Kaltinimus dėl kontrabandos Vilniaus apygardos prokuratūra yra pateikusi vienos humanitarinės asociacijos prezidentu prisistatančiam 60 metų Emilio Anselmi ir 58 metų prekybos automobiliais įmonei vadovaujančiam Luigo Ricci. Beje, pastarasis prisipažino turėjęs problemų su Italijos teisėsauga, tačiau tikino, jog jokioje kitoje valstybėje, išskyrus Italiją, teistas nebuvo.

Prieš 8 mėnesius sulaikyti ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (TIK) iki teismo nuosprendžio paskelbimo dienas leidžiantys italai jau spėjo išgarsėti Lietuvoje – jų pavardes gerai įsidėmėjo ne tik prokuratūros ir teismo darbuotojai, bet ir žmogaus teises ginančios organizacijos, politikai ir net Prezidentūros tarnautojai.

Sausio 31-ąją Vilniuje sulaikyti Italijos piliečiai rašė įvairiausius skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų – piktinosi, kad esą už grotų laikomi ne tik neteisėtai, bet ir esą nepagrįstai apkaltinti nusikaltimais.

Reikalavo asmeninių vertėjų ir nemokamų advokatų

Italams neįtiko ir valstybės sąskaita jiems paskirti advokatai – baudžiamąją bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismo teisėjas Ryšardas Skirtunas kaltinamiesiems paskyrė jau po antrą advokatą, tačiau ir šiuos reikalavo pakeisti kitais.

Penktadienį su advokate prieš posėdį gerą valandą pabendrauti galėjęs E. Anselmi posėdyje pareiškė, kad jam tiesiog netinka paskirta gynėja.

„Aš jau 8 mėnesius esu kalėjime, tačiau manęs niekada neaplankė valstybės advokatė“, – piktinosi humanitarinės asociacijos prezidentu prisistatęs E. Anselmi.

Kai teisėjas išaiškino, kad kaltinamasis turi teisę už savo pinigus pasisamdyti privatų advokatą, italas nurimo.

„Tada geriau jau ši advokatė būna, nei už pinigus, – sakė jis, teisme taip pat piktinęsis, jog niekaip nesupranta jam pareikštų kaltinimų esmės. – Aš per visus šituos 8 mėnesius nežinau, kuo esu kaltinamas – ar kontrabanda, ar mokesčių nesumokėjimu“.

Teisėjas kaltinamajam aiškino, kad pagal Lietuvos įstatymus neturi teisės teikti teisinių konsultacijų, tačiau patikino, kad kontrabandos sąvoka yra vienoda tiek Lietuvoje, tiek Italijoje.

Norėjo pasieniečiui surengti anglų kalbos egzaminą

„Aš tai suprantu, kuo esu kaltinamas, bet kaltės nepripažįstu“, – teigė kartu su E. Anselmi teisiamas jo bendras L. Ricci, kuris teigė įgijęs tik pagrindinį išsilavinimą.

„Tuomet teismas jūsų paprašys savo bičiuliui išaiškinti, kuo jis yra kaltinamas, nes matome, kad pagrindinį išsilavinimą įgijęs asmuo viską geriau supranta, nei universitetinį išsilavinimą turintis ir daugiau kaip 20 metų asociacijos prezidentu dirbantis kitas kaltinamasis“, – replikavo teisėjas.

Teismo posėdžio metu karšto būdo italus teismui teko ne kartą tildyti – jie ne tik reikalavo asmeniškai kiekvienam paskirti po vertėją, bet ir laidė replikas liudytojams duodant parodymus.

Į advokato vaidmenį įsijautęs E. Anselmi pasinaudojo teise užduoti klausimus visiems teisme apklausiamiems liudytojams, o vienam pasieniečiui net panoro surengti anglų kalbos egzaminą – esą norįs įsitikinti ar Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje dirbantis pareigūnas iš tikrųjų moka kalbėti angliškai.

Gabendavo naujausius prabangius visureigius su tikrais dokumentais

Baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuratūros prokuroras Edmundas Jonušas teisme pagarsino, kad E. Anselmi iš Lietuvos į Baltarusiją, per Medininkų pasienio postą per kelis praėjusių metų mėnesius neužpildydamas muitinės deklaracijos išvežė naujus automobilius „Land Rover“, „BMW X5”, „Porsche Cayenne“, „BMW X6”.

