2011 metais, analizuojant Klaipėdos apskrities policijos aptarnaujamos teritorijos kriminogeninę padėtį, buvo pastebėta tendencija, kad nuo pavasario žymiai išaugo telefoninių sukčiavimų skaičius (gegužės mėnesį įvykdyta 18 tokio pobūdžio nusikaltimų, birželio – 14, liepos – 20, rugpjūčio – 12). Be to, oficiali statistika neatitiko tikrosios padėties – iš tikrųjų tokių sukčiavimų buvo įvykdyta ar bandyta įvykdyti daug daugiau nei oficialiai užfiksuota.

„Alio, mama“ pakeitė „Alio, FNTT“

Tuo laikotarpiu į teisėsaugos institucijas (pradžioje – į Finansinių nusikaltimų tyrimą tarnybą, o vėliau ir į kitas) ėmė masiškai kreiptis žmonės, kurie teigė, kad telefonu buvo kviečiami į apklausas. Kvietimo priežastis – neva per jų bankų sąskaitas vykęs „pinigų plovimas“.

Paaiškėjo, kad tai buvo nuo telefoninių sukčių nukentėję asmenys, kurie kreipimosi metu dažnai dar nesuvokdavo, jog tapo nusikaltėlių aukomis. Tik vėliau, pasitikrinę bankų sąskaitas, jie suprasdavo, kad neteko santaupų. Nukentėdavo net ir tuščias sąskaitas turėję žmonės – jų vardu buvo paimti greitieji kreditai.

Be to, buvo gauta duomenų, kad daug žmonių nesikreipė į teisėsaugos institucijas, nes nepatyrė jokių nuostolių – juos tik nesėkmingai bandyta apgauti. Kiti tik informuodavo pareigūnus apie telefoninius sukčius, tačiau nesikreipdavo su oficialiais pareiškimais.

Iki to laiko policijos pareigūnams jau gerai buvo žinomas telefoninio sukčiavimo būdas – vadinamasis „Alio, mama“, kai laisvės atėmimo bausmes atliekantys nuteistieji skambindavo nukentėjusiesiems į jų laidinius telefonus, meluodavo, kad artimas giminaitis pateko į bėdą ir dėl to neva reikalingi pinigai. Šiuo atveju buvo disponuojama tik grynaisiais pinigais – paimti pinigų iš nukentėjusiųjų buvo siunčiami nuteistųjų bendrininkai laisvėje, vadinamosios „kojos“.

Pradėjo aiškėti, kad 2011 m. nusikaltėliai ėmė naudoti šiek tiek „patobulintą“ telefoninių sukčiavimų būdą – vadinamąjį „Alio – FNTT“. Analizuojant informaciją paaiškėjo, kad pastarasis sukčiavimo būdas pasižymėjo kai kuriais ypatumais: kontaktai su nukentėjusiaisiais vykdavo išskirtinai tik telefonu; iš nukentėjusiųjų apgaule buvo išgaunami prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenys; pinigai buvo grobiami tik iš bankų sąskaitų; buvo naudojamasi elektronine bankininkyste.

Pareigūnų analizuota informacija rodė, kad kaltininkai nusikaltimams buvo gerai pasiruošę: jie sugebėdavo įtikinti žmones esantys teisėsaugos pareigūnais; gerai išmanė elektroninę bankininkystę; sugebėdavo labai greitai „iššluoti“ bankų sąskaitas ir (ar) paimti greituosius kreditus; nusikalstamoms finansinėms operacijoms naudojo labai daug bankų sąskaitų.

Skambindavo kas keletą minučių

Klaipėdos apskrities ONTB pradėjo tyrimą. 2001-ųjų birželio pabaigoje buvo pradėti intensyvūs kompleksiniai operatyviniai tyrimo veiksmai.

Jau pirminių tyrimo veiksmų metu gauta informacija, kad šių nusikaltimų pagrindiniai organizatoriai ir vykdytojai buvo Alytaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekantys arba atlikę nuteistieji. Intensyviai dirbant netrukus pavyko nustatyti kai kuriuos nusikaltimų organizatorius, vykdytojus bei padėjėjus, išsiaiškinti nusikalstamų veikų mechanizmą ir veiklos schemas, surinkti reikšmingus įrodymus.

Paaiškėjo, kad naujo tipo telefoninius sukčiavimus vykdė savo veiklą išplėtojusi stambi nusikaltėlių organizacija, į nusikaltimus įtraukusi daugybę žmonių.

Pareigūnus stebino nusikaltimų intensyvumas – užfiksuota, kad įtariamieji dažną dieną tiesiog kas keletą minučių didžiąją dienos dalį skambindavo potencialioms aukoms. Nuspręsta nedelsiant sudaryti tyrimo grupę, ikiteisminius tyrimus sujungti bei perimti Klaipėdos apskrities ONTB žinion.

Rugpjūčio 3 d. buvo sujungta 11 ikiteisminio tyrimo bylų, pradėtų Klaipėdos mieste ir rajone. Rugpjūčio pabaigoje prijungtos dar 6 ikiteisminio tyrimo bylos (pradėtos Klaipėdos rajone ir Palangos mieste).

