Penktadienį paskelbtas teismo nuosprendis dar negalutinis – jį bus galima skųsti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.
Kaip paskelbė trijų teisėjų kolegijai vadovavęs teisėjas Audrius Cininas, įvertinus visus liudytojų parodymus, surinktą bylos medžiagą nepasitvirtino, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktas A. Ūsas būtų panaudojęs bent kokią prievartą prieš D. Kedžio ir L. Stankūnaitės dukrą.
Pasak teismo, A. Ūsas L. Stankūnaitės bute lankėsi vos du tris kartus, praleido ten trumpą laiką ir jokių tvirkinimo veiksmų neatliko.
„Teismas visiškai išteisino kaltinamąjį A. Ūsą dėl jam pareikštų kaltinimų ir padarė kategorišką išvadą, kad vienintelė reali vaiko seksualinė patirtis yra įgyta 2008 m. lapkričio-2009 m. rugsėjo mėnesiais jos tėvo namuose įkyrių, nekvalifikuotų ir neteisėtų klausinėjimų bei filmavimų metu“, – sakė teisėjas A. Cininas.
Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas pabrėžė, kad neabejoja A. Ūso nekaltumu – tai patvirtino visi liudytojai, išskyrus D. Kedžio namiškius.
Teismas taip pat rėmėsi ekspertų išvadomis, kurios, pabrėžė teisėjas, teisino, o ne kaltino A. Ūsą.
Teismas pažymėjo, kad vienintelė D. Kedžio dukros reali seksualinė patirtis buvo ta, kurią ji įgijo gyvendama D. Kedžių namuose - „įkyrių, nekvalifikuotų bei neteisėtų klausinėjimų bei filmavimų metu“. Šiuos filmavimus mergaitės tėva atliko nuo 2008-ųjų lapkričio iki 2009-ųjų rugsėjo.
„Vyko įkyri vaiko kvota, be to, jis buvo verčiamas filmuotis vaiką psichiškai traumuojamuose epizoduose“, – teisėjas A. Cininas pažymėjo, kad vaizdo įrašus D. Kedys darė panaudodamas psichologinę prievartą, įrašas buvo sumontuotas iš 50 epizodų, vyko maždaug 9 vaiko filmavimo sensai.
Teismas įsitikinęs, kad nukentėjusiąja pripažintos mergaitės nereikėjo apklausti teisme – tai rekomendavo ekspertai. „Vaiko tolimesnė apklausa yra beprasmė ir jo atmintis yra ištrinta – taip parašyta ekspertų išvadose“, – patikino teisėjas.
Nutraukdamas bylą teismas taip pat pažymėjo, kad valstybės kaltinimą palaikęs prokuroras gali savo iniciatyva pradėti ikiteisminius tyrimus. Prokuroras žada baudžiamojon atsakomybėn patraukti D. Kedžio tėvą Vytautą Kedį, pasakojusiam, jog L. Stankūnaitės tėvų namuose matė tik su trumpikėmis vaikščiojusį A. Ūsą, apie vyndėmę ant A. Ūso lyties organo prabilusią Laimą Bloznytę-Plešnienę bei D. Kedžių kaimynę Olgą Girdauskienę, kalbėjusią apie tvirkintą mergaitę.
Išklausyti teismo priimto verdikto atvyko prokuroras, advokatai, kaltinamojo A. Ūso tėvai, didelis būrys žurnalistų ir vos keletas žiūrovų – visi jie vos tilpo teismo salėje.
„Džiaugiamės, tikėjomės ir tikėsime, kad tiesa visada išlenda, nors, kaip matote, po keturių metų, tačiau tiesa išlindo, - po paskelbimo kalbėjo A. Ūso tėvas. - Jūs matėte ir girdėjote, kad D. Kedį žmonės matė, kaip nestabilios psichikos žmogų. Antras dalykas – toje šeimoje su psichika matyt ne viskas tvarkoje, netgi žentas paprašė patikrinti L. Kedienės psichinę sveikatą“.
Jis piktinosi, kad D. Kedžio sesuo „per vaiko galvą ir lavonus“ pateko į Seimą. „Visi tie, kurie dalyvavo šitame nusikalstamame šmeižte, turės atsakyti už savo veiksmus – žodis ne žvirblis“, – tvirtino vyras.
„Melas atjoja ant balto žirgo, o tiesa ateina pėsčiomis – atropojo po 4 metų ir vieno mėnesio“, – sakė A. Ūso motina.
