Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Kęstutis Jucys galutine ir neskundžiama nutartimi paskelbė, kad H. Daktaro baudžiamąją bylą nagrinėjantis Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai kaltinamajam pratęsė griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą iki kovo 4 d.
H. Daktaras teismo posėdyje nedalyvavo – dar prieš ketvirtadienį Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kilusį gaisrą jį spėta išvežti iš įkalinimo įstaigos į areštinę, nes kitą savaitę Klaipėdoje bus toliau tęsiamas jo bylos nagrinėjimas. Tačiau Kauno nusikalstamo pasaulio šului atstovaujantis advokatas teisme kartojo tuos pačius motyvus, kodėl kaltinamajam esą nepagrįstai pratęstas suėmimas.
Skunde advokatas aiškino, kad H. Daktaras turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, iki išvykimo iš Lietuvos į Bulgariją dirbo, niekur nesislapstė nuo pareigūnų. Jis dar kartą pakartojo, kad Hena išvyko iš Lietuvos, nes jo „gyvybei grėsė pavojus (gyvenamasis namas buvo apšaudytas, įmesta granata)“.
Su šiais teiginiais susipažinęs teismas pabrėžė, kad „kaltinamojo H. Daktaro gynėjas šiame skunde naujų ir įtikinamų argumentų, kurie paneigtų teismo nurodytus suėmimo termino pratęsimo pagrindus ir būtų pakankamas pagrindas panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę, nenurodo“.
„Skunde nurodomi analogiški argumentai, kaip ir ankstesniuose skunduose“, – pažymėjo teismas.
Nutartyje taip pat nurodoma, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad H. Daktaras padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
„Tai patvirtina duomenų visuma bei kaltinamajame akte nurodomi duomenys“, – teismas pažymėjo, kad svarstydamas kardomosios priemonės paskyrimo pagrįstumą teisėjas kaltumo (ar nekaltumo) klausimo nenagrinėja.
Byloje nustatyta, kad H. Daktaras ilgą laiką organizavo ir vadovavo nusikalstamam susivienijimui, apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus darė ilgą laiką – nuo 1993 iki 2000 metų.
„Kaltinamasis praeityje teistas, iki suėmimo neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, niekur nedirbo, slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dėl to buvo išduotas Europos arešto orderis, be to, iki suėmimo buvo apsimetęs kitu asmeniu, galimai naudojosi suklastotais dokumentais ir gyveno Bulgarijos Respublikoje, – nutartyje pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas. – Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad H. Daktaras 2006 metais buvo teistas už daromą poveikį nukentėjusiajam, liudytojui. Šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltininko antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, H. Daktaras gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui bei daryti naujus nusikaltimus“.
Pasak teismo, H. Daktaras turi būti suimtas, nes taip siekiama užtikrinti jo dalyvavimą bylos nagrinėjime teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo Henai pareikšti kaltinimai, įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę.
Teismas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu H. Daktarui paskirta kardomoji priemonė „yra adekvati jo pareikštų kaltinimų pavojingumui, todėl toks suimtojo teisių suvaržymas yra pateisinamas ir viešuoju interesu, kuris šiuo atveju nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę“.