Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė G. Ročienė atliko ikiteisminį tyrimą vadinamojoje pedofilijos byloje, dukart dalyvavo mergaitės apklausose. Ji ir pareiškė įtarimus A. Ūsui dėl mažametės tvirkinimo. Tiesa, kilus Kauno žudynėms ir įsiplieskus pedofilijos skandalui,  tuometinio generalinio prokuroro Algimanto Valantino įsakymu už grubius pažeidimus kontroliuojant bei vykdant ikiteisminį tyrimą ji buvo atleista iš pareigų.

G. Ročienė pasakojo siekusi tyrimo veiksmus atlikti kuo operatyviau, todėl kreipėsi dėl psichologinės-psichiatrinės ekspertizės atlikimo. Specialistai patarė mergaitei ekspertizę atlikti po to, kai jis pabus neutralioje aplinkoje – Lietuvoje tokia vieta yra Vilniuje, Vaiko raidos centre.   

Tačiau prokurorė sakė, kad to nenorėjo D. Kedys, kurį buvo sunku prisišaukti į apklausas, jam prisiskambinti. Pasak G. Ročienės, D. Kedys atrodė nusiteikęs arogantiškai, priešiškai. Išgirdęs apie prašymą patalpinti vaiką į neutralią aplinką, D. Kedys esą susinervino, kažkam paskambino, po to pareiškė nesutiksiantis su mergaitės apgyvendinimu Vaiko raidos centre.   

Prokurorei pasirodė, kad D. Kedys stengiasi viską daryti priešingai, nei ji sako. Paskui pasipylė D. Kedžio skundai – po kelis per dieną. D. Kedys prašė prokurorę nušalinti nuo bylos tyrimo, tačiau teismas tam pagrindo nematė.   

Galiausiai su D. Kedžiu pavyko susitarti dėl vienos mergaitės dienos Vaiko raidos centre. Tačiau sutartą dieną prokurorei paskambinus D. Kedžiui, šis pareiškė, kad dar miega ir kad dėl nieko nesitarė. Taip mergaitė į Vilnių nenuvežta.   
G. Ročienė
Man kilo toks įtarimas. Norėjau nusivesti jį pas vadovybę. Apie tai esu užsiminusi. Kad ne vaikui reikia atlikti ekspertizę. Ir iš karto kažkoks priešiškumas mano atžvilgiu neaišku dėl ko kilo.

Tada G. Ročienė D. Kedžio išsišokimus ėmė fiksuoti. Prokurorės teigimu, tik balandį su D. Kedžiu ir specialistais pavyko sutarti dėl mergaitės atvežimo į Vilnių. G. Ročienei įstrigo, kad mergaitė tik įėjusi, net nepasisveikinusi su specialistais dar tarpduryje pareiškė „Mane laižė Ūsas“.

G. Ročienės teigimu, jos karjeroje buvęs pirmas kartas, kad nukentėjęs asmuo (D. Kedys) taip elgtųsi ir taip nebendradarbiautų su pareigūnais. Tuo metu įtariamasis A. Ūsas esą iškart atvykdavo, siūlydavo reikiamus dokumentus.   

Prokurorė pasakojo, kad pirmąkart apie mergaitės filmavimus namuose išgirdo iš D. Kedžio tėvų. Pats D. Kedys vėliau tai paneigė. Tuo metu D. Kedžio sesuo teisėja Neringa Venckienė apklausoje esą nurodė turinti filmuotos medžiagos, kurią žadėjo pateikti tik „Aukščiausiajam Teismui“.  

Prokurorei buvo kilęs įtarimas patikrinti D. Kedžio psichiką, apie tai esą užsiminta ir jam pačiam.  „Man kilo toks įtarimas. Norėjau nusivesti jį pas vadovybę. Apie tai esu užsiminusi. Kad ne vaikui reikia atlikti ekspertizę. Ir iš karto kažkoks priešiškumas mano atžvilgiu neaišku dėl ko kilo“, - teismui paklausus, ar nekilo įtarimas patikrinti D. Kedžio psichiką, atsakė buvusi prokurorė. 

G. Ročienei kilo įtarimas, kad D. Kedys buvo kažkieno veikiamas: net prokurorės kabinete skambindavo ir nuolat su kažkuo tardavosi. G. Ročienė įtaria, kad D. Kedys nuolat tardavosi su N. Venckiene.   

V.Keršis: tikėjome, kad pedofilija buvo

Buvęs vienas aktyviausių Garliavos minios aktyvistų V. Keršis yra už grotų praleidęs 30 parų už Generalinės prokuratūros prokuroro Justo Lauciaus įžeidimą. V. Keršis buvo ištikimas teisėjos N. Venckienės šalininkas, ilgą laiką budėjo Garliavoje prie D. Kedžio namų bei yra teisėją lydėjęs į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją. N. Venckienė V. Keršiui nemokamai rašė skundus teismams, tačiau vėliau jų keliai išsiskyrė

Su apsauga liudyti atvykęs V. Keršis sakė A. Ūso nepažinojęs, o su mergaite bendravęs metus nuo 2010 m. gegužės, kada buvo pirmas teismo sprendimas atiduoti mergaitę motinai. Tada jis atvyko budėti į Klonio gatvę. 

