apendicitas – reikėjo viską išmokti daryti iš naujo. Jaučiausi kaip kosmose“.
Vyras teigė, kad ne kartą prašė leidimo išvykti į Švediją, tačiau jo negavo.
„Kai Probacijos tarnybos viršininkės paklausiau, kai galiu vykdyti įpareigojimą – auklėti ir bendrauti su vaiku, man pasakė, jog tai galiu daryti internetu per „skaipą“ – man tai skamba kaip pasityčiojimas“, – sakė jis.
Teisingumo ministras: nematau nieko blogo
Vyras tikino, kad išėjęs į laisvę turėjo džiaugtis, tačiau jautėsi „kaip uždarytas“.
„Negalėjau vykdyti reikalavimų, jie mane baisiausiai traumavo, ypač dėl narkotikų tikrinimo – gyvenime nesu jų vartojęs, – sakė R. Simaška. – Nesąmonių prirašė tuose įpareigojimuose, buvau net pas teisingumo ministrą Remigijų Šimašių nuvykęs, bet jis sakė, nematau nieko blogo tuose įpareigojimuose. Aš irgi nematau, jeigu gyvenčiau čia, Lietuvoje, bet jeigu gyveni Švedijoje? Norėjau užsirašyti pas naująjį ministrą, pamiršau jo pavardę, tą, su barzdele, bet jis į naująjį darbą dar nebuvo įsigilinęs, sakė, jog tik po dviejų mėnesių į priėmimą galima užsirašyti, todėl ir išvažiavau į Švediją. Padariau viską, ką teismas įpareigojo, padariau, kaip darosi normalioje visuomenėje“.
Nuteistasis tvirtino, kad išvykęs į Švediją bandė susirasti darbą, tačiau „mano amžiuje tai padaryti neįmanoma“.
„Švedijoje jau pragyvenau tris mėnesius, susiradau savo vaiką – jo nemačiau 7 metus, jis manęs net nepažįsta, – sakė R. Simaška. – Man sakė, tu geriau neik pas jį, gali išgąsdinti. Nuvažiavau prie mokyklos, kur jis mokosi, slapta jį iš tolo stebėjau, vos neapsiverkiau, paskui priėjau – jis manęs labai išsigando ir pabėgo. Jis manęs nematęs ir bijo“.
Vyras teigė, kad šiuo metu juo rūpinasi socialiniai darbuotojai, kurie po bendravimo su psichologu bandys pripratinti sūnų.
Į Lietuvą grįžti neketina
„Mokausi suvirintojo specialybės, nedaug beliko, tada susirasiu darbą – mano įsiskolinimas vaikui sudaro apie 1 200 kronų (500 Lt) per mėnesį, plius dar procentai valstybei – noriu kuo greičiau skolą grąžinti, o į Lietuvą negrįšiu, nebent kai į pensiją išeisiu“, – R. Simaška sakė, kad parvykęs į Švediją jautėsi „kaip žuvis vandenyje“, valstybė iš karto išmokėjo pašalpą, nuompinigius butui.
„Dabar per mėnesį gaunu 700 eurų, o čia, Lietuvoje nemoku gyventi, išvis nuo 1990 m. gyvenu Švedijoje“, – sakė R. Simaška.
Nuteistasis teigė, kad kaip ir bebūtų, tačiau Lietuvoje negyvens.
„Prašau manęs neuždaryti į pataisos namus, nieko nepadariau, normaliai, kaip žmogui priklauso, gyvenau, – kreipdamasis į teismą sakė jis. – Aš Švedijoje žmoniškai gyvenau ir gyvensiu, galėsiu kiekvieną mėnesį atsiųsti ataskaitas, Darbo biržoje man sudarė ypatingas sąlygas, sakė, padės, kaip tik galės“.
Teisininkai: tai neeilinė situacija
R. Simaškai atstovaujanti advokatė Anna Grinevič pripažįsta, kad R. Simaška pakliuvo į neeilinę situaciją.
„Manau, kad Probacijos tarnyba paskubėjo pateikti teikimą teismui – nuteistajam buvo paskirti formalūs įpareigojimai, tačiau niekas neatsižvelgė, jog jis gyvena Švedijoje, – sakė ji. – Probacijos tarnyba turėjo sutikti, kad nuteistasis galėtų išvykti į Švediją – kaip kitaip jam vykdyti įpareigojimą bendrauti su vaiku“.
A. Grinevič pažymėjo, kad R. Simaška ne kartą prašė leidimo išvykti iš šalies, tačiau leidimas nebuvo duotas.
„Manau, kad tarnyba turėtų kreiptis į teismą ir išaiškinti, kaip jis gali vykdyti įpareigojimus – tai tik susitarimo klausimas, juk esame Europos valstybės“, – pabrėžė advokatė.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Armandas Vainauskas taip pat nebuvo linkęs sutikti su Probacijos tarnybos teikimu ir pritarė R. Simaškos advokatei.
