Vilniaus apygardos teismas pirmadienį toliau aiškinosi norvego Bjorno Kovernemo pagrobimo istoriją: baudžiamojoje byloje kaltinimai pateikti taip pat Norvegijos piliečiui Steinarui Westby bei trims Lietuvos piliečiams – Andrejui Sochorui, Salvijui Markaičiui ir Dmitrijui Družininui.
Pirmadienį teisme paaiškėjo, kad nukentėjusiuoju pripažintas norvegas nebuvo vienintelis, už savo laisvę privalėjęs susimokėti nusikaltėliams – B. Kovernemo pagrobimo išvakarėse S. Westby ir A. Sochoras buvo įkalinę dar vieną užsienietį. Jis buvo išleistas, kai sumokėjo išpirką – tiesa, dėl to kaltinimai vyrams nepateikti, nes ikiteisminio tyrimo metu nepavyko išsiaiškinti nukentėjusiojo.
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad užsieniečių pagrobimus organizavo Lietuvos policijai gerai žinomas S. Westby. Jis, kaip ir bendrai, šiuo metu yra suimti ir teismo nuosprendžio laukia Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.
Bylos duomenimis, norvegas B. Kovernemo buvo įkalintas 2011-ųjų spalio pradžioje Gedimino pr. esančiame bute. Už jo laisvę iš verslininko artimųjų buvo reikalaujama 250 tūkst. Norvegijos kronų, tačiau per kelis kartus jiems buvo pervesta apie 180 tūkst. kronų.
Norvegas labiausiai bijojo, kad nenužudytų žmonos ir vaikų
Įkaitą išlaisvino antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai – į Lietuvos policiją kreipėsi norvego artimieji ir pranešė apie neteisėtą laisvės atėmimą bei reikalaujamą išpirką. Pagal piniginius pervedimus nustatę, kur gali būti laikomas užsienietis, „Aro“ pareigūnai šturmavo butą – jame be įkaito buvo trys iš keturių pagrobėjai (vienas buvo išvykęs į namus).
Įkalintas norvegas pareigūnams aiškino, kad jam buvo grasinama, jog nesumokėjus pinigų nukentės visa šeima. Vyras sakė, kad nusikaltėliai jam lipnia juosta buvo surišę rankas bei užklijavę burną. Tiesa, ją gal po po poros valandų atklijavo.
Užsienietis teigė, kad su S. Westby susipažino parduodamas automobilius – jais susidomėjęs tautietis paprašė susitikti, nes nori apžiūrėti parduodamas transporto priemones. Į vieną butą įviliotas vyras netrukus tapo baisaus nusikaltimo auka – norvegas neslėpė, jog jau nesitikėjo, kad į Norvegiją grįš gyvas ir sveikas.
Maža to, jis baiminosi, kad gali būti išžudyta jo šeima – S. Westby grasino, jog ir su jais susidoros.
Norvegijos verslininkas patikėjo grasinimais, nes tautietis įvardijo jo šeimos narių vardus.
Už laisvę susimokėjo dar vienas norvegas
Kaltinimų dėl nusikaltimo organizavimo sulaukęs S. Westby teisme atsisakė duoti parodymus – vyras teigė, jog savo versiją papasakos tik tuomet, kai išklausys visų kaltinamųjų ir liudytojų pasakojimus bei bylą nagrinėjanti teisėja Audronė Kartanienė pagarsins ikiteisminio tyrimo metu surinktus Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) ir Generalinės prokuratūros (GP) duomenis.
Tuo metu S. Westby bendrai sutiko atskleisti, kaip įsivėlė į užsieniečio pagrobimo istoriją, tiesa, savo atsakomybę bandydami gerokai sušvelninti.
Geriausiai su S. Westby pažįstamas vilnietis A. Sochoras teisme pasakojo, kad norvegas jo paprašė pasaugoti žmogų. „Jis man buvo skolingas 2 tūkst. eurų, todėl su juo susitikinėjau“, – kaltinamasis aiškino, jog S. Westby jam anksčiau buvo pasiūlęs darbą Norvegijoje, už kurį taip ir nesumokėjo.
A. Sochoras sakė, kad B. Kovernemas nebuvo vienintelis užsienietis, kurį reikėjo „prižiūrėti“.
„Šio įvykio išvakarėse saugojau kitą žmogų – su S. Westby nuėjome į jo butą, čia jis laisvai bendravo, kalbėjo telefonu, o paskui kartu nuėjo į bankomatą ir išėmė pinigus“, – sakė kaltinamasis, „už darbą“ gavęs 700 Lt.
Vyras teigė, kad po šio įvykio S. Westby paprašė pasiimti dar keletą draugų, kurie padėtų užsienietį „prižiūrėti“.
„Jo, būsiu, tik šįkart rimtesnius bachūriukus pasiimsiu“, – pareigūnai S. Westby mobiliojo ryšio telefone aptiko A. Sochoro rašytą SMS žinutę. Į pagalbą jis pasitelkė pažįstamą automechaniką D. Družininą ir tuo metu pas jį viešėjusį S. Markaitį.