Pasak V. Keršio, mergaitei šeimoje buvo daroma įtaka, jai buvo pasakojama „apie pimpalus“. V. Keršis gyveno šalia Venckų ir Kedžių namų pastatytame kemperyje. Liudininkas sakė dažnai ateidavęs pas Venckus, bendravęs su N. Venckiene. Čia jis esą buvo kurstomas sekti kai kuriuos asmenis, važiuoti prie A. Ūso namų. Per A. Ūso laidotuves žmonės taip pat esą buvo siunčiami į šarvojimo salę. 

V. Keršis tesmui pasakojo plaukiojęs su mergaite baseine, žaisdavęs su ja. V. Keršio teigimu,  mergaitė nebijojo svetimų vyrų – su jais žaisdavo futbolą ir šachmatais. Pasak liudytojo, daug su mergaite bendravo ir kaimynė Olia, kuri buvo pristatoma kaip auklė. Ši esą mergaitei daug pasakodavo apie „pimpalus“, „sysalus“, paskui mergaitės pasakojimą filmuodavo. Vėliau jis patikslino negirdėdavęs, ką konkrečiai mergaitei į ausį sako Olia, tačiau po pokalbių su Olia mergaitė iškart prabildavo apie „pimpalus“ ir „sysalus“.  

„Vieną kartą pas ją būdavo „sysalas“, kitą kartą „pimpalas“, - teigė V. Keršis. Šeima mergaitei esą nieko dėl to nesakydavo. Tokie pokalbiai neva kartojosi dažnai. Mergaitė neva būdavo mokoma rašyti raštelius. Liudytojas tikino, kad mergaitės laiškas mamai, kuriame ji rašė su ja nenorinti gyventi, „buvo neteisybė“. 

V. Keršis pasakojo iš Klonio gatvės aktyvistų vos ne vienintelis patekdavęs į namus pas N. Venckienę. V. Keršis teismui neigė, kad dabar prieš N. Venckienę liudija iš keršto. Jis tvirtino tuomet tikėjęs šeima ir jos siekiais išsiaiškinti tiesą. „Mes tikėjome, kad pedofilija buvo, kad yra didžiulis pedofilų klanas. Vėliau pozicija pasikeitė per Vaido Milinio bylą“, - kalbėjo V. Keršis.   
 
A.Ūsienė: mano vyras neturėjo apgamų 

Pirmoji A. Ūso žmona Ariana Ūsienė sutiko duoti parodymus teismui, nors, būdama šeimos narė, galėjo atsisakyti tai daryti. Pora susituokė 1996 m., kartu negyveno nuo 2007 m., o oficialiai išsiskyrė 2009 m. 

A. Ūsienės tikinimu, po skyrybų ji su buvusiu vyru tęsė santykius, kartu auklėjo du vaikus. A. Ūsas vaikus pasiimdavo kas antrą savaitgalį pas save. Liudytoja tvirtino jokio nesveiko A. Ūso potraukio prie vaikų nepastebėjusi.

A. Ūsienė tvirtino, kad jos vyras neturėjo jokių apgamų ar randų. Moters teigimu, jis neturėjo jokio apgamo ant lytinio organo. Apie ant A. Ūso varpos neva buvusią vyndėmę žiniasklaidai ir teisme yra pasakojusi Kauno medikė Laima Bloznelytė-Plėšnienė. 

Ketvirtadienį teisme turėjo liudyti ir Kauno Panemunės policijos komisariato tyrėja Rasa Kairienė, išdavusi pažymą apie L. Stankūnaitės tėvų namuose esą tvirkintą mergaitę. Tačiau ji į teismą neatvyko motyvuodama tuo, kad rytą jai smarkiai pakilo kraujo spaudimas. R. Kairienė liudyti kviečiama kitą savaitę. 

Tyrėja bus paskutinė liudytoja byloje, kitą savaitę teismas numato pradėti skelbti bylos medžiagą.

Mažametės interesams teisme atstovauja Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė ir advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė. T. Litvinskienė dėl ligos ketvirtadienį į teismą neatvyko, tačiau teismas nusprendė teismo procesą tęsti. Bylą teismas nagrinėja viešuose posėdžiuose.

DELFI primena, kad teismas jau yra apklausęs būrį liudininkų. Praėjusią savaitę teisme liudijo Kauno medikė Laima Bloznelytė-Plėšnienė. Anksčiau televizijos laidoje tvirtinusi, kad pas ją lankėsi A. Ūsas, teisme medikė švelnino toną ir sakė, kad „jai taip atrodo”.