"Tai tikrai dideli kiekiai, turint galvoje, kad mūsų šalis tokia maža", - sako Narkotikų kontrolės departamento direktorė Audronė Astrauskienė.
Pasiūlai augant, narkotikų vartojimas ir Lietuvoje netrukus gali tapti vos ne privalomu diskotekų ritualu, klubine mada, kuri jau įsivyravusi Vakarų Europos didmiesčiuose.
Kad ir kaip būtų keista, puikias sąlygas neteisėtam sintetinių narkotikų gamybos verslui paveldėjome iš sovietmečio, nes Lietuvoje buvo sukurtas stiprus techninis potencialas ir išplėtota chemijos pramonė. Be to, iš kaimyninės Baltarusijos patogu įsivežti narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybos žaliavas. Kita vertus, narkotikų pirmtakų kontrolė neužtikrinama ir šalies viduje: šiam tikslui skirtas įstatymas priimtas, bet neįgyvendinamas.
Nustatyta, kad daugiausia sintetinių narkotikų iš Lietuvos kontrabandos būdu išvežama į Švediją, Norvegiją ir Daniją.
Pasak A. Astrauskienės, naujų sintetinių narkotikų neteisėta gamyba ir vartojimas kelia susirūpinimą visoms Europos Sąjungos šalims, todėl buvo priimtas bendras kontrolės ir prevencijos veiksmų planas. Pagal jį keičiamasi informacija apie naujus sintetinius narkotikus Europos rinkoje, jų vartojimo būdus ir apimtis bei rizikos kriterijus.
Daugelyje šalių jau veikia narkotikų atpažinimo sistema, kuri leidžia iš vienos tabletės pagal jos pagaminimo technologiją ir kitas indikacijas atsekti, kur šis narkotikas buvo pagamintas. Lietuvoje šita sistema veikia dar silpnai, tačiau ją būtina sukurti, sako A. Astrauskienė.
Sintetiniams narkotikams suteikiami būtent jaunimą masinantys pavidalai: įvairių formų ir spalvų tabletės su populiarių filmų herojų atvaizdais ar vardais ir kt. Departamento vadovės teigimu, sintetiniai narkotikai ypač grėsmingi paaugliams ir jaunuoliams dėl trijų svarbiausių priežasčių. Pirma - nors Lietuvoje tai dar nėra neatskiriama naktinių pasilinksminimų industrijos dalis, užsienio šalių pavyzdžiu sintetiniai narkotikai ir pas mus pamažu tampa klubine mada, o pramoginis jų vartojimas smarkiai viršija vartojimą bendrojoje populiacijoje. Antra - primityviose laboratorijose pagaminti narkotikai gali būti labai toksiški ir kelti mirtiną pavojų: pirkdamas sintetinį narkotiką niekada nežinai, ką nusipirksi, kokios pasekmės sveikatai gali pasireikšti po pusmečio ar metų. Trečia - sintetiniai narkotikai yra palyginti pigūs ir todėl prieinami daugeliui jaunuolių bei paauglių.
Kriminalinės policijos biuro duomenimis, 1 tabletė amfetamino Lietuvos juodojoje rinkoje pernai kainavo 12-25 Lt, o tabletė ekstazio (perkant urmu) - nuo 12 iki 40 Lt.
Vilniuje apklausti klubų lankytojai nurodė, kad vidutinė pinigų suma, išleidžiama vienai narkotikų dozei, yra 23 litai.
Apklausą atliko Sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendindama Pasaulio Sveikatos organizacijos projektą "Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo prevencija tarp jaunimo".
Buvo nustatyta, kad maždaug trečdaliui (apie 32 proc.) Vilniaus klubų lankytojų nekyla problemų norint gauti narkotikų. Tik nedaugelis, maždaug 9 proc. apklaustųjų, nurodė, kad jiems trūksta pinigų, o 5 proc. - kad sunku rasti pardavėjų.