Įkaito „prižiūrėtojas“: norvegas kelis kartus buvo „morališkai pratrūkęs“
A. Sochoras tvirtino, kad prieš atvažiuodamas į butą Gedimino pr., kur buvo laikomas norvegas, prekybos centre nusipirko lipnios juostos.
„Kad užsienietį turėsiu sumušti, S. Westby pasakė prieš pat įeinant į butą – tada pribėgau prie jo, pasakiau, kad sudėtų rankas ir jas surišau, o burną užklijavau, – aiškino jis, pažymėjęs, jog S. Westby kažką įkaitui pasakė norvegų kalba ir pakišo baltą popieriaus lapą. – Tada jis parašė keturis skaičius – kadangi S. Westby buvo paėmęs jo piniginę su kortele, supratau, jog tai – PIN kodas“.
Kaltinamasis tikino, kad norvegui burna buvo užklijuota tik maždaug 15-20 min. – esą jam buvo sudėtinga kvėpuoti, todėl lipni juosta buvo nulupta.
„Mes nieko nežinojom apie reketą – kai norvegą surišome, S. Westby pasakė, jog jis yra skolingas pinigų“, – tikino A. Sochoras.
Jo teigimu, S. Westby dažnai išeidavo ir vėl sugrįždavo į butą. „Kartą jis grįžęs man padavė 2 tūkst. Lt – juos padalijau į tris dalis, – sakė A. Sochoras. – Kai vėliau D. Družininas išvažiavo namo, grįžęs S. Westby man davė tūkstantį eurų – 700 pasiėmiau sau, o S. Markaičiui daviau 300“.
Kaltinamojo teigimu, laisvės netekęs norvegas kelis kartus buvo „morališkai pratrūkęs“.
„Jis pradėdavo verkti, sakydavo, kad yra labai išsigandęs ir bijo dėl savo žmonos ir vaikų, tačiau mes nuramindavome, jog nieko jiems nenutiks“, – kalbėjo A. Sochoras.
Kaltinamojo teigimu, B. Kovernemas nepatyrė jokio fizinio smurto, esą buvo priešingai. „Mes tik rūpinomės, kad jis niekur neišeitų – norvegas mums siūlė pinigų už paleidimą, bet jam pasakiau, jog jo pinigų nereikia“, – tvirtino A. Sochoras.
Išvydo vaizdą, kurį buvo matęs tik kinuose
Panašiai apie užsieniečio įkalinimą kalbėjo ir D. Družininas, tikinęs, jog iš anksto nežinojęs, kad B. Kovernemas bus laikomas kaip įkaitas.
„Kai A. Sochoras užėjo į butą ir užklijavo tam vyrui rankas bei burną, aš su S. Markaičiu nieko nesupratau, – tikino jis. – Vėliau, kai A. Sochoras mums davė pinigų, supratau, jog čia tikrai kažkas negerai ir pasakiau, jog turiu skubiai išvykti. Iš tikrųjų, buvau priblokštas to, ką mačiau – visa tai buvau tik per filmus regėjęs. Mane taip paveikė, kad paskui važiuodamas namo net kelio neatsiminiau“.
Vis dėlto, D. Družininas po kelių valandų sugrįžo į butą, kuriame buvo laikomas įkaitas. „Man paskambino A. Sochoras ir pasakė, kad S. Markaitis mano automobilyje pamiršo telefoną“, – teisinosi kaltinamasis.
Jis teigė įkalbėjęs savo bendrus atrišti norvegui rankas. „Man pagailo žmogaus“, – teisme aiškino D. Družininas.
Teisėjos paklaustas, kodėl, jeigu iš tiesų gailėjo užsieniečio, apie įvykį nepranešė pareigūnams, kaltinamasis aiškino: „Ir aš buvau įbaugintas, gerai nepažinojau A. Sochoro, o tuo labiau S. Westby, nenorėjau atsidurti nukentėjusiojo vietoje“.
Svaiginosi amfetaminu, todėl beveik nieko neprisimena
Tuo metu B. Kovernomą „prižiūrėjęs“ ne kartą dėl plėšimų teistas S. Markaitis aiškino, jog išvis nelabai ką pamena, nes prieš pat įvykį buvo patyręs sunkią galvos traumą, todėl tądien tik gėrė alkoholinius gėrimus ir vartojo vaistus bei psichotropines medžiagas.
„Visos šios situacijos nesupratau, bet neišdrįsau klausti, todėl prie bute įrengtos pirties gėriau degtinę, tądien buvau vartojęs amfetamino, – pareiškė S. Markaitis. – Taip, man A. Sochoras padavė pinigų. Už ką? Už tai, kad kartu buvom“.
S. Markaitis aiškino, kad vos tik uždarytas į Lukiškes sulaukė medikų pagalvos – Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo atliktos sudėtingos operacijos.
„Kaip viskas buvo su tuo norvegu, šiandien negaliu tiksliai pasakyti“, – tvirtino po sulaikymo nuoširdų prisipažinimą parašęs kaltinamasis.