Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius pasakoja, kad gaisrų sezonas prasideda lapkritį paspaudus šaltukui, kuomet pradedamos intensyviai kūrenti krosnys, židiniai, skysto ir kieto kuro katilai bei naudojami elektriniai šildytuvai. „Šiais metais sulaukėme gana šilto rudens, tačiau šią savaitę meteorologai prognozuoja žvarbesnius orus, o tai reiškia, kad gnybtelėjus šaltukui ženkliai išaugs gaisrų rizika“, – atkreipia dėmesį T. Nenartavičius.
Šildymo sezono metu įvyksta bene dvigubai daugiau gaisrų, nei kad jų būna kitu metų laiku. Be to, kasmet gaisrų skaičius auga: draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis, praėjusiais metais lapkričio-vasario mėnesiais buvo registruotos 74 žalos, kurias gyventojai patyrė dėl kilusio gaisro, tuo tarpu 2009-2010 metų tuo pačiu laikotarpiu – tokių žalų buvo 16 proc. mažiau
„Dažniausiai gaisrai kyla dėl to, kad neteisingai įrengiami ar ekploatuojami dūmtraukiai bei perkaitinamos krosnys. Reikėtų laikytis rekomendacijos ir nekūrenti krosnies ilgiau kaip 1,5 val. Besaikis krosnies kūrenimas namų labiau neprišildo, nes šilumą sukaupusi krosnis po kūrenimo turi jį visą atiduoti. Taigi, perkaitinimas ne tik nenaudingas, bet ir sukelia gaisro pavojų. Taip pat reikėtų nepamiršti susikaupusius suodžius ir dervas išvalyti ne tik prieš kūrenimo sezoną, bet ir ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius kūrenimo sezono metu“, – sako T. Nenartavičius.
Pasak draudimo eksperto, nemaža gaisro tikimybė yra ir tuomet, kai krosnių kokliai bei dūmtraukiai yra su plyšiais, prakuros durelės netvarkingos, išklibusios ir neužsidaro sandariai. Labai pavojingi dūmtraukio įtrūkimai, nes laikui bėgant jie darosi vis didesni. Kūrenimo metu pro juos pradeda veržtis kibirkštys, o vėliau – ir liepsnos. Jei įtrūkimai bus ten, kur krosnis glaudžiasi prie degios pertvaros ar perdangos, gaisras kils neišvengiamai.
Pasak T. Nenartavičiaus, šildymo sezonas grėsmingas ne tik tiems gyventojams, kurie šildosi kūrendami krosnį ar židinį, neretai gaisrai kyla ir dėl netvarkingų elektrinių šildytuvų. „Elektriniais šildytuvais dažnai naudojasi ne tik gyventojai, bet ir įstaigų darbuotojai. Gaisrai dėl jų kyla, jeigu nėra pakankamai gerai izoliuoti laidai, jeigu jie perkaitinami arba laikomi prie degių medžiagų“, – teigia T. Nenartavičius. Nemažą pavojų kelia techniškai netvarkingų šilumos katilų eksploatacija, todėl trūkumus būtina pašalinti.
Draudimo bendrovės duomenimis, vidutinė dėl kilusio gaisro patiriama žala siekia daugiau kaip 20 tūkst. litų. „Ugnis – didžiausius ir skaudžiausius nuostolius sukelianti stichija. Net ir nedidelis gaisras gali sukelti daug žalos – paprastai po gaisro prireikia remonto, o tai kainuoja nemažus pinigus. Jeigu gaisras spėja įsisiautėti, tenka atkurinėti ilgus metus kauptą turtą. Tačiau pinigai lieka pinigais, o labiausiai skaudu, kai gaisro metu nukenčia žmonės“, – atkreipia dėmesį T. Nenartavičius. Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ vien už gaisrų žalas praėjusių metų lapkričio-vasario mėnesiais išmokėjo 1,5 mln. litų.
„Gyventojai dar prieš pačius didžiausius šalčius turėtų pasirūpinti savo būsto saugumu. Susiremontuoti krosnis, išvalyti ir palėpėse nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, namuose įsirengti dūmų jutiklius – tai patys svarbiausi darbai“, – teigia T. Nenartavičius. Norėdami išvengti gaisro, gyventojai turėtų būti atidūs – reikėtų vengti drabužių džiovinimo netoli židinio ar krosnies. Elektrinių šildytuvų negalima palikti netoli baldų, užuolaidų ir panašių daiktų, nes įkaitę jie gali užsiliepsnoti. Geriausia šildytuvą statyti erdvioje vietoje, atokiau nuo baldų ir sienų. Siekiant išvengti trumpų jungimų, elektrinių šildytuvų nereikėtų jungti į vieną elektros lizdą kartu su kitais elektriniais prietaisais. Taip pat veikiančių jų negalima palikti be priežiūros. Tikslinga pagalvoti, ar nevertėtų turto apdrausti ir taip apsisaugoti, kad gaisrui pasiglemžus turtą, jį atkurti nebūtų sudėtinga.