Tokios aplinkybės antradienį paaiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuris toliau narpliojo buvusių ir esamų aukštų pareigūnų baudžiamąją bylą dėl žudynių Kaune.

Valstybinį kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Verenius teisme pareiškė, kad dar 2009-ųjų lapkričio 25-ąją Prezidentūrai anoniminiu laišku buvo pranešta, kad policijos pareigūnai žinojo, jog yra ruošiamas nusikaltimas.

Prokuroras DELFI teigė, kad šį laišką Prezidentūra persiuntė prokuratūrai, kuri pradėjo tirti jame nurodytas aplinkybes. „Nustatyti šį laišką rašiusio asmens mums nepavyko“, – sakė A. Verenius, patikinęs, jog anonimas buvo nurodęs konkrečias pareigūnų pavardes, žinojusias apie D. Kedžio planuojamas žudynes.

Kol laiško turinio neištyrė teismas, prokuroras daugiau nebuvo linkęs komentuoti jame nurodytų aplinkybių.

Apie šį laišką teigė nieko nežinojęs nei tuometis generalinis policijos komisaras Vizgirdas Telyčėnas, nei jo pavaduotojas Algirdas Stončaitis, kuriam dar rugsėjo viduryje apie D. Kedžio žudynes papasakojo dabar valstybės saugomas liudytojas Mindaugas Žalimas.

Teisme – aukštų pareigūnų ir valstybės saugomo liudytojo akistata

Policijos departamento pareigūnų bylą dėl žudynių Kaune nagrinėjančiame teisme – slapto liudytojo M. Žalimo ir aukštų buvusių bei esamų Policijos departamento pareigūnų akistata.

Toliau iš esmės baudžiamąją bylą nagrinėjančiame Vilniaus miesto apylinkės teisme antradienį teisėjas Valerijus Paškevičius yra suplanavęs apklausti buvusį generalinį komisarą Vizgirdą Telyčėną, dabartinio generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio pavaduotoją Algirdą Stončaitį, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininką Algirdą Matonį, televizijos laidų prodiuserį Virginijų Gaivenį bei valstybės saugomo M. Žalimo sugyventinę.

Šioje byloje Generalinė prokuratūra kaltinimus yra pateikusi iš pareigų pasitraukusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui, buvusiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojui Tomui Ulpiui, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui bei operatyviniams darbuotojams Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovskiui.

Teismas jau yra apklausęs pagrindinį bylos liudytoją M. Žalimą, tačiau kaltinamųjų gynėjų prašymu buvęs dviejų žmonių nužudymu įtariamo D. Kedžio draugas vėl buvo atvežtas į teismą – liudytojui teisėjas, advokatai, prokuroras bei kaltinamieji gali užduoti klausimus.

A.Stončaitis: man nesuprantamas M.Žalimo noras būti giminaičiu

Buvęs generalinio komisaro pavaduotojas A. Stončaitis, į kurį M. Žalimas kreipėsi pirmiausiai dar prieš 2009-ųjų spalio žudynes Kaune, kai, įtariama, D. Kedys nušovė Kauno apygardos teismo teisėją J. Furmanavičių bei V. Naruševičienę, teisme sakė puikiai prisimenantis susitikimą su M. Žalimu, tačiau tikino, jog nieko konkretaus negalįs pasakyti.

„Sekretorė man pasakė, kad manęs apačioje laukia kažkoks tolimas giminaitis, kai nusileidau prie budėtojo, buvęs vyras prisistatė tolimu giminaičiu iš Plungės – man nesuprantamas jo noras būti giminaičiu, nes jis toks nėra, – teisme kalbėjo A. Stončaitis. – Jis man pasakė, kad nori kalbėti apie nužudymus Kauno mieste, kadangi tai ne mano kuruojama sritis, paskambinau V. Račkauskui, bet jis ketino išvykti, todėl atsiuntė T. Ulpį – jam šį žmogų ir perdaviau“.

„Aš nekuruoju šios srities ir kai žmogus pasakė, kad nori kalbėti apie galimus nužudymus artimiausioje ateityje Kaune, šią informaciją perdaviau ten, kur reikėjo“, – sakė jis.

