Ieško pareigūnų, kurių nėra
„Praėjusią savaitę į STT Klaipėdos valdybą atėjo ne mažiau kaip penki asmenys ieškodami pareigūnų Petkevičiaus, Kinderienės, Kundrotienės, kurie neva kvietė šiuos žmones apklausoms. Teko ilgai ir kantriai aiškinti, kad tokie pas mus nedirba, kad tai sukčių apgaulė“, – pasakojo šios valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus specialistė Renata Jonauskienė.
Visi šie žmonės buvo įtikinti, kad kažkas naudojasi jų banko sąskaitomis pinigams plauti, kad jiems nežinant kažkas įneša, o vėliau perveda į kitas sąskaitas nemenkas pinigų sumas.
Skambinusieji tvirtino, esą neteisėtai sąskaitoje atsiradusius pinigus "pareigūnai" nori grąžinti valstybei.
Užliūliuoti įstatymų straipsnių citatų, priblokšti "pareigūnų" žinių apie savo asmens duomenis, išsigandę galimos atsakomybės už svetimas nuodėmes, patiklieji pasakas priima už gryną pinigą ir diktuoja elektroninės bankininkystės duomenis.
„Po daugybės pokalbių, jau išgavę slaptus duomenis, sukčiai liepia atvykti asmeninei apklausai į STT ar Finansinių nusikaltimų tyrimų biurą Pilies gatvėje 12A, nurodo kabinetą ir pasako pareigūno pavardę. Iš tiesų tokių pareigūnų nėra“, – prisiminė R.Jonauskienė.
Duomenis gavo iš bankų?
Ne vienas nuo sukčių nukentėjęs žmogus prisiminė, kad skambinusysis neklysdamas pasakė jo asmens kodo numerį arba vardijo, kur paskutinį kartą žmogus atsiskaitė banko kortele.
Todėl žmonės įtarė, kad be banko darbuotojų pagalbos nusikaltėliai nieko nepeštų.
Tokios nuomonės yra ir klaipėdietė pensininkė, kuriai mulkintojas išvardijo, kad ji banko kortele mokėjo pašte, parduotuvėje ir vaistinėje. Moters įsitikinimu, tokiais duomenimis galėjo disponuoti tik banko darbuotojai.
Tačiau bendrovės „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius atmetė tokias spėliones, tikindamas, kad darbuotojai parenkami itin kruopščiai.
„Niekada nebuvo kilę jokių abejonių dėl mūsų darbuotojų. Be to, dauguma sukčiavimo atvejų – išaiškinami. Jeigu siūlo galas vestų į banką, mes apie tai tikrai žinotume. Tačiau net menkiausių užuominų nesame gavę“, – tikino S.Abraškevičius.
Analizuodamas konkrečią situaciją, banko darbuotojas tikino, kad asmeninių duomenų apsauga yra ne tik banko, bet ir paties kliento reikalas. Esą neretai žmogus dėl neatidumo ir nežinojimo suteikia tuos duomenis dar kažkam. Būtent todėl sukčiams ir sekasi apgaudinėti.
„Galiu patikinti, kad bankas elgiasi atsakingai. O kaip žmogus naudoja banko kortelę ar kaip elgiasi su banko ataskaitomis bei operacijų išrašais, mes negalime žinoti. Bankas yra tik paslaugos teikėjas, o duomenų saugumas yra ne tik banko, bet ir paties kliento prievolė“, – teigė banko atstovas.
Aukų randa ir užsienyje
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Donatas Bieliūnas, ne vienerius metus tyręs panašius sukčiavimo atvejus, taip pat nepamena atvejo, kad įtarimai būtų kritę banko darbuotojams.
Stebėdami, kaip sparčiai nusikaltėliai prisitaiko prie gyvenimo realybės, sugalvodami vis naujesnių ir gudresnių būdų pelnytis lengvatikių sąskaita, pareigūnai mano, kad sukčių nemažės.
„Pirmiausia taip manyti verčia tai, kad mūsų žmonės – vis dar labai patiklūs, o sukčiai – išradingi. Be to, labai lėtai prie gyvenimo prisitaiko mūsų įstatymai ir teismai. Net jeigu kaip Norvegijoje nebebūtų galima įsigyti anoniminių telefono kortelių, o bankai sugriežtintų greitųjų kreditų suteikimą, mūsų nusikaltėliai rastų būdų pelnytis“, – įsitikinęs D.Bieliūnas.
Pareigūnams žinoma faktų, kai Lietuvos sukčiai apgavo Latvijoje, Rusijoje ir net Vokietijoje gyvenančius rusakalbius.
