Tragedijų, kai psichikos sutrikimų turintys asmenys padaro baisius nusikaltimus, Lietuvoje nemažėja – prieš keliolika metų šalį sukrėtė žudynės Draučių kaime, kai psichikos sutrikimų turėjęs vyras iššaudė visus kaimynus; Dzūkijos sostinės centre žiauriai buvo nužudyta lažybų punkto vadybininkė; Jurbarke subadytas iš baro išėjęs vyras ir išžaginta nusikaltimą mačiusi moteris...
Nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedros vedėjas Petras Ancelis sako, kad reikėtų griežtinti psichikos sutrikimų turinčių asmenų priežiūrą.
„Šiais konkrečiais psichikos sutrikimų atvejais reikėtų griežtesnių veiksmų, nes situacija yra labai pavojinga ir tikrai reikia reaguoti labai staigiai, – sakė P. Ancelis. – Žinoma, dabar po mergaitės nužudymo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtariamoji patalpinta už grotų, bus tiriama jos sveikatos būklė. Jeigu bus pripažinta nepakaltinama, bus gydoma Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, bet jeigu pasveiks, vėl vyks teisminis nagrinėjimas ir ji sulauks bausmės“.
Profesoriaus teigimu, tokie atvejai, kaip tragedija Telšių rajone, „eilinį kartą sukrėtė visuomenę“, todėl politikai ir ministerijų tarnautojai privalo kuo skubiau koreguoti teisės aktus ir imtis visų įmanomų priemonių, kad panašūs įvykiai nepasikartotų.
„Pritariu tai nuomonei, kad tokius atvejus, kai asmuo kelia pavojų aplinkiniams, vis dėlto reikia labiau išskirti ir padaryti paprastesnę procedūrą – juk didelių praradimų nebus tam asmeniui, jeigu jis bus uždarytas į ligoninę, – sakė P. Ancelis. – Gal tas sergantis žmogus sau gali pakenkti, juk gali pamiršti dujas užsukti, ir sveikas žmogus tą padaro, bet šie žmonės yra pavojingesni“.
Pasak profesoriaus, dažnai tenka girdėti gyventojų nusiskundimų apie kaimynystėje gyvenančius psichikos sutrikimų turinčius asmenis, tačiau jų izoliuoti be jų pačių sutikimo negalima, jeigu jie nepadaro nusikaltimo.
„Jeigu žmogus pavojingas, jeigu aplinkai gresia trauma, didžiulis nuostolis, tokį asmenį išveža ir 10 dienų palaiko psichiatrinėje ligoninėje, – sakė M. Romerio universiteto Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedros vedėjas. – Bet jeigu jam nenustato sutrikimų, tai jį paleidžia. Kita vertus, yra pripažinimo neveiksniu procedūros – viešojo gynimo interesas yra prokuratūros sferoje, jie atlieka tyrimus, jeigu žmogus yra pavojingas sau ir visuomenei, prokurorai kreipiasi į teismus dėl veiksnumo apribojimo ar panaikinimo. Tada teismas paskiria globą, gydymą. Aišku, ši procedūra sudėtingesnė“.
Profesorius: visuomenė durniui negali sakyti, kad jis durnius
Tiesa, profesorius sutinka, jog dalis visuomenės, gindami savo prigimtines teises, norėtų kardinalesnių pokyčių.
„Ir aš tuos žmones suprantu, mes manome, kad procedūras reikėtų supaprastinti – gal teisės aktuose, gal policijos patrulių instrukcijose, psichikos sutrikimus reglamentuojančiuose aktuose turime numatyti atvejus, kai žmogų reikia skubiai izoliuoti, – sakė P. Ancelis. – Nes būna atvejų, kad gyventojai iškvietė policiją, ji atvažiavo, ir mato sveiką žmogų – juk į galvą kiekvienam neįlįsi, kaip jį tada išvežti, kaip paimti. Tik tuo atveju, jeigu nustatomas smurtas arba akivaizdžiai matoma nusikalstama veika, žmonės išvežami – nesvarbu, ar jie turi sutrikimų, ar neturi. Jie tada policijoje administracine tvarka palaikomi 3 valandas, arba pradėjus ikiteisminį tyrimą – iki 2 parų. Matyt, to nepakanka“.
Pasak P. Ancelio, sveikatos būklei pablogėjus psichikos sutrikimų turintys asmenys į ligoninę gali būti paguldyti tik jiems sutikus.
„Žinoma, yra išskirtinis atvejis, kai padarytas nusikaltimas, bet kitaip negalima žmogaus uždaryti – juk kiekvieną iš mūsų gali apšmeižti ir tada paguldys, – sakė baudžiamosios teisės ekspertas. – Nepamirškime, kad yra visokių žmonių – ir nedorų giminaičių, ir nedorų piliečių, kurie gali visko prišnekėti ir išprovokuoti. Uždarymas į psichiatrijos ligoninę – tai tas pats, kas laisvės atėmimas, juk tai laisvių apribojimas“.
