Po pertraukos pradėjus nagrinėti mergaitės tvirkinimu kaltinamo Andriaus Ūso bylą, mažametės interesams pradėjo atstovauti ne tik Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė, bet ir nauja advokatė – Jolanta Teresė Litvinskienė.

Nors bylą teismas nagrinėja viešuose posėdžiuose, prokuroras ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja paprašė buvusią dviejų žmonių nužudymu įtariamo Drąsiaus Kedžio sugyventinę L. Stankūnaitę apklausti dalinai ne viešame posėdyje.

„Turiu intymaus pobūdžio klausimų, taip pat daug klausimų apie mažametį vaiką, jie taip pat negali būti viešai išgirsti ir atsakyti, todėl prašau dalinio uždaro posėdžio“, – sakė valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Egidijus Motiejūnas.

Kad posėdis būtų neviešas, prašė ir kaltinamojo Andriaus Ūso tėvai. Jie pareiškė, kad ši byla išvis turėjo būti nagrinėjama ne viešai.

Teismas nusprendė šį prašymą patenkinti – L. Stankūnaitę nuspręsta apklausti viešame posėdyje, tačiau proceso dalyviams sudaryti galimybę kai kuriuos klausimus jai užduoti ne viešame procese.

Nei Venckai, nei Kedžiai neatvyko į teismą išklausyti L. Stankūnaitės pasakojimo.

Atsidėkojo A.Ūsui, leisdama būti mergaitės krikšto tėvu

„Man sunku prie svetimų žmonių pasakoti apie savo gyvenimą“, – pradėjusi apklausą L. Stankūnaitė apsiverkė ir kurį laiką negalėjo duoti parodymų. Teismas liudytojai leido kalbėti sėdint, šalia jos visada buvo du kaukėti policijos pareigūnai.

Iš pradžių L. Stankūnaitė teismo prašė pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, bet teisėjų kolegijai pirmininkaujantis teisėjas Audrius Cininas nesutiko ir nurodė, kad privalo ją išklausyti betarpiškai. „Esu apklausta gal kokia dešimt kartų“, – teigė liudytoja.

L. Stankūnaitė sakė, kad su A. Ūsu pirmą kartą susitiko Kauno rajono Vaiko teisių tarnyboje – atvykusi ji trumpai papasakojo savo gyvenimo istoriją ir pradėtą bylinėjimosi procesą su D. Kedžiu. „Jis tuo metu dirbo Kauno rajono savivaldybės administracijos patalpose“, – teigė ji.

Moteris sakė, kad pirmą kartą A. Ūsas jos dukrą pamatė 2006 m. rugsėjo mėnesį jos tėvų namuose.

„Jis atvažiavo susipažinti, pasižiūrėti, taip pat šiame susitikime dalyvavo ir Vaiko teisių tarnybos darbuotojai, – kalbėjo L. Stankūnaitė. – Dar keletą kartų jis buvo atvažiavęs pasižiūrėti, kaip gyvenu nuomojamame bute. Kartą buvo su Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojais, kitą kartą –be jų, tačiau dėl teisinių reikalų“.

„2008 m. rugpjūčio 9 d. įvyko mano dukros krikštynos, į jas buvo planuota pakviesti mano seserį ir jos vyrą, bet jie užtruko kelionėje ir negalėjo atvažiuoti – iš vakaro reikėjo skubiai surasti, kas galėtų būti krikšto tėvais, – sakė ji. – Paskambinau savo draugei Raimondai, ji sutiko, bet krikšto tėvo neturėjome. Kalbėjausi su tėvais, jie natūraliai pasakė, kad A. Ūsas man labai padėjo, antstolio pagalba ne kartą užfiksavome, kaip tėvas neleido paimti vaiko, niekada nuo manęs nenusigręžė, tad būtų gražu, jeigu jis būtų pakviestas būti krikšto tėvu. Paskambinau A. Ūsu, jis sakė, kad pagalvos ir po valandos paskambins, pasitars su žmona. Ir jis sutiko“.

Moteris sakė, kad po krikštynų bažnyčioje vyko fotosesija, o paskui trumpos linksmybės buvo pratęstos ledainėje. „Po to grįžome pas tėvus, A. Ūsas kartu nevažiavo“, – kalbėjo L. Stankūnaitė.

