Lyderiai savižudybių statistikoje
Iš 2006-2010 metų savižudybių statistikos duomenų matyti, kad 100 tūkst. gyventojų šalyje vidutiniškai tenka 31,9 savižudybių, o Kupiškio rajone – net 71,9. Duomenų lentelėje žemiau Kupiškio esančių Zarasų ir Varėnos savivaldybių skaičiai kuklesni – 63 savižudybės 100 tūkst. gyventojų. Artimiausi šiaurės Aukštaitijos kaimynai irgi gerokai atsilieka nuo kupiškėnų, Biržų rajone šis skaičius siekia 42,2, Rokiškio – 50,3, Anykščių – 46,6, Panevėžio rajone – 43,9, Pasvalio – 38,3. Iš rajonų ilgame sąraše paskutinę vietą užima Mažeikiai (25,9 savižudybės), o iš miestų – Palanga, ten šis rodiklis – 17,1, taigi 4,2 karto mažesnis už Kupiškio nelemtąjį rekordą.
Kaip nedidelis Kupiškio rajonas atsidūrė tokioje išskirtinėje situacijoje, kongrese analizavo šalies psichikos ir psichologijos specialistai. Jie pabrėžė – rajone jau seniai stinga psichologinės pagalbos gyventojams, specialistas atvyksta tik kelis kartus per savaitę, susidaro ilgos eilės, vietos medicinos įstaiga neturi savo psichiatro.
Prakalbus iš solidžių tribūnų, šiai temai pagaliau dėmesio skyrė ir vietos valdžia. Gegužės 31 dieną sušauktame rajono tarybos posėdyje į politikus kreipėsi Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje dirbanti medicinos psichologė Valija Šap. Ji pateikė prašymą apsvarstyti psichologinės pagalbos Kupiškio rajono gyventojams suteikimo galimybes ir išdėstė visiems žinomus faktus: kupiškėnams sudėtinga patekti pas psichiatrą, reikia užsiregistruoti prieš beveik pusantro mėnesio arba tartis asmeniškai. Norint gauti psichologo pagalbą, reikia tykoti prie kabineto, kada specialistas turės laiko, nes du kartus per savaitę atvykdamas dirbti Kupiškin pirmiausia jis tvarko nedarbingumo, vairuotojų sveikatos patikrinimo reikalus. Rajono švietimo įstaigos turi savo psichologus, bet gyventojai su savo bėdomis palikti vieni. Šeimos gydytojams stinga specifinių žinių. Nesulaukia pagalbos ir bandžiusieji nusižudyti, jų šeimų nariai.
„Reikia aktyvesnės švietėjiškos veiklos, savanorių, etatinio darbuotojo, kuris nuosekliai ir sistemingai dirbtų savižudybių prevencijos srityje, reikėtų budinčios „pagalbos linijos“, - tokias idėjas politikams pateikė kreipimosi iniciatorė.
Politikai neneigė, kad problema išties aktuali, svarbi, tik nusprendė išsamiau ją panagrinėti tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komitete, o tada priimti konkretų sprendimą, galbūt kreiptis į sveikatos apsaugos ministrą, kad Kupiškiui, būtų skirtas specialisto etatas dirbti vien savižudybių prevencijos srityje.
Be vilties ir pasitikėjimo
„Ūkininko patarėjo“ kalbinta psichologė Valija Šap patikino posėdyje išvydusi pozityvią politikų reakciją į savo mintis, vadinasi, galima tikėtis realių pokyčių.
„Būtina keisti visuomenės nuostatas, jog psichologo reikia tik nelaimių prislėgtiems, užribio žmonėms. Ir išsilavinęs žmogus dažnai drovisi pripažinti, kad jis nesuvaldo savo emocijų ir kasdienio streso, neranda orientyrų gyvenimo prasmės paieškose. Mažiau išsilavinusiam psichologą atstoja televizorius, kaimynė ar alkoholis. Lietuvoje šios nuostatos gajos. Vokiečių tyrėjai yra nustatę, kad 80 proc. savižudybių susijusios su alkoholio vartojimu. Čia mes irgi sugebame pirmauti“, - teigė pašnekovė.
