„Jis įslaptintam liudytojui pasakė, kad užvertė H. Sasnauską ir užvers visus, kurie liudys prieš jį“, – valstybinis kaltintojas pažymėjo, kad apie G. Jackos grasinimus prisipažino žinojęs ir nužudytojo draugas verslininkas Antanas Bosas (buvęs Seimo narys).
Po beveik trejus metus trukusio teisminio nagrinėjimo labai sunkiais nusikaltimais kaltinamų Žemaitijos banditų byloje pirmadienį prokuroras pradėjo skaityti baigiamąją kalbą.
G. Jacka yra kaltinamas organizavęs H. Sasnausko nužudymą – verslininkas buvo nušautas 1993-iųjų sausio 22-osios vakarą prie savo namų Birutės g., Telšiuose. Kaltinamajame akte teigiama, kad G. Jacka norėjo atkeršyti verslininkui už kreipimąsi į teisėsaugos organus ir duotus parodymus baudžiamojoje byloje dėl kurstymo duoti kyšį.
Nors po šio visus Telšius sukrėtusio nusikaltimo praėjo jau beveik 19 metų, tačiau jį įminti Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) ir Generalinės prokuratūros pareigūnams pavyko tik prieš kelerius metus, kai buvo atskleisti kiti Žemaitijos banditų nusikaltimai.
Siekė įrodyti, kad net neverta tikėtis pagalbos policijoje ir prokuratūroje
Prokuroras teisme pasakojo, kad H. Sasnausko nužudymas Telšių policijoje ir prokuratūroje net nebuvo tiriamas.
„Tai buvo formalus tyrimo imitavimas, o kai kuriais atvejais – tyrimo falsifikavimas“, – A. Kazakovas neslėpė, kad pareigūnams sukėlė šoką atlikto tyrimo metodai.
Pasak jo, nors iš karto po verslininko nužudymo jo žmona Edita Gailienė (buvusi Sasnauskienė, šiuo metu dirbanti Telšių rajono apylinkės teismo teisėja) pareigūnams nurodė, kad jos sutuoktinio nužudymą galėjo užsakyti G. Jacka, tačiau vietos pareigūnai net jo neapklausė, o apsiribojo tik formaliais raštais byloje – esą nepavyko nustatyti jo gyvenamosios vietos.
Atnaujinti parengtinį tardymą byloje ne kartą nurodė aukštesni prokurorai, tačiau Telšių policija į nurodymus reagavo vangiai arba išvis nereagavo.
„Kai G. Jackos gyvenamoji vieta buvo nustatyta Palangoje, tuomet policija pradėjo ieškoti jo draugų Telšiuose“, – prokuroras stebėjosi piktybiniais pareigūnų veiksmais.
Jis pažymėjo, kad byloje buvo nustatyta ir akivaizdžių klastojimo faktų – viena liudytoja nurodė, kad net nebuvo apklausta H. Sasnausko nužudymo byloje ir jokio apklausos protokolo nepasirašė, nors, kaip matyti iš apklausos protokolo, apklausą vykdė prokurorė Audronė Jančiauskienė.
„Šio fakto A. Jančiauskienė teismui negalėjo paaiškinti, tačiau dėl senaties jai nebuvo galima įteikti pranešimo apie įtarimą“, – pažymėjo A. Kazakovas.
Generalinės prokuratūros prokuroras neabejoja – verslininko nužudymo tyrimas Telšių policijoje strigo ne be G. Jackos įsikišimo.
„Tuo metu Telšių kriminalinei policijai vadovavo Algirdas Misiūnas, kuriam su tuomečiu Mažeikių prokuroru Stanislovu Stulpinu G. Jacka žadėjo perduoti kyšį, prievartautą iš H. Sasnausko ir jo šeimos narių“, – prokuroro teigimu, A. Misiūnas – tas pats pareigūnas, kuris H. Sasnausko ir G. Jackos konflikte palaikė būtent kaltinamąjį.
„Faktas, kad G. Jacka nebuvo apklaustas tyrime turėjo parodyti H. Sasnausko aplinkos žmonėms G. Jackos galingumą, pagalbos iš teisėsaugos organų laukimo beprasmiškumą“, – A. Kazakovas įsitikinęs, kad tai buvo G. Jackos keršto ir įbauginimo plano dalis.