Pradėjo nuo išpirkų
Pirmieji telefoninio sukčiavimo atvejai įvykdyti bene prieš dešimtmetį. Tada klestėjo pavogtų automobilių šeimininkų mulkinimas, viliojant galimybe išsipirkti.
Vėliau tapo žinoma, kad tikrieji automobilių vagys bausmę atliekantiems sėbrams pasakydavo, kokius daiktus rado pagrobtuose automobiliuose.
Tuomet kaliniai telefonu mulkindavo jų savininkus, įtikinėdami tikrai turintys mašiną bei daiktus ir reikalaudami pinigų už automobilio grąžinimą.
Panašiai apgaudinėti ir statybinės technikos netekę verslininkai.
Po kelerių metų prasidėjo nusikaltimai, juokais policininkų vadinami „Alio, mama“ serija. Pradėję nuo melo apie mokinuko netyčia sudaužytą draugo telefoną bei reikalavimų kompensuoti sąskaitoje buvusią sumą papildymo kortelėmis, sukčiai tobulėjo.
Pasipylė avarijoje ar muštynėse žmogų sužalojusių "anūkų" bei "sūnų" skambučiai ir žinutės, neva netyčia kažkam padaryta žalos.
Lengvatikių viliota ir galimybe loterijoje laimėti automobilį. Tada labai veikė tikinimas, kad papildę sąskaitą aistruoliai keliais žingsniais priartėja prie realios galimybės tapti naujutėlaitės mašinos savininku.
Naują erą sukčiams atvėrė greitųjų kreditų pasiūla. Kuo paprasčiau juos gauti, tuo daugiau nukentėjusiųjų.
Kol kali, auga namai
„Jokia paslaptis, kad dauguma telefoninių sukčių atlieka bausmes įkalinimo įstaigose, o tuo metu laisvėje auga jų namai ir dvareliai“, – tikino D.Bieliūnas.
Apie sukčių pelnus ir veiklos mastus byloja kad ir toks faktas, jog šiemet kovo 6-ąją į laisvę išėjusi klaipėdietė Audra G. vėl buvo sulaikyta kovo 24 dieną.
Per porą laisvėje praleistų savaičių ši moteris sugebėjo pervesti į įvairias sąskaitas 21 tūkst. iš aukų išviliotų litų.
Moteris atliko vadinamąjį „kojų“ vaidmenį, tai yra nueidavo paimti iš aukų išviliotus pinigus.
Šiomis dienomis Kretingos rajono policijos pareigūnai ieško tokį pat vaidmenį atlikusios jaunos, lieknos tamsiaplaukės, kuri ant dešinės blauzdos yra išsitatuiravusi driežą.
Pareigūnai įsitikinę, kad artėja laikas, kai bus kur kas sunkiau išaiškinti sukčius, nes nusikaltimai persikelia į elektroninę erdvę.
Vakar bankas „Swedbank“ viešai įspėjo, kad pastarosiomis dienomis platinamas elektroninio pašto pranešimas yra sukčių bandymas gauti slaptus klientų bankininkystės slaptažodžių kodus.
Bankas perspėjo klientus, kad tokių laiškų jis nesiuntė, ir prašė klientų būti budriems.
Priminta, jog jungiantis prie interneto banko reikia nurodyti tik vieną kortelėje esančių slaptažodžių. Bankas niekada neprašo nurodyti visų ar keleto slaptažodžių iš slaptų kodų kortelės.
Netekusi litų šoko per langą
Kol kas niekas neatliko tyrimų, kaip sukčių įvykdyti nusikaltimai paveikia aukas. Prieš porą metų per langą iššoko klaipėdietė. Kadangi tai buvo savižudybė, priežasčių neieškota.
Žinant, jog vos prieš porą savaičių sukčiai iš jos buvo išvilioję 20 tūkst. litų, galima neabejoti, kad abu įvykiai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu.
Kiek panašių atvejų būta, niekas nežino.
„Neabejoju, kai tik atsiras nauji finansiniai produktai, sukčiai sugebės pasinaudoti ir jais. Tačiau kol nuo jų nenukentės bent vienas Seimo narys, veiksmingų būdų kirsti nusikaltėliams per nagus įstatymų leidėjai nesukurs. Jei būtų mano valia, elektrinės būtų varomos nusikaltėlių pajėgomis. Pavogei tūkstantį litų, mink pedalus, kol pagaminsi elektros už tą pačią sumą“, – kategoriškos nuomonės neslėpė D.Bieliūnas.