Tyrimui įsibėgėjus ir sėkmingai renkant įkalčius, 2011 m. spalio 21 d. prie pagrindinės bylos prijungtos dar 36 bylos, pradėtos visoje Klaipėdos apskrityje (Klaipėdos mieste ir rajone, Palangos mieste, Skuodo, Kretingos bei Šilutės rajonuose).

Galiausiai prijungtos dar 5 bylos (pradėtos Klaipėdos mieste ir Šilutės rajone). Be to, dar 4 veikos išaiškintos tyrimo metu atliekant analizę. Taigi, šiuo metu iš viso tiriamos 62 nusikalstamos veikos.

Byloje 57 įtariamieji, jų gali dar padaugėti

Byloje ikiteisminiai tyrimai sujungti nukentėjusiųjų gyvenamosios vietos principu – tiriami sukčiavimai, įvykdyti 2011 m. nuo balandžio 13 d. iki rugpjūčio 16 d., dėl kurių nukentėjo Klaipėdos apskrities gyventojai.

Bendra nukentėjusiesiems padaryta žala viršija 170 tūkst. Lt. Žmonės dažniausiai netekdavo po keletą tūkstančių litų. Tačiau šios pinigų sumos neatspindi tikrosios padarytos žalos nukentėjusiesiems, nes nusikaltimų aukos dažnai būdavo socialiai pažeidžiami žmonės (pvz., pensininkai, kurie netekdavo sunkiai sutaupytų pinigų laidotuvėms). Taip pat nustatyta, kad nusikaltėliai pasikėsino pagrobti dar beveik 50 tūkst. Lt.

Šiuo metu tiriama byla yra itin didelės apimties – pranešimai apie įtarimus pareikšti 57 asmenims, beveik 20 asmenų apklausti specialiaisiais liudytojais. Įtariamųjų skaičius dar gali didėti.

Pagrindiniai įtariamieji veikė Alytaus pataisos namuose, o į pagalbą pasitelkė artimuosius ir pažįstamus laisvėje. Asmenys, vienaip ar kitaip prisidėję prie nusikaltimų, gyvena visoje Lietuvoje.

Bendradarbiaujant su vietos pareigūnais atlikta 31 krata Vilniaus mieste ir rajone, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Šiauliuose, Radviliškyje, Raseiniuose, Kuršėnuose, Panevėžyje, Rokiškyje, Alytuje – pataisos namuose, Lazdijų rajone, Marijampolėje, Jurbarke, Kazlų Rūdoje, Kalvarijoje, Kybartuose, Ignalinos rajone.

Didelę tyrimo laiko dalį užėmė nusikaltimų analizė, kadangi veikas reikėjo susieti tarpusavyje, nustatyti jas vykdžiusius asmenis: nustatyta per 250 nusikalstamose veikose panaudotų IP adresų ir jų priklausomybė, išanalizuota per 100 naudotų mobilaus ryšio telefonų išklotinių, per 200 asmenų bankų sąskaitų įvairiuose Lietuvos bankuose išklotinių ir kt.

Sumažėjo nusikaltimų

Tyrimo metu baudžiamojon atsakomybėn patraukta visa nusikaltėlių organizacija, o ne pavieniai asmenys ar atskiros grupės, kaip dažniausiai būdavo anksčiau. Pareigūnai sudavė stiprų smūgį visai nusikaltėlių struktūrai, todėl tokio pobūdžio telefoninių sukčiavimų Klaipėdos apskrityje gerokai sumažėjo. Pastaruoju metu čia įvykdomi tik pavieniai tokio pobūdžio nusikaltimai.

Pasak Klaipėdos apskrities policijos vadovybės, tiriant šiuos nusikaltimus itin svarbus buvo ONTB 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo Ričardo Jaracko indėlis – šis pareigūnas atliko Klaipėdos apskrityje įvykdytų sukčiavimų analizę, nustatė nusikaltimų organizatorius, vykdytojus bei padėjėjus.

Tačiau, vadovybės manymu, svarbiausią vaidmenį byloje suvaidino ONTB 1-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja Kristina Antanavičienė, kuri, nuolat analizuodama didžiulius informacijos kiekius, atskleidė organizuotos grupės veiklą, atskirų jos narių vaidmenis, nustatė kitus asmenis, dalyvavusius šių nusikalstamų veikų vykdyme, išanalizavo bei nustatė motyvus (neteisėtą narkotikų apyvartą įkalinimo įstaigoje), sąlygojusius sukčiavimų vykdymo intensyvumą.

Šis Klaipėdos ONTB pareigūnų atliekamas tyrimas – pirmas tokio pobūdžio ir apimties Klaipėdos apskrityje, bei, ko gero, viena iš sėkmingiausių pastarojo meto operacijų visoje Lietuvoje, nukreiptų prieš stambias telefoninių sukčių grupuotes.

Rugsėjo-spalio mėnesiais skelbiame šalies Vyriausiųjų policijos komisariatų konkursui teikiamų tyrimų aprašymus. DELFI skaitytojai galės išrinkti labiausiai patikusį šių metų kriminalistų tyrimą. Šios bylos tyrėjams – visuomenės išrinktiems metų sekliams – spalio 27 d. minint kriminalinės policijos dieną DELFI įteiks specialias dovanas.

Už labiausiai patikusį tyrimą bus galima balsuoti nuo spalio 15 d.