Prokuroras: į nuteisimą G. Jacka reagavo labai skausmingai
Baigiamojoje kalboje A. Kazakovas teigė, kad bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jog G. Jacka, keršydamas už H. Sasnausko, pravarde Levukas, kreipimąsi į teisėsaugos organus (dėl to G. Jacka dar 1983 m. buvo nuteistas už kurstymą duoti kyšį), organizavo verslininko nužudymą.
Nustatyta, kad dar 1983 m. H. Sasnausko namuose pareigūnai atliko kratą – jos metu buvo rasta įvairių daiktų, kurie patvirtino, jog vyras užsiėmė spekuliacija (siuvo ir prekiavo džinsais, tais laikais tokia veikla buvo draudžiama).
Netrukus pas H. Sasnauską kreipėsi G. Jacka, kurį jis pažinojo nuo vaikystės, be to, taip pat kartu vertėsi džinsų prekyba. Susitikimo metu kaltinamasis pasiūlė pareigūnams duoti 5 tūkst. rublių kyšį, kurį jįs galėtų perduoti už bylos tyrimą atsakingiems asmenims – policijos komisarui ir prokurorui.
Vieno susitikimo metu, kai H. Sasnauskas į pagalbą pasitelkė kitą pareigūną, buvo slapta įrašytas vyrų pokalbis, be to, verslininkas G. Jackai perdavė tūkstantį rublių (juos pasiliko sau). Dėl to buvo pradėtas tyrimas, G. Jackai teko stoti prieš teismą ir jis buvo nuteistas 3 metų bei 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nors už grotų praleido 8 mėnesiais mažiau.
„Kerštas už parodymų davimą yra pakankamai dažnas reiškinys, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip dėl to nuteistas asmuo priima jį apskundusio asmens veiksmus, – sakė prokuroras. – Manau, kad į nuteisimą G. Jacka reagavo labai skausmingai“.
Pasak jo, G. Jacka ir jo giminaičiai sovietų laikais parašė daug skundų ir net kreipėsi į TSRS generalinį prokurorą, o kai byla buvo nagrinėjama, viešai pareiškė, kad H. Sasnauskui „bus galas“, o po nuteisimo paskelbė bado streiką, reikalavo, kad jo bylą nagrinėtų Ypatingų bylų tyrėjai.
Nušovė mažamečio vaiko akivaizdoje
Kaip teisme teigė prokuroras, į laisvę išėjęs G. Jacka nusprendė atkeršyti H. Sasnauskui ir apie tai papasakojo senam pažįstamam, Kauno nusikalstamo pasaulio šului Jonui Bielskiui, pravarde Senelis. Be to, jis paprašė J. Bielskio surasti žudiką, kuriam už „darbą“ pažadėjo sumokėti 5 tūkst. JAV dolerių.
Netrukus J. Bielskis susitiko su Šiaulių nusikalstamo pasaulio „autoritetu“ Sauliumi Skėriu (jis mirė bylos nagrinėjimo metu), kuriam suteikė visą G. Jackos pateiktą informaciją – kur H. Sasnauskas gyvena, kokiu automobiliu važinėja ir kur geriausia būtų jį nužudyti.
H. Sasnauskas buvo nušautas 1993-iųjų sausį – banke pinigus iškeitęs ir į su mažamečiu sūnumi į namus grįžęs verslininkas buvo užpultas vos išlipęs iš automobilio VAZ 2109 – iš prie namų esančio sandėliuko iššoko du vyrai, kurių vienas iš iš nupjautavamzdžio medžioklinio šautuvo paleido šūvį, o paskui dar kartą metaliniu daiktu sudavė per galvą. Peršokę namo tvorą nusikaltėliai paspruko. Įtariama, kad verslininką nušovė ne S. Skėris, o kartu buvęs kažkoks „bachūriukas“.
Po kelių valandų H. Sasnauskas mirė ligoninėje. Vienintelis žudikus matęs mažametis verslininko sūnus negalėjo nurodyti jų požymių – tą vakarą jau buvo tamsu.
Po H. Sasnausko nužudymo G. Jacka susitikimo su J. Bielskiu ir šiam perdavė 5 tūkst. JAV dolerių. Vėliau visus pinigus Senelis atidavė S. Skėriui – esą sau nepasiliko nė cento, nes G. Jackai talkino „iš draugiškumo“.
