„Prašiau net nesitaikyti, nes ir į mane gali pataikyti, o kaimynas ėmė ir iššovė“, – pirmadienį Vilniaus rajono apylinkės teisme prisiminė Zujūnų seniūnijoje gyvenanti Jūratė Z.
Iš dukros gavusi dovanų veislinį šunį, kurį pavadino Bumeriu, moteris džiaugiasi, kad jos augintinis išgyveno po šūvio į mentę, tačiau, pasak jos, dobermanų veislės šuo jau nebebus toks, koks buvo – gyvūnas patyrė stresą, nebegalės dalyvauti šunų parodose ir nebebus tinkamas veisimui.
Dėl žiauraus elgesio su šunimi ir turto (šuns kaip daikto, nes už jį veislynui buvo sumokėti 2 tūkst. Lt) Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra kaltinimus pareiškė vienai bendrovei vadovaujančiam V. Petruliui. Verslininkas neneigia savo kaltės, tačiau tikina, jog šaudamas į kaimynės augintinį tik gynė savo katiną.
Bylos duomenimis, V. Petrulis į kaimynės šunį šūvį paleido praėjusių metų liepos 15-ąją. Tądien Jūratė Z. su savo augintiniu buvo išėjusi pasivaikščioti, kai po kiek laiko su ginklu rankose pamatė savo kaimyną.
„Aš pamačiau, kad jis iš namų atsinešė šautuvą ir nusitaikė į mus, – teisme sakė Jūratė Z. – Prašiau jo nesitaikyti, kam čia tas ginklas reikalingas, bet paėjom porą žingsnių ir išgirdau šūvį. Jis pataikė Bumeriui į mentę.... Tada man buvo labai didelis stresas, nesitikėjau, kad kaimynas gali šaudyti be jokios priežasties. Aš net nežinojau, kas ten per ginklas su optiniu taikikliu yra pas jį...“.
Moteris tikino, kad kaimynas meluoja, kai kalba apie esą gelbėtą katino. „Dobermanai ne tokie šunys, be to, nebuvo jokio katino“, – sakė Jūratė Z.
Tuo tarpu V. Petrulis teisme aiškino, kad savo sodybą yra apsitvėręs tvora, todėl kai tądien po pievas bėgiojantį kaimynų dobermaną pamatė jo paties kieme laikomi palaidi šunys, šie pribėgo prie tvoros ir esą išlaužė visus vaiskrūmius.
Vyras teigė nuėjęs į namus ir atsinešęs savigynai įgytą šautuvą ir esą į orą iššovęs tris šūvius, o tada pamatęs, kad už tvoros yra išbėgęs jo katinas.
„Mano katinas su trimis šunimis gyvena ir draugiškai sutaria, bet kai pamačiau tą kitą šunį, bijojau, kad jis gali jį sudraskyti, – teisme sakė. – Aš gyniau savo katiną, nenorėjau nei to šuns nušauti, nei sužaloti, bet gavosi, kaip gavosi“.
V. Petrulis tikino, kad yra pasiryžęs nukentėjusiosios atsiprašyti ir „proto ribose“ atlyginti jai padarytą žalą – sumokėti už gyvūno gydymą (464 Lt) bei neturtinę žalą (2 tūkst. Lt).
Tuo tarpu byloje valstybinį kaltinimą palaikanti Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Ieva Kvedaraitė mano, kad kaltinamasis nukentėjusiajai turėtų sumokėti dvigubai didesnį neturtinės žalos atlyginimą.
Už nusikaltimus, kuriais kaltinamas V. Petrulis, prokurorė siūlė skirti 18 MGL dydžio (2 340 Lt) baudą.
Kaltinamasis mano, kad tokia bauda – per didelė. „Šuo liko gyvas, atrodo, kad dabar kalbame apie numirėlį, o jis juk normaliai vaikšto, tik niekada parodose negalės dalyvauti“, – aiškino V. Petrulis.
Kokią bausmę skirti V. Petruliui, teisėjas Tadeušas Volkovskis žada paskelbti balandžio pabaigoje.