„Tai buvo nelaimingas atsitikimas“, – išgirdęs nuosprendį J. Ivaška pakartojo ne kartą anksčiau sakytą savo poziciją. Tiesa, byloje valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Ruslanas Boika kol kas nėra linkęs keisti savo pozicijos – artimiausiu metu nuosprendį apskųs ir sieks, kad J. Ivaška būtų įkalintas 14 metų.
Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija pirmadienį paskelbė, kad J. Ivaška nepadarė nusikaltimo, o 30 metų Julija Č. iš 7 aukšto galėjo iškristi pati dėl tądien vartoto itin didelio kiekio alkoholio ir narkotikų. Pasak teismo, toks kiekis, kokį žuvusioji suvartojo tragedijos dieną, galėjo sukelti ne tik mirtį, bet ir haliucinacijas, jos koordinacija buvo sutrikusi.
„Nukentėjusioji tą vakarą buvo neprognozuojama – pusnuogė lipo per balkoną į kitą kambarį, įkando vienam išgertuvėse dalyvavusiam vyrui“, – pabrėžė teisėjų kolegijos pirmininkė Regina Pocienė.
Išteisinamąjį nuosprendį paskelbusios kolegijos pirmininkė pažymėjo, kad J. Ivašką kaltinusi prokuratūra rėmėsi tik įslaptinto liudytojo parodymais – Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kalėjęs 10 kartų teistas vyras pareigūnams papasakojo, kaip J. Ivaška jam atskleidė tragiško įvykio aplinkybes.
Įslaptintas liudytojas aiškino, jog J. Ivaška esą norėjo smogti savo draugei, o ši, tuo metu sėdėjusi ant palangės, bandė gintis nuo smūgio ir neišlaikiusi pusiausvyros iškrito iš 7 aukšto.
Teismas nusprendė, kad šio liudytojo parodymai tik išvestiniai – jis ne iš karto pareigūnams papasakojo apie pokalbį su J. Ivaška, todėl kalbėdamas galėjo improvizuoti.
„Toks J. Ivaškos atviravimas, palyginus smulkus išsipasakojimas nepažįstamam asmeniui kelia abejonių, juoba kad jis įslaptintojo liudytojo anksčiau nepažinojo“, – skelbdama nuosprendžio motyvus sakė teisėja R. Pocienė.
Be to, teismo teigimu, neatmetama galimybė, kad su pareigūnais bendradarbiauti sutikęs liudytojas siekė kokių nors lengvatų. „Grįsti kaltę vien įslaptinto liudytojo pasakojimu negalima“, – teismas pažymėjo, jog remiasi teismų praktika.
J. Ivašką išteisinęs teismas mano, kad kaltinamasis galėjo net nematyti, kaip iškrito jo draugė – tuo metu buvo kitame kambaryje.
Su išteisinamuoju nuosprendžiu nesutinka prokuratūra – prokuroras R. Boika prisipažino, kad nesutinka su kai kuriais teismo motyvais, todėl jį skųs apeliacine tvarka. Be to, prokuroro teigimu, žuvusioji nebuvo linkusi į savižudybę, tačiau buvo prasitarusi apie draugo naudojamą fizinį smurtą.
Nors J. Ivaška buvo išteisintas dėl nužudymo, tačiau teismas jam skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis – sulaikymo metu pas vyrą buvo rastas paketas su metamfetaminu. Kadangi tiek laiko jis praleido už grotų ikiteisminio tyrimo metu, kalėti jam nereikės.
Nelaimės metu J. Ivaška taip pat buvo apsvaigęs nuo metamfetamino – jo šlapime rasta metamfetamino pėdsakų, spėjama, kad jis kvaišalais svaiginosi 48 val. laikotarpyje nuo tyrimo pradžios.
Nors J. Ivaška teigė, kad tą vakarą su sugyventine ir dviem draugais gėrė degtinę, bet medikai jo kraujyje visiškai nerado alkoholio.
J. Ivaška: iki šiol nežinau, kur Julija palaidota
„Nebuvau kambaryje, kai Julija iškrito, juo labiau prieš ją nebuvau užsimojęs, – J. Ivaška teisme nesutiko su jam pareikštais kaltinimais. – Jeigu jau taip būtų nutikę, tai gal ji su užuolaidomis būtų iškritusi... Nesuprantu, ko ji apskritai ant tos palangės sėdėjo... Taip, mes pykdavomės, bet juk būdavo, kad ji vaiką palieka ir išeina į barą... Ką ten su ja pyktis, jeigu tą vakarą ji išvis girta buvo“.