„A. Ūsas niekada su mano dukra nebuvo likęs vienas“, – teigė L. Stankūnaitė. Mergaitė, pasak moters, niekada viena nebuvo likusi ir su jokiu kitu vyru. Ji taip pat paneigė D. Kedžio tėvo teisme išsakytus žodžius, kad A. Ūsas yra nakvojęs jos tėvų namuose bei kad čia vaikščiojo tik su trumpikėmis. „Niekada“, – sakė ji.

Ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad D. Kedys vartojo narkotikus, tačiau apie tai niekam nepasakojo.

„Gyvenant su žmogumi tokių detalių nesinorėjo kalbėti, aptikau jį vartojant narkotikus Juodkrantėje, tada buvau vaikas – 16 metų, labai išsigandau, nes jis man grasino, – aš dar ir dabar drąsiai nesijaučiu, tuo metu man buvo baisu kitaip pasielgti ir kam nors apie tai pranešti“, – teigė ji.

L.Stankūnaitė: D.Kedys buvo įpratęs iš gyvenimo gauti viską, buvo pažeistas jo ego

Mergaitės motina taip pat išsakė savo nuomonę, kodėl D. Kedys, anot jos, sukūrė ir paviešino istoriją apie pedofiliją.

„Šiaip D. Kedys yra principingas žmogus – jis yra pripratęs iš gyvenimo gauti viską, buvo išlepintas, turintis pinigų ir taip buvo pamintas jo ego, – kad aš išėjau iš namų, nepalūžau, neverkiau ir kad net atsirado žmogus, kuris dar man padeda teismuose, – sakė L. Stankūnaitė. – Tai buvo pamintas vyriškas ego – kad be manęs kitas žmogus gali gyventi“.

Moteris teigė, kad praėjus keliems mėnesiams po krikštynų D. Kedys prabilo apie dukros tvirkinimą.

„Lapkričio 29-ąją buvau išvažiavusi į Prahą dėl mokslų ir grįžusi gruodžio 6 d. iš karto atvažiavau į Kedžių namus, – kalbėjo liudytoja. – D. Kedžio mama Laimutė Kedienė man pareiškė, kad Drąsius jai pasakė, jog mergaitė pasakė jam, kad kažkas mergaitę laižo, priekabiauja, ir to pokalbio metu padarė išvadą, jog taip daro A. Ūsas. Sakiau, kad tai nesąmonė, dabar galime paklausti mergaitės. Ir tada jos paklausiau, ar dėdė A. Ūsas ją skriaudė, kažką darė. Ji pasakė, kad man taip liepė pasakyti tėtė“.

Pasak L. Stankūnaitės, tai girdėjo kartu buvusi jos draugė. „Tuo metu telefonu taip pat buvo daromas įrašas, gaila, kad mergaitė jį ištrynė, todėl įrodymų nėra“, – sakė moteris.

Liudytoja taip pat pažymėjo, kad po šio pokalbio iš Kedžių namų paskambino D. Kedžiui ir paklausė, ar jis leidžia pasiimti dukrą.

„Jis tuo metu buvo kažkur išvažiavęs, aš paskambinau, paklausiau, iš kur tos kalbos, o jis sakė, kad man vaikas taip pasakojo, – kalbėjo moteris. – Pasakiau, tai visiška nesąmonė, to negalėjo būti, tuo metu man buvo šokas, bet jis nukreipė pokalbį, sakė, žiūrėk, kad daugiau taip nebūtų, bet gali bendrauti su dukra, prižiūrėk, jog viskas gerai būtų. Todėl mane ir stebina, kad mane kaltino tokiais baisiais dalykais, bet mergaitę vis tiek leido pasiimti“.

