Tokia pareigūnų klaida A. Šeduikienei kainavo mažiausiai 4 tūkst. litų – būtent tiek vidaus reikalų sistemos pensininkė priversta sumokėti kaimynui, kurio ūkinis pastatas sudegė iki pamatų. Tiesa, buvusi pareigūnė nebuvo pripažinta kalta dėl supleškėjusio ūkinio pastato.
„Gaisrininkai oficialiai nustatė, kad pastatas sudegė dėl žmogaus veiksmų, o ugniagesių vadas prie degančio tvarto visam kaimui pareiškė, jog būtent aš esu kalta dėl užsidegusio ūkinio pastato ir privalau susitarti su nukentėjusiuoju“, – sakė A. Šeduikienė.
Pusę sumos už sudegusį pastatą jau sumokėjusi moteris įsitikinusi, kad ne ji, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) privalo nukentėjusiajam atlyginti žalą – ugniagesiai nuvyko gaisro gesinti ne į tą kaimą, o kai atvažiavo į gaisravietę, pastatas jau buvo visiškai sudegęs.
Be to, A. Šeduikienė mano, kad vyresnysis ugniagesių ekipažo vadas pasielgė neteisėtai, kai prie gaisravietės viešai pareiškė, jog būtent ji yra gaisro kaltininkė.
„Labai nemalonu, pakliuvome į tokią negražią, negerą situaciją“, – sakė vilnietė. Tiesa, karą PAGD paskelbusiai moteriai kol kas nepavyko įrodyti neteisėtų pareigūnų veiksmų, todėl Lietuvos valstybei žalos nereikės atlyginti.
Penktadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad į teismą valstybę, atstovaujamą PAGD ir BPC, padavusios A. Šeduikienės ieškinys yra nepagrįstas, todėl jai nebus priteistas 4 tūkst. Lt turtinės bei 10 tūkst. Lt – neturtinės žalos atlyginimas.
Teisėjas Gintaras Dzedulionis paskelbė, kad teisininkė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl dėl atliktų pareigūnų veiksmų valstybei nekyla atsakomybė. Pasak teismo, A. Šeduikienė neįrodė, kad dėl BPC klaidos, kai gaisro gesinti pasiųstiems ugniagesiams dispečerė nurodė ne tą kaimą, į kurį buvo kviečiami, patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
Prieš gaisrą degino aviečių krūmus
Bylos duomenimis, gegužės 14-ąją A. Šeduikienė su šeima buvo išvykusi į Švenčionių rajoną, Čerėnų kaimą. Prieš 10 metų vaizdingoje vietoje gyvenamąjį namą ir žemės nusipirkusi moteris čia dažniausiai viešėdavo tik savaitgaliais, todėl tądien kieme tvarkė aplinką.
„Prie namo sukrovėme maždaug metro aukščio aviečių krūmus ir juos sudeginome, o maždaug po pustrečios valandos vyras pamatė, kaip iš kaimynų ūkinio pastato rūksta balti dūmai, – pasakojo buvusi policijos tyrėja. – Tada vyras nubėgo pasižiūrėti, kas atsitiko, bet tvarte per dūmus nieko nesimatė. Sūnus iš karto paskambino BPC telefonu 112, atsiliepusi dispečerė užregistravo iškvietimą ir pažadėjo atsiųsti ugniagesius. Maždaug po 15 min. pastatas jau degė atvira liepsna, todėl sūnus dar kartą paskambino, jam pasakė, kad ugniagesiai važiuoja. Kai per 10 min. jie nepasirodė, o jau šaudė šiferio lakštai, vėl skambinome į BPC – dispečerė tada ėmė tikslintis kaimo pavadinimą, nes sakė, kad niekaip neranda. Paaiškėjo, kad jie gaisro ieškojo ne Čerėnuose, o maždaug už 3 km esančiame Magūnų kaime“.
Pasak moters, pirmasis ekipažas į sodybą atvažiavo tik praėjus 45-50 min. po pirmojo skambučio (ugniagesiai teigia, kad po 35 min.), kiek vėliau atvyko ir dar trys ugniagesių ekipažai. „Tuo metu pastatas jau buvo beveik sudegęs, beliko tik pamatai“, – sakė A. Šeduikienė.
Buvusi policininkė teigė, kad ugniagesiams gesinant ugnį ji vyriausiajam ugniagesiui iš karto prisipažino, kad prieš pustrečios valandos kieme degino aviečių krūmus.
„Turbūt suveikė policininko instinktas – niekuo nesijaučiau kalta ir pasakiau visą tiesą, neturėjau, ką slėpti, – sakė A. Šeduikienė. – Tada tas valstybės tarnautojas viešai, stovint dešimčiai kaimynų, pareiškė, kad dėl mano kaltės sudegė tvartas ir aš turiu susitarti su kaimynu dėl žalos atlyginimo”.
Buvusi tyrėja: valstybės tarnautojas mane apkaltino viso kaimo akivaizdoje
Moteris pasipiktino tokiais pareigūno teiginiais, tačiau ugniagesių vadas jai ėmė grasinti – esą uždarys į areštinę ir iškels baudžiamąją bylą dėl tyčinio padegimo.