Tuo tarpu kartu teisiamas L. Ricci į Baltarusiją išgabeno „BMW X6” ir „Audi Q7“.

Šių naujų automobilių vertė – net keli milijonai litų, o vien nesumokėti muito mokesčiai sudarė maždaug pusę milijono litų. Šiuos automobilius italai turėjo deklaruoti, nes neketino grįžti į Lietuvą, o ketino parduoti.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad automobilius italai atvairuodavo iki Vilniaus, o čia permiegoję centre esančiuose prabangiuose viešbučiuose vykdavo į Medinininkų pasienio postą.

Italai laisvai pravažiuodavo pasienį, nes jų pareigūnams pateikiami dokumentai buvo tvarkingi ir net nesuklastoti.

Italų vairuojamus automobilius neutralioje zonoje tarp Lietuvos ir Baltarusijos sienų, pravažiavus Lietuvos postą, pasitikdavo naujieji savininkai, su kuriais būdavo pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis. Vėliau prabangių visureigių pirkėjai įsigytas transporto priemones be jokių problemų galėdavo įregistruoti Baltarusijoje.

Pasak prokuroro, automobilius naujiems savininkams perdavę italai iš karto pėsčiomis grįždavo į Lietuvą, o vėliau išskrisdavo į Romą.

Parduodavo lizingu įgytus visureigius

Pasienyje dirbantys pareigūnai vis dėlto prisipažino, kad italų vairuojami prabangūs automobiliai sukeldavo įtarimą, todėl vadovaujantis vadovybės nurodymais visureigiai būdavo nuodugniai patikrinami.

„Mes net išsiųsdavome užklausas į Interpolą – ar automobilis nėra vogtas, tačiau visada gaudavome neigiamą atsakymą, todėl automobilių negalėjome nepraleisti“, – sakė vienas pasieniečių, patikinęs, jog stebėdavosi, kodėl italai važiuoja į Baltarusiją su automobilio pastovios registracijos numeriais.

Italų machinacijos paaiškėjo tik šių metų pradžioje – Italijos pareigūnai, tirdami vieno visureigio vagystę, išsiaiškino, kad transporto priemonė kirto Lietuvos valstybės sieną ir be jokių problemų buvo užregistruota Baltarusiją. Į Lietuvą atvykę pareigūnai netrukus atskleidė, kad per Medininkų pasienio postą buvo išvežta ir daugiau prabangių visureigių, kurie buvo ieškomi kaip pavogti Italijoje.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad prabangūs automobiliai buvo įsigijami per vieną Italijos lizingo bendrovę. Visureigių savininkai iš pradžių net mokėdavo mėnesines įmokas, tačiau vėliau, kai automobiliai būdavo išgabenti į Baltarusiją ir užregistruoti naujųjų savininkų, kreipdavosi į policiją, nurodydami, kad automobilis yra pavogtas.

Grupuotei vadovavo politinį prieglobstį Italijoje gavęs baltarusis

Manoma, kad šioms machinacijoms vadovavo Baltarusijoje gimęs, o vėliau į Italiją išvykęs ir čia net politinį prieglobstį dėl Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos režimo tariamo persekiojimo gavęs vyras, vardu Pavelas. Jis Minske turėjo daug pažįstamų, todėl lengvai susitardavo dėl automobilių pardavimo – pirkėjai iš anksto nurodydavo, kokią transporto priemonę nori įsigyti.

Dėl sukčiavimo Italijos policija dar atlieka tyrimą, gali būti, kad visureigius per Lietuvą į Baltarusiją gabenusiems italams baudžiamoji atsakomybė grės ir savo tėvynėje.

Tuo tarpu už kontrabandą Lietuvoje jiems gresia laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė, tačiau italams greičiausiai turėtų būti skirta bauda. Tiesa, nuo jos užsieniečiai gali išsisukti – kadangi jie už grotų praleido ilgą laiko tarpą, įkalinime išbūti mėnesiai gali būti įskaityti į paskirtą baudą.

E. Anselmi ir L. Ricci parodymus teisme žadėjo duoti po savaitės, kai bus apklausti visi liudytojai.