Senelio pravardę turinčio J. Bielskio atžvilgiu tyrimas dėl nusikaltimo padarymo yra nutrauktas – su teisėsaugos pareigūnais pradėjęs bendradarbiauti kaunietis padėjo atskleisti ne vieną sunkų daug metų neišaiškintą Kauno ir Žemaitijos nusikaltėlių nusikaltimą.

Vilniaus apygardos teisme pirmadienį paaiškėjo, kad dar 1993-iųjų rugpjūtį J. Bielskis kreipėsi į Šiaulių nusikalstamo pasaulio šulą Saulių Skėrį (jis mirė, kai baudžiamoji byla dar nebuvo išnagrinėta teisme) ir paprašė A. Žemaitį „pamokyti“.

J. Bielskis pasakojo, kad kartą lošė su A. Žemaičiu kortomis ir laimėjo 10 tūkst. JAV dolerių. Didelę pinigų sumą pralošęs Kukas esą nenorėjo mokėti pinigų ir Senelį apkaltino sukčiavimu.

„Geriau aš jį padėsiu į vietą, nei pinigus sumokėsiu“, – ne vienam savo bičiuliui buvo prasitaręs A. Žemaitis. Tačiau J. Bielskis buvo greitesnis – pasamdė Šiaulių banditus. Tiesa, jų prašė Kuką tik sužaloti, o ne nužudyti.

Bylos duomenimis, 1993-iųjų rugpjūčio-spalio mėnesiais S. Skėris ir jo bičiulis Viktoras Mula (jis taip pat kaltinamas dėl banditizmo) prie Kukui priklausančio automobilio „Toyota“ pritvirtino sprogmenį, kuris turėjo susprogti automobiliui išvažiavus iš kiemo.

Nustatyta, kad vieną spalio dieną A. Žemaičio žmona Ilona sėdo prie šio automobilio vairo ir kartu su kaimyne išsiruošė išvažiuoti iš namų, tačiau netikėtai iš „Toyota“ galo iškrito virvė su metaliniu mechanizmu.

Pasak Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Aleksandro Kazakovo, dar būdama gyva I. Žemaitienė patvirtino automobilio užminavimo faktą. Per apklausą ji pareigūnams aiškino, kad pradėjusi važiuoti automobiliu išgirdo, kaip iš namų išbėgęs vyras ėmė garsiai šaukti, liepdamas kuo greičiau išlipti iš automobilio.

Be to, kaip nurodė prokuroras, vėliau I. Žemaitienė matė prie automobilio dugno pritvirtintą sprogmenį ir kaip jį tą pačią dieną nukenksmino išminuotojas.

Pasak prokuroro, Kukas vadovavosi nusikalstamame pasaulyje priimtinomis taisyklėmis ir nusprendė nesikreipti į pareigūnus aiškinantis tarpusavio santykių. Tačiau apie suplanuotą pasikėsinimą į gyvybę A. Žemaitis pranešė savo bičiuliams.

Vienas jų, iki gyvos galvos nuteistas Ričardas Baratinskas, pravarde Marafonas, tyrėjams prisipažino, kad tądien, kai buvo aptiktas užminuotas automobilis, jam paskambino Kukas ir paprašė atvažiuoti į namus.

„Kieme buvo pilna jo draugų, Kukas sakė, kad žmonai pradėjus važiuoti pamatė besivelkantį metalo gabalą, o paskui išsiaiškino, jog prie mašinos dugno buvo pritvirtintas maždaug kilogramas trotilo ir plastiko“, – pareigūnams nurodė R. Baratinskas, prisiminęs ir Kuko žodžius, jog jeigu sprogmuo būtų sprogęs prie namų, būtų nukentėję ir aplinkinių namų gyventojai.

Jis taip pat patikino, kad Kukas net neketino atsiskaityti su J. Bielskiu – esą geriau pats jį užvers, nei pinigus mokės.

Kad sprogdinimo užsakovas yra J. Bielskis, o vykdytojas – V. Mula ir S. Skėris, R. Baratinskas tikino sužinojęs 2000-aisiais iš pačio V. Mulos, kai jie abu buvo suimti.

Tuo tarpu V. Mula neigė, kad dalyvavo pasikėsinant į A. Žemaitį ir jo žmoną. Apklaustas teisme V. Mula aiškino, kad į Kuką pasikėsino ne kartą teistas Petras Zubavičius (jis taip pat miręs).

„Jis pasakojo, kad į orą bandė pakelti Plikį, bet padarė klaidą, nes buvo netinkamai pajungtas elemento galingumas“, – V. Mula sakė, kad detonatorius buvo 36, o elementas – 12 voltų.

Tiesa, anksčiau jis buvo prisiėmęs kaltę dėl pasikėsinimo į Kauno nusikalstamo pasaulio šulą, tačiau teisinosi, jog už prisipažinimą policijoje jam buvo pažadėta paleisti į laisvę. Paklaustas, kodėl apie organizuotą nusikaltimą papasakojo ir vienam kaliniui areštinėje, V. Mula tikino, jog norėjo pasirodyti „supermenu“.

„Kadangi P. Zubavičius negyvas, V. Mula dabar kaltę verčia jam, manau, kad jo kaltė pilnai įrodyta bylos duomenimis“, – tikino prokuroras A. Kazakovas.

Pasak jo, nors A. Žemaitis ir nesikreipė į pareigūnus dėl įvykdyto pasikėsinimo į jo gyvybę, o teisme neigė, kad jokių konfliktų su J. Bielskiu neturėjo ir niekada nebuvo į jį pasikėsinta, tačiau tyrimas buvo atliktas prieš jo valią.

A. Žemaitis buvo nužudytas 2009-ųjų pradžioje. Jis dar buvo spėjęs duoti parodymus teisme.