Pasakojo apie Kedžių namuose patirtas patyčias

L. Stankūnaitė sakė, kad Kedžių namuose pradėjo gyventi dar būdama nepilnametė.

„Iš pradžių Kedžiai mane priėmė gan šiltai, ko dabar nėra, – kalbėjo ji. – Kiek pamenu, labiau bendraudavome su Drąsiaus mama, kaip moteris su moterimi, bet ir su tėvu Vytautu Kedžiu. Vesdavome bendrą namų ūkį, nes kai pagimdžiau dukrytę, apie tris mėnesius gyvenome pirmame aukšte, jie padėjo man su dukryte, gyvenome ir tiek, vėliau persikrausčiau į mansardą gyventi su D. Kedžiu, bet vis tiek gyvenome viename name. Padėdavau ir žolę nupjauti, ir namus sutvarkyti – kiek tik galėdama, nes auginau dukrą“.

„Namuose buvo konfliktų, ir ne kartą – ne paslaptis, kad tuose namuose labai greitai, po vaiko gimimo, tapau, galima sakyti, tarnaite, nes kiek stengdavausi su Drąsiumi bendriau pakalbėti apie gyvenimą, apie vaiką, jam būdavo neįdomu, jis sakydavo, tu nieko nesupranti, ir nueidavo pas savo mamą, – kalbėjo L. Stankūnaitė. – Po vaiko gimimo santykiai ėmė prastėti, ir dėl vienos paprastos priežasties – kai pastojau, buvau nepilnametė, tai, manau, Neringa (Venckienė – aut.past.) Drąsiui patarė su manimi išlaikyti santykius iki pilnametystės, kad aš neparašyčiau pareiškimo policijai. Neringa yra teisininkė, ji labai gerai supranta, kas gali grėsti bendraujant su nepilnamete ir kas gali grėsti, kai dar būdama nepilnametė susilauki vaiko. Tačiau tai tik mano nuomonė“.

L. Stankūnaitė neslėpė, kad namuose patyrė ir pažeminimų. „Buvau reikalinga, kad tik valgyti padaryti, išplauti indus“, – sakė ji.

Prisipažino, kad A.Ūsas bandė rodyti vyrišką dėmesį

L. Stankūnaitė taip pat sakė, kad niekada nebuvo atsisakiusi savo dukros. „Aš niekada neatsisakiau savo dukros ir dar iki šios dienos kovoju dėl jos, esu labai laiminga, kad esu kartu su ja“, – sakė moteris.

Ji sakė, kad yra sulaukusi dovanų iš A. Ūso – jis yra padovanojęs pora knygų, o mergaitei atvežęs saldainių, gal dar pliušinį meškiuką.

„Mūsų santykiai kaip buvo ir išliko dalykiški, nors iš A. Ūso pusės man buvo rodomas vyriškas dėmesys, tačiau aš jam paaiškinau, kad jokių tolimesnių ir rimtesnių santykių negali būti ir nebus – jo paprašiau atstovauti mano dukrai teisme, vėliau jis ir užsiėmė atstovavimu, o jokių rimtų santykių nebuvo“, – sakė L. Stankūnaitė.

Moteris neslėpė, kad dėl teikiamos pagalbos D. Kedys kartą buvo skambinęs A. Ūsui ir gąsdinęs, jog susidoros.

L. Stankūnaitė teisme taip pat pasakojo, kaip užsidirbo pragyvenimui, taip paneigdama iškeltą versiją, jog praturtėjo esą pardavinėdama savo dukrą pedofilams.

„Iš pradžių dirbau picerijoje, pirmasis mano darbas buvo padavėja, kadangi labai jauna pagimdžiau, buvau baigusi tik vidurinę mokyklą, neturėdama išsilavinimo neturėjau galimybės kur kitur įsidarbinti, todėl ėjau dirbti patį paprasčiausią darbą, – sakė moteris. – Vėliau draugė paaiškino, kas yra vadyba, ir įsidarbinau bendrovėje vadybininke, dirbau gal pusę metų. Po to dirbau administratore, A. Ūsas man pasiūlė dirbti jo vadovaujamoje valymo paslaugų bendrovėje“.

Moteris sakė, kad darbdavys jai suteikė galimybę naudotis automobiliu, nes vykstant valyti patalpų pas klientus reikėdavo vežti daug sveriančius siurblius.

„Mus siejantys piniginiai reikalai ir buvo tokie, kad dirbau pas jį įmonėje, iš klientų gaudavau pinigus, dalį atiduodavau jam“, – sakė ji, patikinusi, kad vėliau dirbo kirpėja ne tik namuose, bet ir savo sesers – nužudytosios Violetos Naruševičienės grožio salone.