Tyrimo duomenimis, narkotikus vartoja apie 51 proc. visų apklaustų sostinės klubų lankytojų. Dažniausiai vartojama vadinamoji "žolė", t. y. marihuana, bet sparčiai populiarėjantis amfetaminas šiuo metu yra antroje vietoje ir jo vartojama vis daugiau.
Taip pat nustatyta, kad narkotikų vartojimo dažnumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip dažnai jaunuolis lankosi klube: kuo dažniau linksminamasi klube, tuo didesnė tikimybė, kad bus vartojami tokie narkotikai kaip ekstazis, amfetaminas, LSD.
Tarp besilankančiųjų klubuose kiekvieną savaitgalį, narkotikų vartojimas siekė net 65 proc. Tarp diskotekų lankytojų net 56 proc. narkotikų vartotojų buvo moksleiviai.
Vis dėlto tik 6 proc. apklaustųjų nurodė, kad tai jau yra diskotekų kultūros dalis, kad šiose vietose narkotikus vartoti būtina.
Pavojinga tai, kad jaunimą labai veikia sintetiniams narkotikams palankūs mitai, esą narkotikai "suteikia energijos", "verčia pajusti kažką naujo", "padeda atsiskleisti", "plečia sąmonės ribas". Kita vertus, jaunimas skundžiasi, kad vis dėlto nėra kvalifikuotai parengtos informacijos apie narkotikų žalą pačiose diskotekose. Tai irgi parodė apklausa.
Siekdamas užkirsti kelią nelegaliai narkotikų apyvartai jaunimo pasilinksminimo vietose, Narkotikų kontrolės departamentas kreipėsi į įvairias institucijas, siūlydamas sustiprinti narkotikų platinimo kontrolę.
Kaip pabrėžia A. Astrauskienė, svarbu, kad už narkotikų platinimą didesnė atsakomybė būtų numatyta klubo savininkui. Užsienio šalyse, jei nustatoma, kad klube platinami narkotikai, pirmą kartą sustabdomas veiklos licencijos galiojimas pvz., pusei metų, paskui - metams, o paskui ją galima atimti. Tokią sistemą būtų tikslinga įdiegti ir Lietuvoje.
Sintetinių narkotikų žalos mažinimui užsienio šalyse taip pat taikomos specialios programos - reikalaujama, kad diskotekose būtų vandens, kad pavartoję narkotikų asmenys galėtų atsigerti, išvengdami mirties nuo perkaitimo. Renginių, diskotekų organizatoriai yra apmokomi suteikti pirmąją pagalbą tokiems žmonėms. A. Astrauskienės teigimu, šis baras pas mus dar apleistas.
Kartu specialistai ragina ir jaunuolių tėvus būti apdairesnius ir atidžiau reaguoti į visus įtartinus simptomus.
"Būtų gerai, kad tėvai atpažintų ar bent įtartų, kada jų sūnus ar dukra grįžta pavartoję narkotikų, nes slapukavimas gali tęstis labai ilgai - pusę metų, metus", - teigia A. Astrauskienė.
Jos žodžiais, reiktų susirūpinti, jeigu po naktinių pasilinksminimų vaiko organizmas sunkiai vaduojasi iš nuovargio, jeigu kyla pykčio ar agresijos protrūkiai, atbunka emocijos, vaikas nevalgo, krenta jo svoris. Pavartojusį narkotikų jaunuolį gali apimti nerimas, baimė, gali sulėtėti jo judesiai, jis gali ištisai miegoti arba priešingai - nepajėgti užmigti. Labai svarbu tokį jaunuolį žadinti ir duoti atsigerti.
Po sintetinių narkotikų vartojimo atsirandančius psichikos sutrikimus jaunuoliai dažnai bando atitaisyti alkoholiu ar raminamaisiais vaistais. "Nereikia laukti sunkių pasekmių, reikia aiškintis priežastis, tartis su specialistais", - pabrėžia A. Astrauskienė.