„Jis pareiškė, kad jeigu reikės, susiras liudytojus, kurie patvirtins, jog aš padegiau – ką aš turėjau daryti, sutikau su viskuo, nors ir pati beveik 20 metų dirbau pareigūne, tyriau įvairias bylas, – sakė A. Šeduikienė. – Aš neturėjau kitos išeities, buvau priversta sumokėti, juk atvažiuoja valstybės tarnautojas, stovi dešimt kaimiečių, o valstybės tarnautojas garsiai kalba, kad aš kalta. Kaip reaguoti – jų akyse jis yra valstybės atstovas“.
„Čerėnų kaime gyvena vien lenkų tautybės žmonės, gaisrininkas kalbėjo lenkiškai, jis palaikė vietinius gyventojus, supratau, kad patekau į didžiulę bėdą – visi kaimynai tiki valstybės tarnautoju, o ne manimi, – tikino ji. – Aš kategoriškai nesutikau, kad nuo mano veiksmų kilo gaisras, prašiau pradėti tyrimą, tačiau niekas jo taip ir nepradėjo – nebuvo nukentėjusiojo kaimyno pareiškimo.“
Moteris prisipažino sutikusi atlyginti kaimynams žalą, tiesa, tik per du kartus. Pusę sumos sumokėjusi praėjus dviems savaitėms po gaisro, dar tiek pat vilnietė įsipareigojo sumokėti kitą vasarį. „Vyras išeis atostogų, gaus atostoginius ir teks sumokėti“, – sakė ji.
Nors ir kategoriškai neigė kaltę dėl sukelto gaisro, tačiau ugniagesių vadas A. Šeduikienę apkaltino dėl... aviečių krūmų deginimo.
Nubaudė 12,5 Lt bauda už aviečių krūmų deginimą
„Turėjau sumokėti 12 litų ir 50 centų baudą, nes pažeidžiau bendrąsias gaisrinės saugos taisykles – krūmus deginau ne 30, o 25 metrų iki ūkinio pastato atstumu”, - sakė A. Šeduikienė. Ji šio pareigūno surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo neskundė.
„Kvietėme gaisrininkus dėl pastato gaisro, o baigėme – atvietėmis ir mano bauda, tad koks čia atliktas tyrimas? Ką jie ištyrė – kad mano šakos sudegintos?“ – piktinosi buvusi pareigūnė.
Ji sakė, kad dirbdama policijoje visada nukentėjusiųjų prašydavo parašyti pareiškimą, kad žalą padariusiam asmeniui neturi jokių pretenzijų. „Gal iš šono tai ir juokingai atrodo, bet visada norėdavome apsidrausti, tačiau šiuo atveju, nesuprantu, kodėl nebuvo pradėtas tyrimas, nors aš ir rašiau skundus“, – sakė A. Šeduikienė.
Ji pripažįsta, kad praėjus pusmečiui po gaisro jau neįmanoma išsiaiškinti, dėl ko sudegė tvartas – kaimynai jau baigia statyti naują pastatą.
Nors A. Šeduikienė oficialiai nėra apkaltinta dėl gaisro sukėlimo, tačiau nuoskaudą jaučia iki šiol. „Kaime visų akyse esu tas žmogus, dėl kurio kaltės sudegė ūkinis pastatas“, – sakė ji.
Tiesa, ugniagesių vadas pripažino, kad girdint kaimo žmonėms „išsakė prielaidas“, jog dėl A. Šeduikienės kaltės galėjo kilti gaisras, tačiau neigė, kad ją grasino uždaryti į areštinę.
Ugniagesiai neįžvelgia kaltės, tačiau BPC veiksmų nekomentuoja
PAGD Teisės skyriaus vedėja Julija Portnova nekomentavo, kaip atsitiko, kad BPC darbuotoja suklydo ugniagesius pasiuntė gaisro gesinti ne į tą kaimą. „Tai nebuvo ginčo objektas, todėl neturi reikšmės byloje“, – sakė ji.
„Kiekvienas pilietis turi teisę ginti savo teisėtus ir pagrįstus interesus, kadangi teismas nusprendė, kad jos pareiškimas yra nepagrįstas, teismo sprendimą galima arba skųsti, arba vykdyti“, – teigė J. Portnova.
Teisės skyriaus vedėja tikino, kad ikiteisminį tyrimą dėl gaisro pareigūnai galėjo pradėti tik tuomet, kai yra nukentėjusiojo pareiškimas arba nusikaltimo požymių.
„Avietės gali būti susijusios, gali būti ir nesusijusios, tai nebuvo nustatyta, nes pareiškėjo prašymo nebuvo“, – J. Portnova teigė, kad negalima teigti, kad dėl A. Šeduikienės deginamų krūmų kilo gaisras. Tiesa, ji pripažino, kad rezultatas būtų kitoks, jeigu būtų atliktas tyrimas.
„Galbūt reikėjo viską daryti laiku ir tada būtų kitas sprendimas, dabar yra taip, kaip yra“, – teigė ji.
A. Šeduikienė dar nežino, ar skųs teismo sprendimą. „Konstitucija numato, kad žmogus nėra kaltas, kol to nenuspręs teismas – manau, kad tas gaisrininkas neturėjo teisės viešai skelbti, jog aš esu kalta“, – tvirtino buvusi pareigūnė.