Darželio auklėtoja: mergaitė pasakojo, kad guli vienoje lovoje su Neringa ir tėveliu

Teismas ketvirtadienį taip pat apklausė Kauno vaikų darželio auklėtoją Aldoną Kilinskienę. Ji pasakojo, kad mergaitės motiną L. Stankūnaitę pažinojo, nes ji dažnai ateidavo į darželį.

„Mama buvo labai rūpestinga, mergaitės visada buvo švarūs drabužėliai, plaukučiai sušukuoti, labai dažnai įdėdavo lauknešėlį“, – sakė auklėtoja.

Tuo tarpu apie D. Kedį ji atsiliepė gana neigiamai.

„Kai pirmą kartą D. Kedys atvažiavo mergaitės lankyti, pokalbis vyko rūbinėje, – sakė A. Kilinskienė. – Jis manęs klausė, koks čia darželis – dieninis ar savaitinis, atsakiau, kad dieninis, buvau paruošusi mergaitės piešinius jam parodyti, bet jis nepagarbiai pradėjo kalbėti apie L. Stankūnaitę, ją keikti... Sakiau, kaip jūs kalbate, juk vaikas šalia stovi, o jis pareiškė, kad tu tokia pati, aš tave įmontuosiu į sieną. Paprašiau, kad išeitų, man pasidarė baisu, kad taip ir gali būti“.

Auklėtoja taip pat prisiminė, kad mergaitė kartą jai skundėsi, jog namuose ją muša pusbrolis.

„Kartą ji pasakojo, kad aš, Neringa ir tėvelis gulime vienoje lovoje – tuo metu nežinojau, kas yra Neringa“, – sakė liudytoja.

Kita liudytoja, Garliavos mokyklos-darželio (jį mergaitė lankė nuo 2008 iki 2009 m.) auklėtoja, Sigita Pupelienė taip pat neigiamai atsiliepė apie D. Kedį – esą jis yra išplūdęs ne tik ją, bet ir kolegę Danguolę Norkuvienę.

„Kartą jis atvažiavo ir pasakė – Pupeliene ir Norkuviene, pasiimate dokumentus ir einate rašyti pasiaiškinimus, kodėl leidote motinai matytis su mergaite per gimtadienį, – kalbėjo S. Pupelienė. – Aš jau verkti pradėjau, man pakilo spaudimas, stovėjome direktorės kabinete ir jis man liepė rašyti... Jis man sakė, kad man mergaitės nereikia, aš tik tą noriu išgamą ir tą pedofilą Ūsą pasodinti į kalėjimą“.

Teisme apklausta ir S. Pupelienės kolegė D. Norkuvienė, kuri teigė, jog mažametė niekuo neišsiskyrė iš kitų vaikų ir apie jokią seksualinę prievartą nekalbėjo.

Po savaitės teismas apklaus Kauno gydytoją

Po liudytojų apklausos teismas nusprendė baudžiamąją bylą papildyti prokuratūros surinkta medžiaga – papildomai buvo apklausta Kauno medikė Laima Bloznelytė. Ji vienoje televizijos laidoje pareiškė, kad pas ją į kabinetą buvo atėjusi L. Stankūnaitė, jos sesuo, A. Ūsas ir mažametė mergaitė. Šio susitikimo metu, pasak medikės, A. Ūsas paprašė nuo lytinio organo pašalinti maždaug 10 cm pigmentinę dėmę.

Teismas nusprendė L. Bloznelytę apklausti – jos apklausa numatyta kitą ketvirtadienį.

„Jos pasakojimą mačiau per televiziją, tai man sukėlė didelę nuostabą, kad žmogus kalba nuo lubų, visiškai nematęs nei manęs, nei mano sesers, nei dukros – niekada pas ją nebuvau kabinete ir net nežinau, kur jis randasi, aš jos, kaip žmogaus, nepažįstu, o dėl A. Ūso negaliu pasakyti, jos pasakojimas – visiškas šmeižtas ir melas“, – apie gydytoją teisme kalbėjo L. Stankūnaitė.