Be to, teismas nusprendė 37 metų pareigūnui 2 metus uždrausti vairuoti transporto priemones.
Vilniaus apygardos teismas pakeitė apylinkės teismo teisėjo nuosprendį, kuriuo iš kaltinimų buvo panaikinta aplinkybė, jog D. Kliukauskas eismo įvykį padarė neblaivus.
Pasak apeliacinės instancijos teismo, tai, kad vairuotojas buvo neblaivus, patvirtino ne tik avariją matę žmonės, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, bet ir tai, kad šią aplinkybę buvo pripažinęs pats pareigūnas, nurodęs, jog galėjo būti neblaivus. Be to, policininkas atsisakė pasitikrinti neblaivumą.
„Bijojau, kad gali būti nustatytas neblaivumas, atsisakiau tikrintis“, – teisme sakė baudžiamojon atsakomybėn patrauktas policijos tyrėjas.
Nuo smūgio sudužo automobilio stiklas
Bylos duomenimis, D. Kliukauskas avariją sukėlė vasario 26-ąją, apie 16.15 val. Vilniuje, kai vairuodamas automobilį „BMW 318“ Žirmūnų gatvėje, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nesulėtino vairuojamo automobilio greičio, nesustabdė jo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir partrenkė į jo važiavimo juostą įžengusią nepilnametę mergaitę. Jai nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas policijos tyrėjas aiškino, kad dvi dienas prieš eismo įvykį vartojo alkoholinius gėrimus, o eismo įvykio dieną pasiėmė išgertuvių vietoje paliktą automobilį ir išvažiavo.
„Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sumažinau automobilio greitį, tačiau žmonių perėjoje nebuvo, – teisme aiškino pareigūnas. – Tuo metu trumpam nukreipiau žvilgsnį į šoną, o kai netrukus pasižiūrėjau į priekį, pamačiau per perėją einančią merginą... Pradėjau stabdyti automobilį, tačiau išvengti susidūrimo nesugebėjau ir savo automobilio bamperio kairiuoju kampu kliudžiau pėsčiąją. Nuo smūgio ji nukrito ant variklio dangčio, sudaužiusi priekinį mašinos stiklą, po to buvo nublokšta ant kelio“.
D. Kliukauskas teigė, kad iš karto išlipo iš automobilio ir priėjo prie merginos, ji buvo sąmoninga.
Liudytojai policininką sulaikė už 100 m nuo eismo įvykio
Eismo įvykį matę liudytojai teisme aiškino, kad merginą partrenkęs vairuotojas bandė pasišalinti.
„Vairuotojas, sustabdęs savo automobilį, išlipo, priėjo prie partrenktos merginos, o po to mėgino pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau mes jį sulaikėme maždaug už 100 m nuo partrenkimo vietos ir parsivedėme atgal“, – sakė teisme apklausti liudytojai.
Policijos tyrėjas neigė, kad ketino pasišalinti – esą dėl įvykio jis buvo pasimetęs, jį ištiko šokas, todėl jis vaikščiojo ties įvykio vieta, tačiau pasišalinti iš įvykio vietos neketino.
D. Kliukausko baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas buvo nusprendęs, kad byloje nesurinkta įrodymų, jog policijos pareigūnas automobilį vairavo neblaivus – esą tai nepatvirtinta jokiais oficialiais duomenimis, vairuotojas atsisakė pasitikrinti blaivumą.
Prokuroras: per daug akivaizdu, kad vairuotojas buvo neblaivus
Su tokia pozicija kategoriškai nesutiko Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Rimas Juodis, apskundęs apylinkės teismo teisėjo nuosprendį.
Apeliaciniame skunde jis pažymėjo, kad „jei asmens girtumo nustatymas būtų siejamas vien tik su specialiais tyrimais, būtų sudaromos visos sąlygos iš įvykio vietos pasišalinusiems ar kitais būdais medicininės apžiūros išvengusiems vairuotojams išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės“.
Pasak prokuroro, pagal teismų praktikoje formuojamas nuostatas asmens apsvaigimas nuo alkoholio gali būti nustatomas ne tik atliekant asmenų biologinės terpės bandinių tyrimus (kraujo tyrimus), bet ir remiantis kitais duomenimis, tame tarpe liudytojų parodymais.