Tuo metu M. Žalimas teisme pareiškė, kad A. Stončaitis meluoja – esą į kabinetą atėjo ne tik T. Ulpis, bet dar du vyrai, kuriems jis dar kartą turėjo pasakoti apie planuojamus D. Kedžio nužudymus.

M. Žalimas sakė, kad A. Stončaičio brolis yra vedęs jo motinos seserį. „Tikrai tada policijoje rašiau pranešimą apie planuojamas žudynes ir nurodžiau savo telefono numerį – juk T. Ulpis teisme pripažino, kad man skambino, šiuo numeriu iki šiol naudojuosi, o jis tikrai nėra registruotas mano vardu“, – teigė liudytojas.

A. Stončaitis tikino nieko nežinojęs apie anoniminį laišką Prezidentūrai, kuriame buvo pranešta, jog aukšti pareigūnai žinojo apie D. Kedžio planuojamus nusikaltimus.

V.Telyčėnas: D.Kedžio paieška buvo vykdoma visomis kryptimis

Buvęs generalinis komisaras V. Telyčėnas teisme sakė, kad tik po J. Furmanavičiaus nužudymo sužinojęs, jog tai susiję su mažametės D. Kedžio dukros liudijimu apie tariamai patirtą seksualinę prievartą.

„Apie nužudymą sužinojau važiuodamas į komandiruotę Klaipėdoje, paskambinau V. Račkauskui ir pasakiau, kad važiuotų į Kauną, po to man buvo pranešta, jog nužudyta ir V. Naruševičienė, su šiais dviem nužudymais yra ryšys“, – kalbėjo V. Telyčėnas.

Jis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad dėl D. Kedžio bylos kartą buvęs pas tuometį generalinį prokurorą Algimantą Valantiną, tačiau tai buvo neformalus susitikimas ir jame nieko konkretaus nebuvo aptarta, taip pat nebuvo gauta svarbios informacijos. Šio susitikimo metu komisaras sužinojo, kad yra klausomasi D. Kedžio pokalbių, bet jie nedavė jokios naudingos informacijos.

„Apie D. Kedžio paiešką pasidomėdavau pas A. Matonį, V. Račkauską arba T. Ulpį – vienas pareigūnas mane informavo, kad yra vilties, jog bus surastas, jo buvo ieškoma per buvusį kultūristą, kaip vėliau sužinojau Raimundą Ivanauską“, – sakė V. Telyčėnas.

Buvęs generalinis komisaras patikino, kad nieko nežinojo apie M. Žalimą bei apie jo pateiktą informaciją. „D. Kedžio paieška policijoje buvo vykdoma visomis kryptimis“, – sakė jis.

V. Telyčėnas taip pat patikino nieko nežinojęs apie mįslingąjį laišką Prezidentūrai. „Apie tai sužinojau tik ikiteisminio tyrimo metu, jau po kilusio skandalo, kai apie M. Žalimą parodė televizija“, – sakė buvęs policijos vadovas.

„V. Račkauskas man yra sakęs, kad per policijos dieną buvo incidentas Seime, kai kriminalinės policijos viršininko pavaduotojas Andžejus Ruginskis jam pasakė, jog žinok, kad turėsi didelių nemalonumų artimiausiu metu, tai girdėjo kriminalinės policijos viršininkas A. Matonis“, – teigė liudytojas.

V.Gaivenis: M.Žalimas pasiklydo tarp tiesos ir melo, jis pasiryžęs bet kam

Anksčiau per LNK televiziją rodytos laidos „Abipus sienos“ autorius V. Gaivenis teisme prisiminė susitikimą su M. Žalimu – būtent po žurnalisto parodytų laidų apie tuo metu slaptą policijos informatorių kilo skandalas.

V. Gaivenis teigė, kad M. Žalimas su juo susisiekė per jo dukros gimtadienį 2011-ųjų spalį.

„Jis sakė, kad „Abipus sienos“ yra vienintelė laida, kuri rodo tiesą, nebijo atskleisti D. Kedžio, Neringos Venckienės vaidmens, – teigė žurnalistas. – Jis taip pat pasakė, kad pareigūnai jam nebenori padėti, nes įtaria baltarusio sužalojimu, todėl jis jau neturi ką prarasti ar slėpti“.