Savižudybių statistika, pasak V. Šap, taip pat sąlyginė. Manoma, kad nusižudyti bando 10 kartų daugiau žmonių, nei iš tikrųjų nusižudo. Užsienio šalių statistika liudija, kad dar dešimt kartų reikia skaičius padauginti ir sužinosime, kiek žmonių pagalvoja bent retkarčiais apie savižudybę. Taigi kyla klausimas: ką laikysime didžiausiomis rizikos grupėmis? Kokia visuomenės dalis patenka į psichologo veiklos lauką ir kas belieka už jo?
Iš minėtosios statistikos lentelės galima daryti išvadą, kad nemenką įtaką žmonėms apsispręsti turi ekonominės sąlygos. Pagal higienos instituto Sveikatos informacijos centro pateiktus duomenis, savižudybių buvo mažiau 2006, 2007, 2008 metais, o 2009-aisiais padaugėjo, 2010 m. vėl kiek sumažėjo. Tai sutampa su ekonomikos krizės pradžia.
Suabsoliutinti šių priežasčių nereikėtų, jos turi įtakos, nėra abejonių, ypač Rytų Europos šalyse, kur žmonės patyrė didelį stresą staiga pereinant į naują ekonominę politinę sistemą. Dabartinė socialinė aplinka – bankų griūtys, skolos, bankrotų baimė, bedarbystė, skurdas – labai susiaurina žmonių interesus, užsidaroma savo bėdose, savo mintyse. Ir taip patenkama į uždarą ratą, be vilties, tikėjimo ir pasitikėjimo.
Nusivylimas ir nepasitikėjimas - laikmečio bėda
Stebimos depresinės nuotaikos tarp vyresnio amžiaus žmonių, todėl ir statistika liudija, kad didelę rizikos grupę sudaro 72-75 metų sulaukusios moterys. Tai emigrantų palikti seni tėvai, pasiligoję artimieji. Nerimą kelia ir savižudžių amžiaus jaunėjimas, nusižudžiusių vyrų ir moterų amžiaus vidurkis siekia 45-49 metus.
Nusivylimas ir nepasitikėjimas – taip V. Šap įvardija šio laikmečio bėdą. Nusivylę esantieji valdžioje, nusivylę ir piliečiai, mažuose miesteliuose, kaip ir Kupiškyje, regima absoliuti iniciatyvos stoka. Žmonės nenori dirbti už žeminančiai mažą atlygį, valdžioje stinga iniciatyvių ir atsakingų asmenybių.
„Neturime Kupiškyje paprastų kasdienių paslaugų, niekas nebekepa duonos, negamina sūrių, nėra savų mėsos cechų, viską vežame iš kaimynų. O tai būtų užsiėmimas, darbo vietos, bendruomeniškumo ugdymas. Kai žmogus nesijaus vienišas, mintims apie savižudybę nebeliks vietos. Verslininkai teisinasi, kad ko nors naujo čia imtis neapsimoka, nėra poreikio ir pajamų. O dėl visos bendruomenės, dėl visų geresnio kasdienio gyvenimo argi nereikia niekam stengtis, argi nėra Kupiškyje turtingesnių materialiai, dvasiškai, kurie pajėgtų imtis iniciatyvos ir patys veiktų?
Psichologė V. Šap turi vilčių, kad jos idėjos neliks tik teorija.
Psichologinė pagalba telefonu
| Psichologinės pagalbos tarnyba | Telefono numeris | Darbo laikas |
| Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai | 8 800 28888 | I-VII visą parą |
| Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai | 116 111 | I-VII 11:00 - 21:00 |
| Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba) Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui. | 8 800 77277 | I-V 16.00 - 20.00 |
| Pagalbos moterims linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai | 8 800 66366 | I-V 10:00 - 21:00 |
| Vilties linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai | 116 123 | I-VII visą parą |
Emocinė parama internetu
| „Vaikų linija“ | Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt | Atsako per dvi dienas |
| „Jaunimo linija“ | Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/internetas | Atsako per dvi dienas |
| „Vilties linija“ | Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com | Atsako per tris darbo dienas |
| „Pagalbos moterims linija“ | Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt | Atsako per tris dienas |
Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt