Trijų teisėjų kolegija atmetė ir avarijos kaltininko bei jo advokato, ir nukentėjusiųjų kasacinius skundus, palikdama galioti 2004 metų rugsėjį priimtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį. Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Procesui pasibaigus, buvusiam pareigūnui teks atlikti laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, o žuvusiųjų artimieji galės pateikti civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo. Po G.Ulio žūties našlaičiais liko du mažamečiai vaikai.

D.Narinkevičius iki šiol nebuvo suimtas - bausmės vykdymas jo prašymu buvo atidėtas. Už tai, kad būdamas neblaivus pažeidė kelių eismo taisykles ir sukėlė mirtiną avariją, D.Narinkevičiui nuosprendžiu skirta 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bet ji ketvirtadaliu sumažinta pritaikius amnestiją.

G.Ulio tėvai Albertas Ulys ir Anelė Ulienė bei našlė Solveiga Ulienė Aukščiausiojo Teismo prašė pakeisti nuosprendį taip, kad tarp nelaimės priežasčių nebebūtų minimas ir paties žuvusiojo padarytas eismo pažeidimas.

D.Narinkevičius prašė perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, o jo advokatas Remigijus Merkevičius - apkaltinamąjį nuosprendį iš viso panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Tragedija įvyko 2001 metų spalio 28-osios naktį, kai Ulių šeima dviem taksi automobiliais po pobūvio važiavo į namus. Vairuodamas automobilį "Mazda 626", D.Narinkevičius viršijo saugų greitį ir rėžėsi į taksi automobilį, kuris buvo sustojęs dėl anksčiau įvykusios avarijos ir kelyje susidariusios kitų mašinų grūsties. G.Ulys tuo metu buvo išlipęs iš minėto taksi norėdamas išsiaiškinti, ar pro avarijos vietą bus galima pravažiuoti, ar reikia grįžti atgal. Susidūrimo metu jis žuvo suspaustas tarp taksi ir D.Narinkevičiaus vairuojamo automobilio. Vėliau nuo "Mazda 626" smūgio taksi dar užvirto ant kitų automobilių. Tada buvo sužeista taksi viduje sėdėjusi E.Ulienė. Ji mirė ligoninėje nuo komplikacijų, kurios atsirado dėl avarijos metu patirtų sužalojimų.

D.Narinkevičiaus aiškinimu, jį apkaltinę Vilniaus miesto 1-osios apylinkės bei Vilniaus apygardos teismai neįsigilino į avarijos mechanizmą ir nepakankamai įvertino tai, kad visi įvykio dalyviai prisidėjo prie nelaimės savo neatsargumu. D.Narinkevičius tikino, kad avarijos naktį jis vairavo blaivus.

Savo ruožtu žuvusiųjų artimieji posėdžio metu sunkiai tramdė ašaras. G.Ulio tėvas A.Ulys teismui priminė, kad avarijos kaltininkas į namus važiavo "ne iš bažnyčios", bet po pasilinksminimų "Gero viskio bare" ir naktiniuose klubuose, o jo vairuojama "Mazda" į automobilių sangrūdą įskriejo "staugdama ir riaumodama".

Teismo ekspertai yra nustatę, kad D.Narinkevičius važiavo ne mažiau kaip 78 km/h greičiu.

Anot žuvusiojo trenerio motinos A.Ulienės, šitą bylą galima laikyti policininkų nebaudžiamumo pavyzdžiu, nes "iš kelių policininko tapęs kelių budeliu", D.Narinkevičius per trejus metus nepasakė nei vieno gero žodžio nei žuvusiojo vaikams, nei kitiems artimiesiems.

Tačiau Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Meška Aukščiausiojo Teismo prašė atmesti ne tik nuteistojo, net ir nukentėjusiųjų kasacinius skundus, nors ir pabrėžė suprantąs artimųjų skausmą. Anot prokuroro, abi pusės bando ginčyti teismo ekspertų jau patvirtintas aplinkybes, kurios apkaltinamajame nuosprendyje yra tinkamai įvertintos. A.Meška taip pat pabrėžė, kad žuvusiojo G.Ulio neatsargus elgesys važiuojamojoje kelio dalyje ir kitų eismo dalyvių padaryti pažeidimai vis dėlto nebūtų sukėlę tokių skaudžių pasekmių, jeigu ne nusikalstami D.Narinkevičiaus veiksmai.

Po avarijos praėjus 4 valandoms, tuometiniam Eismo priežiūros tarnybos kelių patrulių rinktinės pareigūnui D.Narinkevičiui Vilniaus priklausomybės ligų centre buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis - jo kraujyje rasta 1,89 promilės alkoholio. Bet D.Narinkevičius teismuose įrodinėjo, kad alkoholį vartojo namuose jau po avarijos, bandydamas numalšinti stresą.

Dar po savaitės byloje atsirado dokumentas, kad avarijos naktį paimtame policininko kraujo mėginyje alkoholio nerasta. Vėliau paaiškėjo, kad nesmarkiai sužeistas D.Narinkevičius į priklausomybės ligų centrą buvo atvežtas tiesiai iš kitos ligoninės, tad po avarijos negalėjo išgerti alkoholio namuose.

Dėl šių aplinkybių buvo atliktas atskiras ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad avarijos kaltininko kraujas buvo pakeistas. Medikėms dėl šio fakto iškelta baudžiamoji byla. Už tai, kad sukeitė kraują, Marijanai Kedovič teismas paskyrė 5 tūkst. litų baudą, o dvi jos kolegės buvo išteisintos.