Filmuodamas dukrą tėvas pažeidė vaiko garbę ir orumą, įrašai – sumontuoti
Teismas nagrinėjo tik nedidelę dalį iš pateiktų kaltinimų ir versijų, kurias tyrė prokurorai ir kurios sudarė didžiąją bylos dalį. „Visos tos versijos buvo paneigtos ir atmestos dar prieš 2 m. – 2010 m. vasario 26 d. prokuroro R. Šileikos nutarimu – turiu omeny kaltinimus mergaitės mamai, teisėjui J. Furmanavičiui, V. Naruševičienei ir A. Ūsui, byla iš esmės tuo metu jau buvo baigta“, – sakė teisėjas.
„A. Ūso veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių“, – teisėjas prisipažino, kad dėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimo kolegija turėjo vieningą nuomonę.
„Byloje yra duomenys, kad tarp vaiko tėvo ir motinos yra priešiški santykiai ir neapykanta tiek mergaitės motinai, tiek ir A. Ūsui nuo to laiko, kai jis pradėjo jai padėti byloje“, – pažymėjo teisėjas.
Teismas išsamiai analizavo D. Kedžio darytus vaizdo įrašus. „Įvertinęs šiuos įrašus teismas padarė kategorišką išvadą – tai neteisėti įrašai, jie daryti pažeidžiant vaiko įstatymus, jie pažeidžia vaiko garbę ir orumą, – sakė A. Cininas. – Be to, įrašai daryti nesant jokio būtinumo, nes vaikas tuo metu jau buvo apklaustas, tame tarpe – ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Teismas pažymėjo ir tai, kad įrašai buvo daromi tuo metu, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams buvo ypatingai trukdoma atlikti tyrimo veiksmus – vaiko psichiatrinę-psichologinę ekspertizę“.
Pasak teisėjo, tuo metu vaikas buvo slepiamas ir izoliuotas ne tik nuo motinos, bet apskritai nuo visos aplinkos – buvo išimtinai laikomas D. Kedžių namuose.
„Taip pat teismas konstatavo, kad vaizdo įrašas darytas naudojant psichologinę prievartą – vaikas jokioje neutralioje aplinkoje nekalbėjo apie tariamą panaudotą prieš jį seksualinę prievartą ar tvirkinimo veiksmus – tai akivaizdžiai matoma vaiko oficialiuose vaizdo įrašuose, tai atkreipiamas ypatingas dėmesys ir psichologo išvadose“, – aiškino teisėjas.
Jo teigimu, tokius veiksmus, kokius su mergaite atliko jos tėvas D. Kedys, draudžiama atlikti net sugaugusiems.
„Draudžiama atlikti veiksmus, žeminančius garbę ir orumą – vaizdo įraše mes matome veiksmus, kai vaikas vaizduoja oralinį aktą, imituoja vyro masturbaciją ir kitas vulgarias scenas“, – sakė jis.
Vaikui buvo įteigta apie patirtą prievartą
Teismas taip pat atkreipė dėmesį į priešiškus dabar jau buvusios vaiko globėjos N. Venckienės ir vaiko motinos L. Stankūnaitės santykius.
Teisėjo teigimu, kaltinimas A. Ūsui buvo grindžiamas iš konteksto ištrauktais psichologo teiginiais – esą vaikui padidintas įtaigumas nenustatytas ir kad vaiko pasakojimai pagrįsti realia patirtimi.
„Šios išvados ištrauktos iš konteksto, – sakė A. Cininas. – Jeigu kalbėsime apie pirmąją ekspertizę, kuri padaryta 2009 m. balandį, iš tiesų ekspertai konstatavo, kad jai padidintas įtaigumas nenustatytas, tačiau jie net nežinojo, kokia masyvi įtaiga, kokio mąsto klausinėjimai ir mokymas vyko vaiko namuose. Net ir tokiu atveju ekspertams kilo įtarimas ir jie akcentavo, kad vaiko parodymams gali turėti įtakos tėvo, kuris jai yra didelis autoritetas, elgesys, klausinėjimai ir t. t. Kitose ekspertizės išvadose kategoriškai teigiama (ypač įvertinant tėvo pateiktus vaizdo įrašus), kad vaiko parodymams neabejotinai įtakos turėjo nekvalifikuota įkyri apklausa, kurios metu buvo užduodami direktyvos, uždari, menantys atsakymą klausimai. Iš vaizdo įrašo matome, kad jis yra daugybę kartų sumontuotas. Po pertraukos naujoje atkarpoje matome, kad vaikas atsako į tai, kaip pageidauja artimieji, ir panašūs požymiai“.
Pasak jo, reali patirtis gali pasireikšti ne tik realiais vaiko pergyvenimais ir netiesiogiai patirta seksualine prievarta, bet ir netiesiogiai – t. y. įtaiga, kuri susijusi su jam artimais ar neartimais žmonėmis, jų neteisingu klausinėjimu.
