Ekskomisaras į teismą vėl neatvyko, jau antrą kartą. Pirmąkart bylą bandyta pradėti nagrinėti rugpjūčio pabaigoje, bet nagrinėjimą teko atidėti, nes apie posėdį nebuvo informuota lizingo bendrovė, kuriai priklauso automobilis, kuriuo E. Kaliačius gabeno kontrabandą. Antradienį advokatas teisme pranešė, kad jo klientas prašo bylą nagrinėti be jo, tačiau raštiško prašymo nepateikė. Esą E. Kaliačius, kaip ir pirmą kartą, posėdyje negali dalyvauti dėl sveikatos būklės, tačiau ligą patvirtinančių dokumentų nepateikė.
Teisėjas Tadeušas Volkovskis aiškinosi su SEB banko lizingo atstovu, kas yra tikrasis visureigio „VW Touareg“ teisėtas vartotojas. Pirkimo-pardavimo sutartyje E. Kaliačius neminimas, lizingo sutartyje nurodoma, kad automobilio valdytoja yra Marija Mičiūnienė (E. Kaliačiaus sesuo, dirbanti policijoje).
Teisėjas įpareigojo advokatą pristatyti E. Kaliačiaus raštišką prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Jei kitame posėdyje tokio prašymo nebus, teisėjas žadėjo priimti nutartį E. Kaliačių atvesdinti į teismą.
Bylos nagrinėjimą vėl teko atidėti. Šįkart iki lapkričio pabaigos.
Automobilyje „VW Touareg“, kurį vairavo E. Kaliačius, muitinės pareigūnai aptiko penkių rūšių cigarečių – iš viso net 437 pakelius. Juos E. Kaliačius įvežė į Lietuvą iš Baltarusijos dar liepos 17-ąją apie 11.40 val. Kontrabandiniai rūkalai buvo rasti paslėpti E. Kaliačiaus vairuojamo automobilio salone bei bagažinėje po atsarginiu ratu. Bendra jų muitinė vertė – daugiau kaip 31 tūkst. Lt.
Dėl padaryto pažeidimo Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai E. Kaliačiui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jam iškeltą bylą perdavė nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui. E. Kaliačiui gresia ne tik gabentų rūkalų praradimas ir didelė bauda, bet ir visureigio, kuriame buvo paslėptos cigaretės, konfiskavimas.
Muitinės pareigūnams buvęs policijos vadas pripažino savo kaltę ir aiškino, jog cigaretes vežėsi savo reikmėms.
Dabar jau buvęs Vilniaus policijos vadas išgarsėjo prieš šešerius metus, kai į jo sodybą Vilniaus rajone, Svironių viensėdyje, buvo vežami į areštinę uždaryti asmenys – ten jie kasė duobes, barstė juodžemį, valė vandens telkinį, genėjo medžių šakas, kirto krūmus, rovė medžių šaknis, pjovė malkas, klojo plyteles ir atliko kitus darbus.
Teismo nuosprendyje rašoma, kad policijos šefas areštuotuosius darbams į savo privačias valdas vežėsi siekdamas turtinės naudos – nenorėdamas samdyti darbininkų, mokėti už transportą, pirkti kurą. Tokiais savo veiksmais E. Kaliačius pažeidė įvairius įstatymus, tarp jų – Viešųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje derinimo įstatymą, sumenkino policijos autoritetą.
Teismo posėdžiuose liudytojais apklausti 18 buvusių areštantų paliudijo, kad dirbo E. Kaliačiaus sodyboje. Didesnė jų dalis patvirtino, kad privačioje komisaro valdoje dirbo ne vieną dieną. Už darbą jie negavo jokio atlygio.
Tyrimo duomenimis, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, kuriam vadovavo E. Kaliačius, areštinėje buvo speciali, oficialiai neįforminta kamera Nr. 7, kurioje buvo laikomi E. Kaliačiui dirbę areštuotieji.