M. Romerio universiteto dėstytojas pažymėjo, kad policijos pareigūnai turi reaguoti į visus galimus teisės pažeidimus, net jeigu ir nėra padarytas nusikaltimas. „Jeigu žmogus mano, kad sergantis kaimynas jam kelia grėsmę, turi motyvuotai nurodyti, ką jis padarė – policija atlieka patikrinimą ir jeigu faktai pasitvirtina, pradedamas ikiteisminis tyrimas“, – sakė jis.
„Mes galime turėti įvairias nuomones, bet ar aš galiu garantuoti, kad esu teisus – juk visuomenė durniui negali sakyti, kad jis durnius, – sakė profesorius. – Tai įrodyk, kad esu durnius. Kas yra protingas, o kas – beprotis?“.
P. Ancelis pažymėjo, kad visuomenė turėtų būti pakantesnė sveikatos sutrikimų turintiems asmenims: „Visuomet reikia ieškoti vidurio, juk ligą labai sunku diagnozuoti, jų yra visokių – sunkių ir nesunkių, sistemingai pasireiškiančių, ūminių. Žiūrėk, kartais pats žmogus į ligoninę atsigula pablogėjus būklei. Koks bebūtų žmogus – juk vis tiek jis yra Dievo kūrinys“.
D.Mikutienė: ar reikia mažų vaikų tragedijų, kad pamatytume ydas įstatymuose?
Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė neslėpė, kad pastaruoju metu pati asmeniškai sulaukė gyventojų nusiskundimų, jog psichikos sutrikimų turintys žmonės yra paliekami likimo valiai.
„Paskutiniuoju metu ir į mane kreipėsi nemažai žmonių, sunerimusių dėl savo artimųjų, kurie gydėsi gilią depresiją ir buvo išleisti iš ligoninės – jiems teigiama, kad viskas tvarkoje, pasveikai, o artimieji mato, jog žmogus jaučiasi labai nelaimingas, prislėgtas, jokio pagerėjimo nėra, kalba apie savižudybę, – sakė D. Mikutienė. – Kartais tokių žmonių veiksmai yra neprognozuojami ir artimieji bijo juos vienus net palikti namuose. Tokių atvejų yra labai daug ir tai akivaizdžiai rodo, kad yra baisi netvarka visoje sveikatos sistemoje. Absurdas, kad stengiamasi taupyti ligonių sąskaita, nesuteikiama kokybiška ilgalaikė paslauga, nėra stebėsenos, nėra ir konsultantų, kurie galėtų žmogų pagloboti, pagaliau nėra ir programų, kurios galėtų suteikti galimybę tiems žmonėms realizuoti save per įvairius projektus, jog jis būtų motyvuotas ir savyje atrastų kažkokį džiaugsmo grūdą gyventi“.
Pasak jos, daugelį problemų galima išspręsti, tačiau SAM tarnautojai nėra linkę tinkamai spręsti šios problemos.
„Viską jie nurašo ant politikos – naudinga ar nenaudinga, o taip yra blogai – žmonėms bet kokiu atveju yra naudinga, ne apie savo naudą reikia galvoti, reikia galvoti apie mūsų žmones“, – sakė D. Mikutienė.
Parlamentarė neslėpė, kad ją sukrėtė mažametės mergaitės tragedija Telšių rajone.
„Gal jau dabar sureaguos ministerija? – piktinosi ji. – Ar reikia, kad atsitiktų tokie nelaimingi atsitikimai, mirtys, kad jie sukrustų? Labai yra skaudu, kad tokie atvejai nutinka. Kuo dabar kaltas šitas vaikas – argi ministerijos tarnautojai, dėję parašus ant teisės aktų, už tai neneša savo atsakomybės? Jiems, matai, taupyti reikia – prigalvoja visokių balų, gulėjimo ligoninėje dienų skaičių, bet palaukite – yra tokių ligų, kurios negali būti pavaldžios kažkokiems ministro įsakymams, kad kažkiek dienų, kažkiek valandų žmogus gali gulėti ir gauti vienus ar kitus vaistus. Klaiku, labai klaiku, tai kas vyksta“.
Seimo narė pažymėjo, kad neteikiant gydymo psichikos sutrikimų turintiems žmonėms vėliau ar anksčiau nukentės visa visuomenė.
„Per visus socialinius sluoksnius ir visas socialines grupes šitie dalykai praeina, bet kitom formom – mokykloje per patyčias, vyresniame paauglystės amžiuje arba kritinėse situacijoje – per savižudybes, kitur pasireiškia per agresiją, – sakė D. Mikutienė. – Tai yra klaiku, kad yra tokia situacija. Ir jeigu sistemingai šito dalyko nespręsi ir negalvosi, kaip kiekvienas tavo teisės aktas ar įstatymas kiek maksimaliai yra naudingas žmonėms, jeigu neturėsi tokio prioriteto, tai visi bet kokie kosmetiniai pataisymai įstatymuose bus nuliniai. Jie neduos visiškai jokio rezultato“.