Pasak V. Gaivenio, M. Žalimas su R. Ivanausku susipažino kalėjime, iš jo grįžęs tiesiai pas jį ir kreipėsi pagalbos, tuo metu taip pat buvo supažindintas su D. Kedžiu.

„Susitikimo metu M. Žalimas pasakojo, kaip N. Venckienė kurstė brolį, taip pat pasakojo visą žudynių planą – kaip nužudys J. Furmanavičių, V. Naruševičienę, A. Ūsą, kaip paskui visus lavonus sumes į vieną automobilį ir paliks, tai buvo šiurpinantis pasakojimas, man kildavo klausimų, kiek jame tiesios, kiek išmonės“, – teigė liudytojas.

Jo teigimu, M. Žalimas vis kartojo pareigūnų, žinojusių apie planuojamas žudynes, pavardes.

„M. Žalimas pateikė lapelius, kuriuose buvo T. Ulpio ranka rašyti operatyvinių darbuotojų Dariušio ir Vitaliaus, su kuriais jis turėjo bendrauti, telefonai“, – kalbėjo televizijos žurnalistas.

Pasak jo, M. Žalimas taip pat pasakojo, kaip Policijos departamento pareigūnus nuvežė į sodo namelį prie Vilniaus, kur D. Kedys turėjo slėptis po žudynių, – esą sodo namelyje buvo laikomi krepšiai su 70 tūkst. dolerių. „Jis teigė, kad šiuos pinigus atidavė į departamentą ir tie pinigai dingo, štai, matai koks departamentas, sakė jis“, – prisiminė liudytojas.

V. Gaivenis patikino, kad M. Žalimas jam yra perdavęs D. Kedžio megztinį, krepšį.

„Suabejojau po filmavimo ir apsilankymo jo namuose, nes buvome sutarę, kad bendrausime telefonu nusipirkę korteles, – sakė liudytojas. – Susitarėme, kad jis duos parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, bet kitą rytą sužinojau, jog jis jau išvyko į Kauną pas buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio žmoną Mariją Milinienę ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją duos parodymus.“

Liudytojas teigė, kad M. Milinienei buvo papasakojęs apie M. Žalimą.

„Maniau, kad yra svarbu, todėl ją informavau, jog yra žmogus, kurs liudija skandalingas aplinkybes, susijusias su planuotais nužudymais, taip pat jos vyro nužudymu, – teisme sakė žurnalistas. – Nežinojau jos santykių su operatyviniais darbuotojais, V. Račkausku, tikėjau tuo žmogumi, bet man buvo šokas, kai sužinojau, jog mūsų susitarimo nepaisoma. Netrukus sužinojau, kad po M. Žalimo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją neliko kai kurių detalių, o kai kurios jos buvo interpretuojamos visiškai kitaip nei filmavimo metu“.

„Jis turi suvokti, jeigu žurnalistai filmavo, įrašinėjo, jie tą medžiagą ir panaudos, o tu sėdi prieš kamerą ir turi suvokti, kad ne Gaivenio dienoraščiui medžiagą filmuoji“, – televizijos laidų prodiuseris tikino, kad buvo priblokštas, kai filmavimo M. Žalimas išsižadėjo kai kurių savo žodžių bei pasakojimo apie tuometį generalinio komisaro pavaduotoją V. Račkauską.

Žurnalistas kategoriškai neigė, kad vertė M. Žalimą kalbėti netiesą apie V. Račkauską.

„Tai ne ta istorija, kur turėčiau ją sukurti – tai parodo, kad jis pasiklydo tarp tiesos ir melo, žmogus, kuris gelbėdamas savo užpakalį, yra pasiryžęs bet kam, tikiu, jog jo pasakojime yra tiesos, tik man labai gaila, kad tas žmogus pasiklydo“, – kalbėjo televizijos laidų prodiuseris.
V. Gaivenis taip pat sakė, kad apie M. Žalimą prokurorams papasakojo praėjus dviem dienoms po susitikimo – apie tai informavo tuometį Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoją Irmantą Mikelionį.

