Už tai 2004 liepos 20 dieną tuometinis Šiaulių miesto 2-ojo policijos komisariato komisaras P.Keinys buvo atleistas iš tarnybos.

Ekskomisaras su šiuo sprendimu nesutiko ir apskundė jį teismui, prašydamas panaikinti Policijos departamento įsakymą ir grąžinti jį į tarnybą.

Bylą dėl atleidimo iš darbo išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas buvo patenkinęs P.Keinio reikalavimus.

Tuo tarpu dabar Policijos departamento skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas žemesnės instancijos teismo sprendimą panaikino.

Šiaulių 2-ajam policijos komisariatui kol kas laikinai vadovauja kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Robertas Jagminas.

Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, šio teritorinio policijos komisariato dabar bus paskirtas pastovus jo vadovas.

P.Keinys tarnybos policijoje neteko po tarnybinio patikrinimo išvados.

Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti trys komisaro veiksmai, kurie užkirto jam kelią eiti toliau tarnybą.

2004 sausio 9-ąją dieną P.Keinys paskambino savo pavaldiniui, Šiaulių miesto 2-ojo policijos komisariato budėtojui ir nurodė atšaukti į įvykio vietą išvykusią operatyvinę grupę, tuo priversdamas atsisakyti atlikti teisėtus veiksmus.

Žinodamas apie tai, kad dėl jo galimos nusikalstomos veiklos pradėtas ikiteisminis tyrimas bei būdamas jau nušalintas nuo pareigų, jis tarnybinio patikrinimo atlikimo metu siekė paveikti paveikti Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininką Vidą Maigį bei Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros pareigūnus, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliekamas ne Specialiųjų tyrimų tarnyboje.

P.Keinys buvo įtariamas 2004-ųjų sausio 9-ąją Šiauliuose, viename Gegužių gatvės namo bute, sumušęs ir grasinęs nužudyti pažįstamą šiaulietę.

Netrukus policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius įsakė atlikti patikrinimą. Buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti.

Tyrimo medžiaga buvo perduota STT Šiaulių skyriaus pareigūnams. Vėliau STT gavo nukentėjusiosios pareiškimą, kuriame moteris teigia galėjusi apsirikti.

Moteris rašė, kad bute buvo tamsu, todėl ji gerai neįsižiūrėjo į ją mušusį vyrą. Moteris tvirtino, kad tai galėjo būti ne P.Keinys.

Anot moters, savo klaidą ji suprato pamačiusi P.Keinį, kurį palyginusi su užpuoliku, pastebėjo, jog komisaro P.Keinio plaukai yra per trumpi, kad į juos būtų galėjusi įsikabinti konflikto metu. Tada šiaulietė nuvyko pas pareigūnus ir pakeitė parodymus - raštiškai nurodė, kodėl užpuoliką palaikė komisaru P.Keiniu.

Vėliau Šiaulių apygardos prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą P. Keinio atžvilgiu, nes "jo veiksmais nėra padaryta veika", turinti grasinimo nužudyti požymių.

Tyrimą dėl komisaro P.Keinio atliko ir Policijos departamento vidaus tyrimų valdyba.

Tarnybinį patikrinimą atlikęs valdybos vadovas Aleksandras Katinas buvo sulaukęs tuometinio prezidento Rolando Pakso patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Romualdo Senovaičio skambučio.

Žiniasklaidos teigimu, policijos generalinio komisaro pavaduotojo kėdę į R.Pakso patarėjo postą iškeitęs R.Senovaitis aptakiai prašė buvusio kolegos A.Katino, kad tyrimas pasibaigtų palankiai Šiaulių pareigūnui.

Informaciją apie tokį skambutį, kuriuo siekta daryti įtaką policijai, žiniasklaidai tada patvirtino policijos generalinis komisaras V.Grigaravičius.

Skambinęs prisipažino ir pats R.Senovaitis, tačiau tvirtino komisaro P.Keinio neužtarinėjęs.