DELFI šaltinių teigimu, išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo konstatuota, jog dviejų žmonių nužudymu įtariamo Drąsiaus Kedžio ir buvusios jo draugės Laimutės Stankūnaitės šeimoje nebuvo jokios pedofilijos, skųs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas. Tiesa, ne advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė, atstovavusi mažametės interesams Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme – ją nuspręsta pakeisti.
Kodėl J. T. Litvinskienė buvo pakeista ir kas dabar atstovaus L. Stankūnaitės dukrai, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė Solveiga Paulauskienė neatskleidė – esą tokius duomenis draudžia skelbti įstatymai.
Tiesa, ši „paslaptis“ greitai bus įminta – informacija apie apeliacinį skundą įteikusį advokatą taps vieša vos tik teismas gaus jo pasirašytus dokumentus.
DELFI šaltinių teigimu, VTAT nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, jog mažametė mergaitė nepatyrė prievartos. Mergaitei atstovaujanti tarnyba apeliacine tvarka nagrinėsiančio Vilniaus apygardos teismo galės prašyti A. Ūsą pripažinti kaltu dėl mergaitės tvirkinimo arba bylą nutraukti nesurinkus pakankamai kaltės įrodymų.
A. Ūso interesams teisme atstovavęs advokatas Adomas Liutvinskas teigė, kad žinia apie skundžiamą nuosprendį jam yra naujiena.
„Man sunku pasakyti, nes nežinau, dėl ko bus skundžiamas nuosprendis – neįsivaizduoju, ką ten galima dar skųsti, nes byloje jau viskas išsamiai buvo išnagrinėta“, – sakė advokatas.
Kad nuosprendis būtų apskųstas, norėjo pedofilijos bylos nagrinėjimui pirmininkavęs teisėjas Audrius Cininas.
„Asmeniškai norėčiau, kad nuosprendis būtų apskųstas ir išnagrinėtas pačiu aukščiausiu lygiu iki Aukščiausiojo teismo, jog būtų panaikintos bet kokios abejonės jo teisingumu“, – yra sakęs jis.
DELFI primena, kad vadinamąją pedofilijos bylą išnagrinėjusi trijų teisėjų kolegija konstatavo, jog A. Ūso veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių – dėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimo kolegija turėjo vieningą nuomonę.
„Byloje yra duomenys, kad tarp vaiko tėvo ir motinos yra priešiški santykiai ir neapykanta tiek mergaitės motinai, tiek ir A. Ūsui nuo to laiko, kai jis pradėjo jai padėti byloje“, – yra sakęs teisėjas A. Cininas.
Pasak jo, teismas padarė kategorišką išvadą, kad vienintelė reali vaiko seksualinė patirtis yra įgyta 2008 m. lapkričio-2009 m. rugsėjo mėnesiais jos tėvo namuose įkyrių, nekvalifikuotų ir neteisėtų klausinėjimų bei filmavimų metu“.
Teismas pažymėjo, kad vienintelė D. Kedžio dukros reali seksualinė patirtis buvo ta, kurią ji įgijo gyvendama D. Kedžių namuose – „įkyrių, nekvalifikuotų bei neteisėtų klausinėjimų bei filmavimų metu“. Šiuos filmavimus mergaitės tėva atliko nuo 2008-ųjų lapkričio iki 2009-ųjų rugsėjo.
„Vyko įkyri vaiko kvota, be to, jis buvo verčiamas filmuotis vaiką psichiškai traumuojamuose epizoduose“, – teisėjas A. Cininas pažymėjo, kad vaizdo įrašus D. Kedys darė panaudodamas psichologinę prievartą, įrašas buvo sumontuotas iš 50 epizodų, vyko maždaug 9 vaiko filmavimo sensai.
Prokurorai A. Ūsą kaltino mergaitės tvirkinimu, tačiau bylą perdavus teismui pakeitė savo poziciją ir kaltinamąjį prašė reabilituoti po mirties.