Su tokia pozicija sutiko prokuratūros skundą patenkinęs Vilniaus apygardos teismas.
„Analizuojant bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis, ir visų pirma įvykį mačiusių bei su nuteistuoju D. Kliukausku tiesiogiai bendravusių liudytojų parodymus, matyti, kad D. Kliukauskas kilusio eismo įvykio metu buvo apsvaigęs.
Tai, pasak šių liudytojų, rodė pastarojo nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba, eidamas atgal link autoįvykio vietos, pastarasis šlitinėjo. Kad nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, užfiksuota ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kaip ir tai kad D. Kliukauskas, pristatytas į Vilniaus ligų priklausomybės centrą, tikrintis blaivumą kategoriškai atsisakė (…)
Komentuodamas šią situaciją bylos teisminio nagrinėjimo metu ir pats nuteistasis pripažino, kad tuo metu jis jautėsi nevisiškai blaivus ir bijojo, kad bus viršyta leistina alkoholio norma“, – pažymima teisėjos Audronės Kartanienės pirmininkaujamos kolegijos paskelbtame nuosprendyje.
Teismas: pareigūnas bandė panaudoti savo patirtį
Pasak teisėjų kolegijos, tos aplinkybės, kad po eismo įvykio D. Kliukauskas bandė nepastebėtas pasišalinti iš įvykio vietos, atsisakė atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų galima patikrinti jo blaivumą, leidžia konstatuoti, jog eismo įvykio metu D. Kliukauskas buvo apsvaigęs nuo alkoholio.
„Automobilį D. Kliukauskas vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, šiuo atveju nėra svarbu, kada – tą pačią ar dieną prieš eismo įvykį jis alkoholį vartojo, svarbu yra tai, kad eismo įvykio metu pastarasis automobilį vairavo būdamas neblaivus, – pabrėžė teisėjų kolegija. – Reikia pažymėti, kad D. Kliukausko elgesys ir po autoįvykio buvo itin lengvabūdiškas ir neatsakingas: po nepilnametės nukentėjusiosios partrenkimo, nuteistasis nesiėmė priemonių, jog pastarajai būtų suteikta pirmoji med. pagalba, pranešta apie eismo įvykį kelių policijai – jis tiesiog šalinosi iš eismo įvykio vietos, be to, pasinaudodamas savo kaip pareigūno patirtimi, visais įmanomais būdais atsisakė tikrintis blaivumą, tuo trukdydamas objektyviai nustatyti visas eismo įvykio aplinkybes, kas šiuo atveju, neigiamai apibūdina pastarojo asmenybę“.
Policijos tyrėjas prašė bylą nutraukti
Gana švelnų apylinkės teismo nuosprendį apeliacinės instancijos teismui buvo apskundęs ir nuteistasis, siekęs, kad byla būtų nutraukta, o jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
D. Kliukauskas aiškino, kad jis visiškai prisipažino padaręs neatsargų nesunkų nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nukentėjusiems asmenims padarytą žalą, su jais susitaikė, yra neteistas, taip pat nėra pagrindo manyti, kad darys naujas nusikalstamas veikas.
„Netrukus po įvykio susisiekiau su nukentėjusiosios motina, nuoširdžiai jos atsiprašiau, klausiau, kuo galėčiau padėti, ne už ilgo pilnai atlyginau padarytą žalą“, – pareigūnas teigė, kad jis prokurorui buvo pateikęs prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau šis prašymas buvo atmestas, o medžiaga buvo perduota teismui.
Su tokiais D. Kliukausko skundo argumentais nesutiko teismas, pažymėjęs, kad policijos tyrėjas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme duodamas parodymus apie jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybes, juos stengėsi derinti prie jau surinktų jo kaltės įrodymų, kiek įmanoma mažindamas padarytos veikos pavojingumo laipsnį.
„Todėl ikiteisminio tyrimo institucijų surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų nulemtas nuteistojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir tai tik iš dalies, pagrįstai nebuvo įvertintas, taip kaip to norėtų nuteistasis“, – įsiteisėjusiame nuosprendyje pažymėjo teismas.