Šį prokuratūros nutarimą patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas, atmetęs žuvusiojo sutuoktinės skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
Sprogimas Gedimino štabo bataliono teritorijoje, Kairiūkščio g., Vilniuje, vienoje iš J. Vaitkaus inžinerinio bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos 3 sprogmenų neutralizavimo skyriui priskirto pastato patalpų įvyko praėjusių metų balandžio 18-ąją, apie 12.50 val.
Šio sprogimo metu mirtinai sužalotas standartinių sprogmenų neutralizavimo specialisto pareigas vykdęs ir tarnybos vietoje buvęs vyresnysis seržantas L. Blėdis, o standartinių sprogmenų neutralizavimo specialistas – vyr. eilinis – buvo sužalotas ir su abiejų kojų galūnių žaizdomis pristatytas į ligoninę.
Karo policijos Vilniaus įgulos ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir neteisėto disponavimo sprogmenimis, tačiau galop jis buvo nutrauktas.
„Įvertinus visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis konstatuotina, jog į tarnybines patalpas neteisėtai įgytą sprogmenį atgabeno pats L. Blėdis, kuris įvykio dieną mechaniškai paveikė aviacinės bombos sprogdiklį, dėl ko įvyko sprogimas, kurio metu jis mirė, o vyr. eilinis buvo nesunkiai sužalotas“, – konstatavo Vilniaus apygardos teismas.
Galutinę ir neskundžiamą nutartį priėmusi teisėja Daiva Kazlauskienė taip pat pažymėjo, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenų pakanka, norint konstatuoti, jog L. Blėdžio mirtis įvyko dėl jo paties veiksmų – neteisėto disponavimo sprogmeniu.
Pasak teismo, duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidą, kad sprogmuo sprogo dėl kito asmens veiksmų, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra.
„Taip pat nėra duomenų, kad L. Blėdis įvykio dieną ar anksčiau būtų vykdęs užduotį, kad jam būtų buvusi pavesta vykdyti užduotis pažeidžiant saugumo reikalavimus“, – nutartyje pabrėžė teismas.
Atnaujinti ikiteisminį tyrimą teismo prašė L. Blėdžio sutuoktinė. „Bombos susprogdinimas kariuomenės teritorijoje yra ypatingas įvykis ir negali likti neišaiškintos aplinkybės, iš kur ir kokiu būdu ta bomba atsidūrė kariuomenės kontroliuojamoje ir saugomoje teritorijoje, nes tai kelia pavojų ne tik kariams, bet ir visuomenei apskritai“, – skunde teismui rašė moteris.
Nukentėjusiąja pripažinta žuvusio seržanto našlė teismui taip pat aiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nesiaiškino, ar dėl sprogmens atsiradimo batalione atsakomybės neturėtų prisiimti vadovybė.
„Tyrimo metu visiškai netirtas klausimas dėl tokio įvykio tyrimo pavojaus daugelio karių gyvybėms, o ir pačios kariuomenės sąrangai bei tvarkai“, – moteris buvo įsitikinusi, kad atlikus papildomą ikiteisminį tyrimą būtina konstatuoti kariuomenės ir jos vadų kaltę, o, esant nusikalstamam veikimui ar neveikimui, būtina kaltuosius patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
„Ar galima pripažinti, kad nėra kariuomenės vadų atsakomybės, jei įvyksta tokie dalykai: nežinia iš kur ir kokiu tikslu atnešamos bombos ir žūsta kariai? – skunde rašė ji. – Atsiribojimas nuo platesnio įvykio tyrimo rodo, kad norima nuslėpti aplinkybes ir išvengti vadų atsakomybės klausimo. Turi būti tiriama bataliono karinė veikla prieš įvykį. To tyrimo metu galimai bus nustatyta, iš kur paimtas sprogmuo, turi būti tiriama, ar nebuvo batalione įsigalėjusi praktika iš sprogmenų gaminti suvenyrus ar kitokius dalykus“.
Teismas šiuos moters argumentus atmetė kaip nepagrįstus. „Nėra pagrindo nesutikti su skundžiamų sprendimų išvadomis ar įtarti, kad siekiama nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes ir išvengti kariuomenės vadų atsakomybės“, – teismas pažymėjo, kad į visas iškilusias abejones jau buvo atsakyta ikiteisminio tyrimo metu.