Nuo 3 iki 11 kartų jau už kitus nusikaltimus teisti jauni vyrai buvo kaltinami tuo, kad subūrė organizuotą grupę, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, t.y. sukčiauti, panaudojant plačiai paplitusį būdą – pagyvenusių žmonių apgaudinėjimą telefonu, pranešant jiems apie neva jų artimųjų padarytas avarijas, už kuris reikia susimokėti, ir tokiu būdu iš jų išviliojant įvairias pinigų sumas.
Nors šioje byloje teisiamiesiems buvo inkriminuotas tik vienas epizodas – 2010 m. rugsėjo 6-7 d. iš klaipėdietės apgaule išvilioti 2300 litų bei vienam kaltinamajam – pareigūno vardo pasisavinimas, teismo priimtame nuosprendyje sakoma, kad trys iš kaltinamųjų organizuotą grupę subūrė ir jai vadovavo iš įkalinimo įstaigos, anksčiau ne kartą jie jau buvo teisti ir iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, yra linkę nusikalsti ir pažeidinėti įstatymus, todėl trims iš keturių nuteistųjų skirtos, kaip ir prašė valstybinį kaltinimą teisme palaikęs prokuroras, 5 metų laisvės atėmimo bausmės, o vienas už grotų turės praleisti 3,5 metų.
„Nors apie šio pobūdžio nusikalstamas veikas pastaruoju metu visuomenė yra plačiai informuojama, tenka apgailestauti, jog su sukčiavimu susijusių nusikaltimų ne tik kad ne mažėja, bet jie „tobulėja“: pastaruoju metu nusikaltėliai yra linkę prisistatyti atsakingais Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Mokesčių inspekcijos ar kitų institucijų pareigūnais, prašo piliečių, prisidengę neva pradėtais ikiteisminiais tyrimais, nurodyti jų banko sąskaitų numerius, netgi elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir pan.,“ – besikeičiančius sukčiavimo būdus komentavo valstybinį kaltinimą minėtoje byloje palaikęs Klaipėdos miesto apylinkės prokuroras Saulius Galminas, kuris dar kartą paragino piliečius būti atsakingais ir nepasitikėti nepažįstamų žmonių telefoniniais skambučiais bei niekam nepatikėti jokių savo asmeninių domenų.