Pasak prokuroro, jau per H. Sasnausko laidotuves visi kalbėjo, kad verslininką galėjo nužudyto būtent G. Jacka. Be to, kaip iš karto po nužudymo pareigūnams nurodė verslininko našlė, G. Jacka jos vyrui grasino už nuteisimą. Moteris pasakojo, kad atlikdamas bausmę G. Jacka atsiuntė laišką, kurio ji vyrui taip ir neparodė.
Šiame laiške nors G. Jacka ir tiesiogiai negrasino verslininkui, tačiau esą iš jo turinio buvo aišku, kad nuteistasis nežada atleisti už pažeminimą.
Žadėjo atkeršyti ir kitiems liudytojams
Pasak prokuroro, H. Sasnauskas buvo įsitikinęs, kad G. Jacka anksčiau ar vėliau jam atkeršys.
„Jis sakydavo, kad namą jau pastačiau, vaikus užauginau, galiu jau ir mirti“, – nužudytojo žodžius citavo A. Kazakovas, pažymėjęs, kad prieš mirtį verslininkas buvo toks atsargus, jog savo namuose šviesą užsidegdavo tik užsitraukęs užuolaidas.
„Ar tu dar gyvas, kaip laikosi tavo vaikai?“ – prokuroras sakė, kad verslininkas prieš mirtį sulaukdavo ir anoniminių skambučių bei jau žinojo, kad yra užsakytas jo nužudymas, anksčiau ar vėliau tai įvyks, kol kas tai – tik laiko klausimas.
Kaip pareigūnams aiškino H. Sasnausko draugas A. Bosas, po verslininko nužudymo jo draugai planavo susidėti pinigų ir išsiaškinti, kas jį nužudė, tačiau tokiai idėjai esą prieštaravo nužudytojo našlė. Tiesa, nors šių ketinimų H. Sasnausko draugai ir atsisakė, bet jie vis tiek bandė išsiaiškinti bičiulio nužudymo aplinkybes.
Prokuroras taip pat pareiškė, kad po H. Sasnausko grasinimų sulaukė ir prieš G. Jacką teisme liudijęs verslininkas Vasilijus Achunovas, ir nusikaltimą padėjęs atskleisti Telšių milicininkas Henrikas Kairys.
„Levukas jau nušautas, dabar tavo eilė“, – grasinančius skambučius citavo A. Kazakovas.
Pasak jo, H. Sasnausko nužudymas Telšiuose buvo „vieša paslaptis“ – esą visi žinojo, kas iš tikrųjų užsakė verslininko nužudymą. Be to, valstybinio kaltintojo teigimu, G. Jackos kaltę patvirtino ir byloje įslaptinti liudytojai.
G. Jacka jį išdavusiam J. Bielskiui sumokėjo 20 tūkst. Lt
Kad G. Jacka yra susijęs su H. Sasnausko nužudymu, pareigūnams pirmasis prabilo J. Bielskis.
„Aš G. Jackai sakiau: kam jį žudyti, gal geriau duokime su lazdomis, – bet jis nesutiko“, – teisme yra sakęs Senelis, kurį šiuo metu saugo valstybė.
Kaip pabrėžė prokuroras, sulaikytas ir į areštinę J. Bielskis slapta susirašinėjo su savo žmona Rima Bielskiene. Kartą jis į laišką įdėjo G. Jackai adresuotą laišką ir paprašė jį perduoti.
Kai moteris jį nuvežė į Palangą, G. Jacka esą labai susinervino, o po kelių dienų atvežė 20 tūkst. Lt ir paprašė J. Bielskiui perduoti, kad šis „nekalbėtų ko nereikia“.
Vėliau J. Bielskis prisipažino, kad savo laiške užsiminė, jog pareigūnai klausinėja apie įvairius nusikaltimus, tarp jų – ir H. Sasnausko nužudymą.
„J. Bielskis panaudojo rafinuotą šantažą, o G. Jacka jam pasidavė“, – prokuroro teigimu, jeigu G. Jacka nebūtų užsakęs nužudymo, jis nebūtų J. Bielskiui mokėjęs pinigų.
Tuo tarpu G. Jacka teigia, kad prokuroro teisme išsakyti teiginiai tėra tik jo nuomonė.
„Teisingumą vykdo teismai, aš nieko nekomentuoju“, – po teismo posėdžio sakė kaltinamasis. Jis teigė netikintis, kad bus pripažintas dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų.