Buvusiai vienos sporto prekių parduotuvės darbuotojai dar pasisekė, nes už tokį nusikaltimą įstatyme numatyta tiktai laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė. Išnagrinėjęs A. S. baudžiamąją bylą teismas rado galimybių skirti jai švelnesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje (taikyti BK 54 str. 3 d.).
Teismas nustatė, kad dirbdama pardavėja sporto prekių parduotuvėje, esančioje Vilniaus prekybos centre „Europa“, A. S. nuo 2008-ųjų gruodžio iki 2009-ųjų vasario iš kasos tyčia pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą – 37 950 litų, kurie priklausė parduotuvę valdančiai uždarajai akcinei bendrovei „Sport Line“. Nusikaltimo būdas – daugiau nei primityvus.
Su įmone pasirašiusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį, A. S. buvo atsakinga už parduotuvės kasos grynųjų pinigų išėmimą ir įnešimą į bendrovės sąskaitą. „Sport Line“ nurodymu, parduotuvės kasoje grynųjų pinigų kiekis buvo ribojamas. Iš kasos išimtus pinigus parduotuvės vedėja arba A. S. nešdavo į šalia „Europos“ esantį bankomatą, kuriame buvo galima papildyti sąskaitą grynaisiais pinigais. Banko kortelė su PIN kodu buvo laikoma neužrakintame parduotuvės vedėjos stalčiuje. Priėmęs pinigus bankomatas atspausdindavo čekį, tačiau kartais aparate nebūdavo kasos juostos. Pačiai susidūrusiai su bankomato „išdaigomis“, parduotuvės vedėjai įtarimų nekilo. Lygiai taip pat ir 35 parduotuves valdančios bendrovės buhalterėms.
Jau keletą metų A. S. draugavo su narkotikus vartojančiu T. V., kurį laiką su juo gyveno savo motinos bute. Vieną 2008-ųjų gruodžio dieną vaikinas atėjo pas draugę į parduotuvę ir ėmė kaulyti „duoti jam pinigų dozei iš kasos“. A. S. atliko kasos inkasavimo operaciją ir nesuskaičiavus jam atidavė 8 250 litų – kaip ir per daug kvaišalų dozei... Neva jis prašęs paskolinti, žadėdamas iki vakaro grąžinti. Regis, pinigai beregint ištirpo, nes po savaitės jų prireikė vėl. Tą kartą A. S. iš kasos paėmė 3 tūkst. litų. Nepasotinamas draugas įžūlėjo: žadėdamas grąžinti, reikalavo vis daugiau, pasipriešinus – šantažuodavo, kad praneš parduotuvės vedėjai, ir A. S. neteksianti darbo „pagal straipsnį“.
Šitaip lengvabūdiškai jaunoji pardavėja iš sporto prekių parduotuvės kasos pasisavino kone 40 tūkst. litų, priklausančių UAB „Sport Line“. Nustatytos tikslios datos – vienuolika tęstinės nusikalstamos veikos epizodų. 2009 m. vasario 3 d., kai A. S. iš kasos paskutinį kartą pasisavino pinigų, trūkumą aptikusi bendrovė visą parduotuvės personalą atleido iš darbo.
Dėl jai pateikto kaltinimo A. S. teismo posėdyje visiškai prisipažino. Kaltinamoji teigė, kad draugas gautais pinigais su ja nesidalindavęs. Tiesa, kartais duodavęs pinigų maistui, pirkdavęs jai „įvairius daiktus“, bet daugiausia išleisdavęs narkotikams, kuriuos vartoję abu.
Pagirtina, kad draugo į nusikaltimą pastūmėta mergina surado savyje jėgų atsitiesti – ilgokai gydėsi, kol atsikratė priklausomybės.
Nors teismas nustatė nemažai kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet kartu pažymėjo, kad didelės vertės svetimo turto pasisavinimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl atidėti bausmės vykdymą nėra galimybių.
„Tačiau teismas mano, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. S. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl jai taikytinos BK 54 str. 3 d. nuostatos ir skiriama švelnesnė bausmė – bauda, – rašoma teisėjo Pavelo Frolovo priimtame nuosprendyje. – Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, bet ir į kaltinamosios A. S. elgesį prieš nusikaltimo padarymą, nusikaltimo padarymo metu ir po jo“. Todėl bylą išnagrinėjęs teisėjas padarė išvadą, kad bausmės tikslų galima bus pasiekti kaltinamajai paskiriant piniginę baudą.
Galutinė bausmė – 48 MGL (6 240 litų) dydžio bauda. Be to, A. S. turės atlyginti bendrovei padarytą žalą – beveik 35 tūkst. litų, taip pat kompensuoti jai apie 5 tūkst. litų atstovavimo išlaidų.
Paskelbtas nuosprendis dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.