Teisėjas pažymėjo, kad nuosprendį galės apskųsti visi proceso dalyviai, tačiau greičiausiai tokia galimybe pasinaudos Vaiko teisių apsaugos tarnyba (VTAT).
„Asmeniškai norėčiau, kad nuosprendis būtų apskųstas ir išnagrinėtas pačiu aukščiausiu lygiu iki Aukščiausiojo teismo, jog būtų panaikintos bet kokios abejonės jo teisingumu“, – sakė jis.
Ilgas bylos kelias iki teismo
Bylą nagrinėjant teisme prokuroras ir A. Ūso artimieji buvo prašę ją nutraukti, o kaltinamąjį reabilituoti, nukentėjusiajai mergaitei atstovavusi Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) atstovė Alina Masel prašė nutraukti bylą tik dėl to, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti. Kita mergaitės atstovė advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė pareiškė, kad A. Ūsui pareikšti kaltinimai pasitvirtino ir teisėjų kolegijos prašė kaltinamąjį pripažinti kaltu.
Vadinamosios pedofilijos bylos kelias iki teismo buvo labai ilgas – ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai ilgą laiką jį vilkino, dėl to vėliau nebuvo įmanoma atlikti būtiniausių neatidėliotinų veiksmų.
A. Ūsas teismui buvo perduotas tik dėl mažamečio asmens tvirkinimo, nors jam anksčiau buvo pareikšti įtarimai ir dėl seksualinio prievartavimo. Šiuos įtarimus prokuratūra panaikino, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Be to, byloje buvo priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą teisėjo Jono Furmanavičiaus, L. Stankūnaitės bei šios sesers Violetos Naruševičienės atžvilgiu nutraukti, „jiems nepadarius nusikalstamos veikos“. Byloje taip pat nustatyta, kad prieš V. Naruševičienės dukrą seksualinės prievartos veiksmai nebuvo padaryti.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta daugiau kaip 18 tomų medžiagos, apklausta beveik 200 liudytojų, atlikti medicininiai, psichologiniai, fonoskopiniai tyrimai, gautos specialistų išvados, naudotasi Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro pagalba.
Be to, tyrimo metu buvo išanalizuoti gauti telefoninių pokalbių, tarpusavio kontaktų duomenys, kai kurių byloje apklaustų asmenų duoti parodymai patikrinti melo detektoriumi.
N.Venckienė: A.Ūsas negalėjo būti reabilituotas
A.Ūsą brolio dukrelės išnaudojimu kaltinusi D. Kedžio sesuo Neringa Venckienė teigia nesuprantanti, kaip teismas galėjo A. Ūsą reabilituoti, nors neneigia, kad tikėjosi tokios baigties. Seimo nare tapusi moteris aiškina, kad teismas tikriausiai rėmėsi tik psichologės Ilonos Čėsnienės išvada, kad N. Venckienės dukterėčiai buvo daroma įtaką, nors esą pati psichologė mergaitės net nematė.
„Tokios pabaigos ir buvo galima tikėtis, nes po to, kai Seimas pripažino, kad mano brolio skundai buvo pagrįsti, tai ne tik kad niekas nebuvo toliau tiriama, bet galima sakyti dedamos visos pastangos, kaip viską užgesinti. Tik aš nelabai žinau, kur teisėjai padėjo nuoseklius mergaitės parodymus penkių apklausų metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur padėjo prieštaringus L. Stankūnaitės ir A. Ūso parodymus, kur padėjo melo detektoriaus duomenis, kurie parodo, kad A. Ūsas ir L. Stankūnaitė meluoja, psichologų išvadas, kad mergaitė sveika, nefantazuoja“, - DELFI sakė N. Venckienė.
„Drąsos kelio“ lyderė pareiškė mananti, kad byloje buvo pakankamai duomenų – esą tai įrodo net faktas, kad prokuratūra buvo pripažinusi, kad esama pagrindo perduoti bylą teismui.
„Aš manau, kad reikšmės, ar jis reabilituotas, ar nereabilituotas, visiškai neturi, nes tas, kas domėjosi byla, kas sekė, kaip vykdomas ikiteisminis tyrimas, iš anksto turi tą nuomonę tiek apie A. Ūsą, tiek apie jo veiksmus“, - sakė N. Venckienė.
Ji apgailestavo, kad negali skųsti teismo nuosprendžio.
„Aš tikrai skųsčiau, jei galėčiau. Negalėjo A. Ūsas būti reabilituotas, nes buvo pakankamai duomenų. Bet iš tikrųjų norėčiau motyvus išgirsti“, - sakė N. Venckienė.
Politikė taip pat neigė, kad byloje buvo ištirti telefoniniai pokalbiai. „Byloje telefoninių išklotinių, 6 tomų nėra“, - sakė N. Venckienė.