M.Žalimas: M.Milinienė pasakė, kad ne laidą reikia filmuoti, o kreiptis į pareigūnus

Tuo metu M. Žalimas teisme teigė, kad nepažinojo V. Račkausko.

„Jūs manęs nepriskirinėkite nusikalstamam pasauliui, kad turėčiau pažinoti V. Račkauską, – po V. Gaivenio liudijimo kreipdamasis į žurnalistą teisme kalbėjo valstybės saugomas liudytojas. – Jūs pats minėjote apie pinigus, sakiau, kad nesu tikras, jog buvo V. Račkauskas, bet tu sakei, filmuojam, nereikės perfilmuoti, juk tu su tais pačiais drabužiais, o jeigu nepasitvirtins, nerodysime“.

M. Žalimas teigė, kad po filmavimo V. Gaivenis jį supažindino su M. Miliniene. „Tačiau ji pasakė, kad ne laidą filmuoti reikia, pas pareigūnus vežti, bet V. Gaivenis norėjo dar filmuoti sodo namelį ir pasakė, jog jeigu neparodysiu namelio, jis parodys viską, ką filmavo“, – teigė jis.

„Man apmaudu, kad žmogus taip meluoja ir džiugu pasakyti, jog filmavimo metu su manimi dalyvavo operatorius Nerijus Baniūnas, kuris galėtų patvirtinti, ką kalbėjo M. Žalimas – neturiu ką daugiau pasakyti, nes žmogus akivaizdžiai meluoja“, – sakė V. Gaivenis.

M.Žalimo draugė: pareigūnai sakė nieko nesakyti prokurorams

Teismas taip pat apklausė maždaug šešerius metus su M. Žalimu gyvenančią jo vaiko motiną Laurą Žiliūtę – ji taip pat saugoma valstybės.

Moteris taip pat teigė, kad M. Žalimas jam kartą papasakojo, jog jo draugas D. Kedys turi problemų dėl dukros ir jam niekas nepadeda.

„Pasakiau, kas čia per nesąmonės, yra teisiniai keliai ir teisybė turi nugalėti“, – pasak L. Žiliūtės, jos draugas buvo prisipažinęs, kad D. Kedys yra karštakošis, todėl turėtų nusiraminti.

Ji pasakojo, kad M. Žalimas ją supažindino su savo draugu R. Ivanausku ir jo sugyventine Egle Barauskaite.

„2009-ųjų rugpjūčio paskutinį ar pirmą rugsėjo sekmadienį jie atvažiavo pas mus į svečius, bet paskui Mindaugas su R. Ivanausku išvažiavo pirkti batų, grįžo tik vėlai vakare, – pasakojo moteris. – Vakare grįžęs jis pasakė, kad jie kažką planuoja, kažkokį nusikaltimą. Mindaugui pasakiau, kad man neįdomu, eik ir pasakyk pareigūnams, jeigu žinai. Bet jis niekur nesikreipė, o po kiek laiko pasakė, jog nelabai tiki jų planais, gal jie tiesiog pasikarščiavo“.

Moteris teisme taip pat prisiminė, kaip po kiek laiko M. Žalimas išvyko į Kauną, o į namus „grįžo kaip nesavas“.

„Jis buvo sutrikęs, papasakojo, jog D. Kedys iš tikrųjų ketina žudyti, ir jį įtraukė į planą – po J. Furmanavičiaus, dar vieno teisėjo, V. Naruševičienės, Laimutės Stankūnaitės ir A. Ūso nužudymo turės jį paslėpti draugo sodo namelyje“, – sakė ji.

Moters teigimu, M. Žalimas nusprendė kreiptis į Policijos departamentą, susirado tolimą savo giminaitį A. Stončaitį, kuriam viską papasakojo.

„Vėliau, spalio 4 d. jis man pasakė, kad jie kitą dieną planuoja nusikaltimą, todėl jis paskambino Ulpiui ir išvažiavo su juo susitikti“, – kalbėjo L. Žiliūtė.

Ji taip pat neslėpė, kad M. Žalimas bendravo su Policijos departamento pareigūnais, tačiau nė vieno jų nebuvo mačiusi. Moteris taip pat sakė, jog draugas jai pasakojęs, kad Policijos departamento pareigūnai prašė nieko nepasakoti apie bendravimą – esą prokurorai jį padarys D. Kedžio bendrininku.

