Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) penkių pastarųjų metų statistika rodo, kad vidutiniškai per metus dėl žaibų kyla beveik 100 gaisrų. Šiemet daugiausiai jų kilo Utenos, Trakų, Ignalinos ir Alytaus rajonuose. Pasak ugniagesių, didžiausi nuostoliai patiriami, kai žaibas trenkia į žaibolaidžiu neapsaugotą pastatą ir jis sudega iki pamatų. Tokių atvejų iki liepos vidurio šiemet pasitaikė net 7.
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius pastebi, kad žaibai kasmet muša naujus žalų rekordus. Iki liepos vidurio bendrovė užregistravo beveik 70 turto draudimo žalų dėl žaibų įtrenkimo, tuo tarpu praėjusiais metais jų skaičius buvo 67 proc. mažesnis.
T. Nenartavičius atkreipia dėmesį, kad nuo žaibų saugotis turėtų ne tik gyventojai, bet ir įmonės. „Žaibai nuostolių sukelia ne tik trenkdami tiesiogiai į pastatą. Užtenka jam trenkti į laidus ir visus veikusius elektrinius prietaisus gali tekti išmesti“, – pasakoja T. Nenartavičius. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ draudimo istorijoje didžiausia žala dėl kilusio viršįtampio, į laidus trenkus žaibui, siekė 70 tūkst. litų. Tuomet dėl įtampos svyravimų sugedo spausdinimo mašina.
Po perkūnijų draudimo bendrovė pranešimų daugiausiai gauna dėl sugadintų buitinės ir elektroninės technikos prietaisų, signalizacijos ir apsaugos sistemų, apdegusių pastatų.
Pasak PAGD Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus atstovo Gintauto Druktenio, žaibas dažniausiai trenkia į aukščiausią pastato vietą, taip pat į ant namo stogo išsikišusius daiktus (dūmtraukius, vėjarodžius, antenas) arba netoliese augančius didelius medžius. Ir nors Lietuvoje pastaraisiais metais žaibuoja dažniau, gyventojai savo turto apsaugoti neskuba. „Kol iš kaimynų ar pažįstamų kas nors nenukenčia nuo žaibo, žmonėms būna sunku patikėti, kad jiems irgi gresia pavojus“, – atkreipia dėmesį G. Druktenis.
Pasak specialisto, namas neužsidegs, jeigu jame bus tinkamai įrengtas žaibolaidis. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad net ir žaibolaidžio įrengimas dar nereiškia, jog daugiau nereikia imtis jokių kitų apsaugos priemonių. „Gyventojai, įsirengdami žaibolaidį tik gyvenamajame name, dažnai neapsaugo greta stovinčių ūkinių pastatų. Būtent todėl nuo žaibo iškrovos dažniausiai užsidega be apsaugos likusios daržinės, tvartai, malkinės. Be to, svarbu nepamiršti, kad žaibolaidis apsaugo tik patį pastatą, bet ne jame esančius daiktus, todėl žaibuojant būtina išjungti visus buitinius elektros prietaisus. Taip pat nerekomenduojama kalbėti mobiliuoju telefonu, praustis po dušu, liestis ar būti netoli radiatorių, vamzdžių, kitų metalinių konstrukcijų, elektros laidų, antenų. Žaibuojant ir griaudžiant patartina uždaryti visus namo langus, duris, atviras dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti itin pavojingą kamuolinį žaibą“, – perspėja PAGD specialistas.
Gaisrininkai pastebi, kad taupydami kaimo gyventojai žaibolaidžius neretai pasigamina ir įsirengia patys. Tačiau, pasak G. Druktenio, tik retas jų iš tiesų įsirengia tvarkingą ir kokybišką žaibolaidį. Jį turėtų patikrinti atestuotas specialistas.
Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad nuo žaibų žalos apsisaugoti norintys gyventojai draudimo sutartyse turėtų numatyti ugnies ir viršįtampių rizikas. Jeigu žaibas tiesiogiai trenkia į turtą ir jis užsidega – draudimas žalą atlygins, vadovaudamasis apdrausta ugnies rizika. Tuo tarpu, jeigu žaibas trenkia į antenas, elektros laidus ir pan., o dėl šios priežasties kyla viršįtampis ir perdega elektros prietaisai, tuomet nuostoliai padengiami pagal viršįtampių riziką.