Miestuose žuvo 42 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 72. 10 žmonių žuvo Vilniuje, 8 – Kaune, 6 – Kėdainių rajone, po 5 – Alytaus, Kauno ir Šalčininkų rajonuose, po 4 –Šakių, Telšių, Zarasų ir Ignalinos rajonuose. 42 žmonių žūties gaisruose priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 34 – neatsargus elgesys su ugnimi. Po 5 žmones žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir dėl krosnių bei dūmtraukių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 2 gyventojai žuvo dėl dujinių, žibalinių, benzininių įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 2 – dėl padegimų, o dar 2 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų atliekant ugnies, suvirinimo darbus. 15 žmonių žuvimo priežastys dar tikslinamos, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Nors šiemet gaisruose žuvusių žmonių skaičius sumažėjo 38,4 proc., tačiau kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, baigiantis metams, skaudžių nelaimių padaugėja. Pavyzdžiui, pernai vien tik per šaltuosius lapkričio-gruodžio mėnesius gaisruose žuvo net 48 žmonės. Tad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir prašo gyventojų su ugnimi elgtis labai atsargiai: nepalikti be priežiūros besikūrenančios krosnies, įjungtų į elektros tinklą elektrinių šildymo prietaisų, nerūkyti lovoje, nepalikti be priežiūros vienų mažamečių vaikų.

Iki lapkričio mėnesio daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 4281, arba 39,5 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 5 tūkst. hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia sumažėjo tik 0,12 proc.

1659 gaisrai (arba 15,3 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, o juose žuvo 103 žmonės. Palyginti su pernai, gaisrų čia sumažėjo 5,4 proc. Be to, 948 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,7 proc.), 1072 kartus degė transporto priemonės (9,9 proc.), 97 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,89 proc.).
Miestuose užgesinti 5903 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 4945. Ugnis sunaikino 353 pastatus, 265 transporto priemones, 2741 toną pašarų, 8342 kv. m gyvenamojo ploto ir 13534 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 977 pastatus, 133 transporto priemones, 1525 gyvūnus.

Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (53,4 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (10,7 proc.), žolės ir ražienų deginimas (7,4 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (5,6 proc.), neatsargus rūkymas (3,9 proc.). Be to, šiemet įregistruoti 559 padegimai (5,2 proc.), o 392 gaisrų (3,6 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo ugniagesiai atliko ir 5728 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo 4,3 proc. 2413 kartų ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1689 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, atliko 457 gelbėjimo darbus vandenyje ir ant ledo, kurių metu išgelbėjo 39 gyventojus bei ištraukė 153 skenduolius (pernai per tą patį laikotarpį – 217).

Be to, 494 kartus ugniagesiai gelbėtojai vyko padėti į autoįvykius patekusiems žmonėms ir, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 140 nukentėjusių piliečių bei ištraukė 62 žuvusiųjų kūnus. Ugniagesiai taip pat likvidavo 176 cheminius incidentus, 60 kartų rinko gyvsidabrį, 54 kartus darbavosi dideliame aukštyje ir kt. Šių gelbėjimo darbu metu jiems pavyko išgelbėti dar 283 gyventojus, iš jų 35 vaikus.