J. Ivaška sakė, kad negali paaiškinti, kaip iškrito jo draugė, nes to nematė.
„Kaip mane paleido iš kalėjimo, tą pačią dieną nuėjau pas Julijos močiutę, norėjau sužinoti, kur ji yra palaidota, tačiau taip iki šiol ir nesužinojau, – sakė jis. – Pareigūnai mane pristatė kaip žudiką, tai jie ir tiki... Čia turbūt prokuroras sugalvojo versiją, kad ji buvo išstumta, bet iš tikrųjų tada nieko kambaryje nieko nebuvo, gal ji girta sumaišė su kambario durimis...“.
J. Ivaška teisme teigė, kad tą spalio 31-osios vakarą savo tėvų namuose linksminosi su savo sugyventine, draugu ir dar viena mergina.
„Nusipirkome degtinės, šampano, sėdėjome ir išgėrinėjome, – pasakojo kaltinamasis. – Prieš kelias dienas buvau vartojęs metamfetamino, todėl tądien blogai jaučiausi ir apie 22.30 val. nuėjau miegoti, sugyventinę ir draugus palikdamas kambaryje“.
Vyras teigė, kad po kiek laiko jį pažadino draugas ir paprašė apraminti Juliją – esą ši girta griuvinėja, kandžiojasi...
„Nuėjau, ją paėmiau už rankos ir nuvedžiau į kitą kambarį, – sakė jis. – Bet ji vėl nuėjo ir toliau gėrė. Po to mane vėl žadino draugas, sakė, jog į duris beldžiasi policija. Aš nesikėliau, sakiau, netriukšmaukite, prisukite muziką, nes galime gauti baudą dėl triukšmo. Vėl užmigau, bet mane dar kartą ėmė žadinti – policija vis dar beldžia į duris, be to, atvažiavo gaisrinė. Nuėjau į kambarį, kuriame Julija turėjo miegoti, pažiūrėjau pro langą ir pamačiau vaikščiojančius penkis patrulius. Nuėjau ieškoti Julijos, bet neradau. Tada dar kartą priėjęs prie lango apačioje pamačiau, kad kažkas ten guli...“.
Tik tada, kaip prisipažino J. Ivaška, jis atrakino buto duris ir įleido policijos pareigūnus.
Jis neslėpė, kad sulaikymo metu turėjo metamfetamino, tačiau tikino, jog tai – Julijos.
„Iš tikrųjų tuos narkotikus paėmiau iš Julijos, ji prieš porą dienų buvo nusipirkusi – sakiau, nevartok, kitą dieną per Vėlines reikės važiuoti į kapines, kaip tu atrodysi“, – teisme aiškino kaltinamasis.
Draugei priekaištavo dėl naujos pažinties
Ikiteisminio tyrimo metu J. Ivaška įvykio aplinkybes pasakojo kiek kitaip ir prisipažino, jog tą vakarą tarp jo ir sugyventinės buvo kilęs konfliktas.
„Mūsų draugai nuėjo miegoti, o mes likome kambaryje ir ėmėme kalbėti apie tą patį vakarą gatvėje sutiktą buvusį Julijos draugą Arnoldą – Julija man aiškino, kad su juo jokių santykių nebuvo ir puolė mane bučiuoti, – prisiminė J. Ivaška. – Tada pasakiau, kad apie tai pakalbėsime kitą dieną, o ji nusprendė nueiti į kambarį pas draugus. Ją partempiau atgal į kitą kambarį ir liepiau miegoti, o kai vėliau mane pažadino, supratau, jog ji iššoko pro langą“.
Teisme paprašytas papasakoti apie susitikimą su Arnoldu, J. Ivaška tvirtino, kad jį sutiko prie parduotuvės, kai visi kartu ėjo pirkti alkoholio.
„Mes tik pasisveikinome, jis paprašė cigaretės, Julija davė, bet jis nepaėmė, nes iš mergos nepatogu imti, tai aš daviau“, – sakė kaltinamasis.
J. Ivaška neneigė, kad yra vartojęs smurtą prieš savo draugę. „Ji buvo neadekvatus žmogus, ypač kai išgeria – dažnai su pykomės, bet greitai ir susitaikydavome, na, gal kartą ranka esu jai sudavęs“, – sakė jis.
Kaltinamasis tikino, kad niekam nepasakojo apie įvykusią tragediją, kai buvo uždarytas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą.
„Ten nepriimta apie savo bylą pasakoti, juk ne pirmą kartą esu teistas, žinau, kiekvienas turi savo problemas ir niekam nepasakoja“, – sakė J. Ivaška.
Paklaustas, kodėl visas įvykio aplinkybes smulkiai atpasakojęs įslaptintas liudytojas aiškina kitaip, J. Ivaška sakė: „Tai nesąmonė, juk jau žiema buvo, kam sėdėti ant lango, tai kažkoks išmislas, taip net nebuvo, kam man taip pasakoti“.