„Sutinku su advokate, kad situacija labai sudėtinga,veiksmas vyksta Europos Sąjungoje, sutinku, kad Probacijos tarnyba formaliai pažiūrėjo į šį reikalą ir net nesikreipė į teismą dėl sąlygų pakeitimo, tik formaliai parašė, kad bausmė turi būti atliekama Lietuvoje“, – sakė prokuroras.
Pasak jo, anksčiau kitas teismas jau yra svarstęs analogišką situaciją.
„Teismas yra pasakęs, kad tokiu atveju, kai asmuo išvyksta į kitą ES valstybę, nėra pagrindo naikinti į laisvę paleistam asmeniui lygtinio paleidimo, nes ne jo problema, kad Probacijos tarnyba neturi galimybių vykdyti priežiūrą kitoje valstybėje – tai prieštarautų teisingumo principui ir pažeistų žmogaus teises“, – A. Vainauskas pažymėjo, kad į laisvę paleistas R. Simaška naujų nusikaltimų nepadarė, deda pastangas rūpintis savo sūnumi ir stengiasi integruotis į Švedijos visuomenę
Koks likimas laukia R. Simaškos, priklausys nuo teismo sprendimo – teisėja N. Vigelienė jį žada paskelbti penktadienį.
Apvertė valtį, nes sutuoktinė nemokėjo plaukti
R. Simaška buvo nuteistas už 26 metų Ukmergės rajono gyventojos Ingridos S. nužudymą – nustatyta, kad vyras siekė užvaldyti 1,1 mln. litų draudimo išmoką.
Teismas yra konstatavęs, kad nusikaltimą organizavos anksčiau net keturis kartus teistas Algimantas Vilkas, jam talkino vienos draudimo kompanijos draudikas Andrius Drungilas.
Nuosprendyje yra konstatuota, kad nusikaltimą suorganizavo A. Vilkas ir A. Drungilas, kurie į tai įtraukė R. Simašką.
Ingrida S. iš Ukmergės rajono buvo paskandinta 2005-ųjų liepą, praėjus vos dviem mėnesiams po vedybų, Trakų rajone. R. Simaška žinojo, kad jo sutuoktinė nemoka plaukti, todėl per vieną iškylą jai pasiūlė paplaukioti. Ant pripučiamo čiužinio žmoną pasodinęs vyriškis plaukiodamas ežere jį apvertė.
Moteris dar bandė gelbėtis, tačiau sutuoktinis jos nepuolė gelbėti – palaukė, kol ši paniro į ežero gelmes. Tik tada jis išbėgo šauktis pagalbos.
Netrukus po nelaimės R. Simaška kreipėsi į draudimo kompaniją, kurioje buvo savo žmoną apdraudęs 1 mln. 100 tūkst. Lt. Tačiau draudikai išmokos neišmokėjo – kilo įtarimas, kad moteris galėjo būti nužudyta dėl pinigų.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad su R. Simaška pažįstamas ir neseniai iš pataisos namų išleistas A. Vilkas pasiūlė užsidirbti „iš draudimo“. Esą Rusijoje ar Baltarusijoje reikėtų sukelti eismo įvykį, per kurį galėtų žūti naujoji R. Simaškos draugė.
Vėliau šios idėjos buvo atsisakyta, nes paaiškėjo, kad R. Simaškos sutuoktinė nemoka plaukti.
Moterį sutiko apdrausti vienoje draudimo kompanijoje dirbantis A. Drungilas. R. Simaška kelis mėnesius gyvybės draudimo bendrovei mokėjo draudimo įmokas – maždaug po 3 tūkstančius litų.
Kraupų nusikaltimą suplanavę vyriškiai pinigus ketino pasidalyti.
Nusikaltimą tyrę pareigūnai žurnalistams yra sakę, kad nusikalstamos veikos planas buvo kruopščiai parengtas, bendrininkai savo planą ketino įgyvendinti bet kokia kaina.
Išėjęs į laisvę pareiškė, kad buvo nepagrįstai nuteistas
Į laisvę paleistas R. Simaška teigė, kad buvo nuteistas nepagrįstai ir generalinio prokuroro prašė atnaujinti tyrimą byloje, tačiau jo prašymas buvo atmestas.
„Nebuvo jokio nužudymo, ten įvyko nelaimingas atsitikimas“, – sakė Švedijos pilietis.
Jis tikino, kad buvo priverstas prisipažinti, jog dalyvavo nužudant savo sutuoktinę. „Viskas dėl draudimo išmokos – bendrovė nenorėjo jos mokėti, todėl kankinant privertė prisipažinti“, – vyras sakė, kad jeigu pareigūnai būtų pripažinę, kad Ingrida S. nuskendo per nelaimingą atsitikimą, jis, kaip teisėtas palikimo valdytojas, būtų atgavęs draudimo įmoką.
„Pareigūnai išsigando, kad tokių atvejų gali padažnėti, jeigu man bus išmokėta draudimo išmoka“, – sakė R. Simaška.