Prokuroro paklausta, ar jos gyvenimo draugas nėra linkęs fantazuoti, moteris sakė, jog to nėra pastebėjusi. „Apie geresnį gyvenimą ir aš pafantazuoju, bet kad būtų pamelavęs...“, – sakė ji.

Net nebandė užkirsti kelio galimoms žudynėms

Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas V. Paškevičius antradienį nusprendė kaltinamajam V. Vitkovskiui panaikinti dar ikiteisminio tyrimo metu jam skirtą įpareigojimą – nebendrauti su V. Račkausku ir T. Ulpiu.
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Arūnas Verenius teisme yra sakęs, kad V. Račkauskas, veikdamas bendrininkų grupėje su T. Ulpiu, E. Damukaičiu, V. Vitkovskiu ir D. Sinkevičiumi, nuo 2009 m. spalio 5-osios (J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymo) iki 2011-ųjų spalio 30-osios nuslėpė informaciją apie buvusį dviejų žmonių nužudymu įtariamą D. Kedžio draugą M. Žalimą.

Pasak prokuroro, į Policijos departamentą dar 2009 m. rugsėjo 16-ąją atvyko M. Žalimas ir pateikė informaciją apie D.Kedžio bei jo bendrų Raimundo Ivanausko ir Eglės Barauskaitės planuojamą teisėjo J. Furmanavičiaus, L. Stankūnaitės bei jos sesers V. Naruševičienės nužudymą. Be to, M. Žalimas nurodė informaciją apie nužudymui ketinamą panaudoti dujinį ginklą su garso slopintuvu bei specialiai nusikaltimui įsigytą automobilį.

Šią informaciją M. Žalimas pateikė T. Ulpiui, kuris informacijos jokiuose dokumentuose neužfiksavo ir nesiėmė neatidėliotinų veiksmų užkirsti kelią planuojamam labai sunkiam nusikaltimui.

Vėliau, jau po J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymo, esą V. Račkauskas savo pavaldiniams V. Vitkovskiui ir D. Sinkevičiui nurodė patekti į sodo namelį, kuriame turėjo slėptis D. Kedys. Šiame namelyje pareigūnai spalio 8-ąją neteisėtai įrengė ir savaitę naudojo slaptas technines priemones, tačiau įtariamojo žudiko taip ir nesulaukė, o D. Kedžio name paliktus daiktus vėliau atidavė M. Žalimui.

„Taip sudarė sąlygas negrįžtamai prarasti daiktus“, – pabrėžė prokuroras.

Kaltinamajame akte taip pat teigiama, kad šios informacijos nežinojo ikiteisminį tyrimą dėl žudynių Kaune atliekantys Generalinės prokuratūros prokurorai. Maža to, praėjus 10 d. po žudynių esą pareigūnams buvo duotas nurodymas ir toliau prokurorams nepranešti duomenų apie M. Žalimą.

Be to, prokuroro teigimu, 2009-ųjų lapkričio 20-ąją V. Račkauskas taip pat suklastojo oficialų dokumentą, kai siekdamas nuslėpti M. Žalimo pateiktą informaciją, tuomečiam Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui Algimantui Kliunkai pranešė, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro padaliniai nebuvo gavę duomenų apie ketinimus susidoroti su J. Furmanavičiumi, V. Naručevičiene dėl galimo mažametės mergaitės tvirkinimo. Šią pažymą prokurorui parengė E. Damukaitis.

Kad policija neturi jokių duomenų apie M. Žalimą, prokurorui A. Kliunkai jo darbo kabinete 2010-ųjų sausio 20-ąją vykusio susitikimo metu nurodė ir T. Ulpis.

Pasak prokuroro, ši informacija paaiškėjo 2011-ųjų spalio 30-ąją, kai pas prokurorus atvyko M. Žalimas ir pateikė anksčiau policijai perduotą informaciją.

Kaltinamajame akte teigiama, kad aukšti policijos pareigūnai dėl neatsargumo neatliko savo pareigų bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

Bylą nagrinėjantis teismas ketina apklausti apie 50 liudytojų.